SVARBIAUSI VYRIAUSYBĖS 2006 METŲ DARBAI IR PRIORITETAI
Vyriausybė 2006 m. siekė išlaikyti ekonomikos augimo tempus, stabilią finansų sistemą, mažinti socialinę atskirtį, gerinti sąlygas verslui, spartinti biurokratizmo saulėlydį, iš esmės spręsti energetinio savarankiškumo problemas.
2006 metai Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikloje buvo ypatingi. Kone pusmetį (iki birželio 1 d). dirbo keturių partijų koalicijos Vyriausybė, vadovaujama Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko. Antrojoje metų pusėje buvo suformuota mažumos Vyriausybė – naujas, iki šiol Lietuvoje neegzistavęs politinis darinys.
Siekdama esminės pažangos prioritetinėse srityse, tokiose kaip informacinės ir žinių visuomenės, švietimo, mokslo ir technologijų bei inovacijų plėtra, verslo sąlygų gerinimas, naujoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ambicingą savo 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių planą, kuriame numatė konkrečias priemones minėtiems prioritetams įgyvendinti.
2006 metais sėkmingai užbaigtas akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimas leido valstybei 2007 metų kovą baigti vykdyti įsipareigojimus ir visiškai atsiskaityti su visomis rublinių indėlininkų grupėmis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė deda daug pastangų, spręsdama energetikos problemas. Pasiekta preliminarių susitarimų su užsienio partneriais branduolinės energetikos vystymo srityje, rengiami reikiami teisės aktai.
2006 metai buvo sėkmingi Lietuvos ekonomikai. Išankstiniu Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertinimu, bendrasis vidaus produktas 2006 metais, palyginti su 2005 metais, palyginamosiomis kainomis padidėjo 7,5 procento ir sudarė 81,9 mlrd. litų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas didėja daugiau nei 7 procentais jau ketvirtus metus iš eilės.
Praėjusiais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė sėkmingai mažino neigiamą šešėlinės ekonomikos poveikį valdžios sektoriaus finansams, o viršplaninės pajamos buvo skirtos fiskaliniam deficitui mažinti. Vykdoma mokesčių reforma (ypač aktyviai – 2006 metų liepą), sumažintas gyventojų pajamų mokestis nuo 33 iki 27 procentų taip pat prisidėjo prie šešėlinio verslo mažinimo. Šiuo metu valdžios sektoriaus skola, deficitas, ilgalaikės palūkanų normos su nemaža atsarga tenkina Mastrichto kriterijus. Tik dėl nežymaus infliacijos rodiklio neatitikimo Lietuva negalėjo nuo 2007 metų įsivesti euro.
Dideli pokyčiai įvyko informacinės ir žinių visuomenės srityje. Lietuvoje labai sparčiai didėjo kompiuterių ir interneto naudojimo apimtis. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, asmeninį kompiuterį turinčių namų ūkių per 2006 metus pagausėjo 26 procentais, namuose turinčiųjų interneto prieigą – 2,2 karto. Asmeninius kompiuterius 2006 metais namuose turėjo 37 procentai namų ūkių, internetu namuose naudojosi 32 procentai visų namų ūkių. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, per metus interneto abonentų pagausėjo 42,17 procento, ir 2006 metų pabaigoje jų skaičius siekė 1,534 mln. (t. y. 45,3 abonento 100-ui gyventojų). Lietuva išlieka pirmaujanti tarp Europos valstybių pagal judriojo ryšio skverbtį. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, per 2006 metus aktyvių judriojo telefono ryšio paslaugų abonentų pagausėjo 8,38 procento, ir jų skaičius pasiekė 4,72 mln. (t. y. 139,4 abonento 100-ui gyventojų). Šie rezultatai patvirtina naudotų skatinimo priemonių veiksmingumą.
Užtikrinant svarbiausiųjų valstybės reikmių finansavimą, nuolat buvo didinamas socialinės apsaugos, švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos ir kultūros finansavimas. Pažymėtina, kad nacionalinio biudžeto asignavimų 2006 metais, palyginti su 2005 metais, visoms šioms sritims teko daugiau: socialinei apsaugai jie buvo padidinti 14,5 procento, sveikatos apsaugai – 25,7 procento, švietimui – 13,3 procento; mokslui papildomai jų skirta 10,4 procento.
Šalyje sparčiai didėjo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Išankstiniais duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2006 metais Lietuvoje sudarė 1500,2 lito ir, palyginti su 2005 metais, padidėjo 17,6 procento. Nuo 2006 metų liepos nustatyta ir didesnė minimalioji mėnesinė alga – 600 litų. Geresnis socialinės apsaugos finansavimas leido padidinti valstybines socialinio draudimo pensijas ir valstybines šalpos išmokas.
2006 metais ir toliau didėjo užimtumas, mažėjo nedarbas. Gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis, užimtumo lygis Lietuvoje 2006 metais siekė 63,6 procento ir buvo aukščiausias per pastaruosius kelerius metus, o vidutinis metinis nedarbo lygis (5,6 procento) buvo žemesnis negu Europos Sąjungoje (ten – 8 procentai).
Sprendžiant demografinės padėties problemas, imtasi priemonių, skatinančių gimstamumą: didinta parama šeimoms, auginančioms mažamečius vaikus.
