Viešieji užrašai. Ką svarbu žinoti?
Viešieji užrašai – ne tik įmonės, įstaigos ar organizacijos vizitinė kortelė, bet ir viso miesto įvaizdžio dalis. Ką reikia žinoti, kad viešieji užrašai būtų teisėti, kurtų teigiamą miesto įvaizdį.
Viešaisiais užrašais laikoma rašytinė informacija, esanti viešojoje erdvėje ir (arba) skirta visuomenei informuoti. Viešuosius užrašus galima skirstyti į informacinius užrašus, reklamą, juridinių asmenų pavadinimus, prekių ženklus. Kiekviena iš šių užrašų rūšių gali būti savarankiška, tačiau dažniausiai jos tarpusavyje susijusios.
Reikia laikytis teisės aktų reikalavimų
Informaciniai užrašai ir reklama
Tiek informaciniams užrašams, tiek reklamai galioja Valstybinės kalbos įstatymas, kurio 17 straipsnis skelbia, kad Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba, o 23 straipsnyje nurodoma, kad visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi. Reklamos įstatymas taip pat įpareigoja laikytis Valstybinės kalbos įstatyme nustatytų reikalavimų.
Vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. N-5(136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“, tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji rašytinė ir garsinė informacija, įskaitant viešuosius užrašus, transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti pateikiama ir užsienio kalbomis. Tačiau yra sąlyga: informacija kitomis kalbomis negali būti išsamesnė, o jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba. Ši nuostata įtvirtinta ir Valstybinės kalbos įstatyme.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus.
Juridinių asmenų pavadinimai
Lietuvos Respublikoje steigiamų įmonių, įstaigų ir organizacijų (juridinių asmenų) pavadinimų sudarymą reglamentuoja Civilinis kodeksas, Valstybinės kalbos įstatymas. Juridinių asmenų pavadinimai yra sudaromi tik valstybine kalba (išskyrus CK nustatytus atvejus) ir turi būti taisyklingi. Juridinių asmenų pavadinimų turinio, taisyklingumo reikalavimus nustato Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2(91). Tos pačios taisyklės taikytinos ir parduotuvių, kavinių ir pan. pavadinimams.
Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai juridinių asmenų registravimo tvarkai juridinių asmenų pavadinimų nebevertina Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Dabar už juridinio asmens pavadinimo atitiktį teisės aktų reikalavimams dėl privalomo valstybinės kalbos vartojimo, taisyklingumo atsakingas tik juridinio asmens savininkas. Norint išvengti netinkamo įmonės pavadinimo registravimo ir su tuo susijusių neigiamų pasekmių, dėl įmonių pavadinimų nemokamai galima konsultuotis su Kalbos komisija el. paštu [email protected], tel. (8 5) 272 4520 arba kreiptis į savivaldybės kalbos tvarkytoją.
Prekių ženklai
Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimai netaikomi registruotiems prekių ženklams. Prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens prekių ar paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Prekių ženklus su viešaisiais užrašais sieja tai, kad ženklą gali sudaryti žodžiai, asmenų pavardės, vardai, šūkiai, raidės ir pan. Bet koks tekstas (ir ne valstybine kalba), pateiktas prekių ženkle, yra neatskiriama prekių ženklo dalis. Visus su prekių ženklais susijusius klausimus sprendžia Valstybinis patentų biuras.
Išorinė reklama – tik su savivaldybės leidimu
Išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos, iškabos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose. Išorine reklama taip pat laikoma reklama, kurios pateikimo priemonės yra patalpose (vitrinose, langų ir (arba) durų vidinėse pusėse), tačiau ji yra matoma ir iš lauko pusės; iškaboje pateikiama informacija.
Išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, statybą, kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą, eismo saugumą ir valstybinės kalbos vartojimą reguliuojančių teisės aktų nuostatomis. Reklamos įrengimo bendrieji reikalavimai nustatyti Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670. Išorinę reklamą galima įrengti ir skleisti tik turint reklamos buvimo vietos savivaldybės leidimą. Leidimas nereikalingas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, tačiau ir reklama, kuriai įrengti nereikalingas leidimas, turi atitikti valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, kad reklama (viešieji užrašai) anglų ar kita užsienio kalba, jei tai nėra registruotas prekės ženklas ar įmonės pavadinimas, yra neteisėta.
Kur kreiptis leidimo?
Norint gauti leidimą reikia parengti išorinės reklamos projektą ir kreiptis į Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių. Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo, atsisakymo juos išduoti ir leidimų galiojimo panaikinimo tvarką savivaldybės teritorijoje nustato Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. A3-862.
Svarbu pirmiausia suderinti reklamos projektą ir gauti leidimą, o tik paskui rūpintis reklamos įrengimu. Jeigu kyla neaiškumų ar papildomų klausimų, visada galima kreiptis į Savivaldybės administracijos specialistus. Reklamos įrengimo, dokumentų pateikimo, reklamos projektų derinimo klausimais konsultuoja Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistas Linas Simanaitis (tel. 61 126, el. p. [email protected]), kalbos taisyklingumo – Bendrojo skyriaus vyr. kalbos tvarkytoja Vaida Peleckienė (tel. 61 141, el. p. [email protected]).