Narystė Europos Sąjungoje neabejotinai paskatino Lietuvos ekonomikos augimą, jos konkurencingumo didėjimą, tačiau sąlygojo ir darbo jėgos (įskaitant ir kvalifikuotą) emigraciją. Šiai problemai spręsti parengta Ekonominės migracijos valdymo strategija, kuria siekiama valdyti ekonominės migracijos srautus, numatomos emigravusių Lietuvos gyventojų susigrąžinimo priemonės.
Siekdama gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir ankstyvą ligų diagnostiką, Lietuvos Respublikos Vyriausybė daug dėmesio skyrė pirminei sveikatos priežiūrai. Ypač aktyviai buvo imtasi prevencinių sveikatos apsaugos veiksmų. Inicijuota ir įgyvendinama rūkymo prevencija.
Mažindama biurokratizmą ir optimizuodama valstybės valdymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė sudarė Valstybės valdymo sistemos tobulinimo („Saulėlydžio“) komisiją. Ji jau priėmė keletą svarbių sprendimų, kurie palengvins administracines procedūras piliečiams. Tikimasi, kad ateityje šios komisijos veikla prisidės prie viešojo administravimo humanizavimo ir administracinės naštos piliečiams mažinimo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsteigė Investicijų skatinimo ir verslo sąlygų gerinimo komitetą, kad verslas pagaliau atsikratytų nereikalingų administracinių suvaržymų. Šio komiteto pagrindinis uždavinys – spręsti problemas, trukdančias laisvai verslo plėtrai.
Siekiant užkirsti kelią korupcijai valdžios institucijose, nesąžiningai konkurencijai versle, 2006 metais buvo pakeistas viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas, sugriežtintos bausmės ir sustiprinta nusikalimų, susijusių su korupcija, prevencija.
Po ilgų diskusijų ir derinimų tarptautiniu lygiu realiai pradedamas įgyvendinti „Rail Baltica“ projektas, toliau buvo rekonstruojami ir modernizuojami Lietuvą kertantys transeuropiniai transporto koridoriai ir E kategorijos magistraliniai keliai, daug dėmesio skirta geležinkelių infrastruktūrai modernizuoti.
Įgyvendindama vieną iš pagrindinių Lisabonos strategijos tikslų – skatinti mokslo ir technologijų plėtros pažangą, – Lietuvos Respublikos Vyriausybė numatė ilgalaikes plėtros kryptis ir konkrečius veiksmus šiam tikslui pasiekti. Didinamas įvairių projektų finansavimas, mokslinių tyrimų bazinio finansavimo modelį siekiama papildyti programiniu-konkursiniu finansavimu.
Didėjanti veiklos Europos Sąjungos institucijose patirtis Lietuvos Respublikos Vyriausybei leidžia sėkmingiau planuoti ir įgyvendinti eurointegracijos procesus. 2006 metais šioje srityje pasiekta nemažai Lietuvai reikšmingų sprendimų, tarp kurių minėtinas inicijuotas energetinės jungties su Lenkija projektas. Sėkmingai vykdoma Šengeno erdvės plėtra; praėjusių metų pabaigoje priimtas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas steigti Europos Sąjungos Lyčių lygybės institutą Vilniuje. Lietuva, laiku įgyvendindama Europos Sąjungos teisės nuostatas, ir toliau išlieka pirmaujanti Europos Sąjungos valstybė.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2006 metais Lietuva intensyviai rengėsi 2007–2013 metų finansinės perspektyvos laikotarpio struktūrinės paramos gavimui ir panaudojimui: priimta, patvirtinta ir Europos Komisijai pateikta Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija ir ją įgyvendinančios veiksmų programos, išskirti prioritetai, patobulinta struktūrinės paramos administravimo ir skirstymo tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomone, Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos reikšmingai prisidės prie Lietuvos konkurencingumo didinimo, skatins žinių visuomenės plėtrą ir didins investicijas į pažangias mokslines technologijas.
Ataskaita apie nacionalinio saugumo būklę ir plėtrą yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 metų veiklos ataskaitos sudedamoji dalis. Vykdydama vidaus ir užsienio politiką, šiuo dokumentu Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiskaito už nacionalinio saugumo tikslų ir priemonių įgyvendinimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinantys vidiniai ir išoriniai veiksniai 2006 metais iš esmės nepakito. Lietuva, būdama Europos Sąjungos ir NATO narė, ir toliau stiprino savo ekonominį ir karinį saugumą, o ekonominė ir socialinė plėtra sudarė sąlygas užtikrinti visuomenės stabilumą ir mažinti išorinių grėsmių galimybes.
Išsami palyginamoji ekonominės ir socialinės būklės analizė pateikta Ūkio ministerijos parengtoje Lietuvos Respublikos ūkio ekonominės ir socialinės būklės 2006 metais apžvalgoje (ją galima rasti Ūkio ministerijos tinklalapyje
Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikla atstovaujant Lietuvos interesams Europos Sąjungos institucijose ir įgyvendinant Europos Sąjungos teisę apžvelgta Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos Europos integracijos srityje 2006 metų apžvalgoje (ji pateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės tinklalapyje
DarbAS, socialinės apsaugA ir šeimADidėjo atlyginimai ir pensijos, mažėjo nedarbas
Užimtumo lygis – aukščiausias per pastaruosius metus. 2006 m., palyginti su 2005 m., nedarbo lygis sumažėjo nuo 8,3 proc. iki 5,6 proc., kai vidutinis nedarbo lygis Europos Sąjungoje – 8 proc.
Nuo 2006 m. liepos 1 dienos nustatyta minimali mėnesinė alga – 600 litų, anksčiau buvo 550 Lt. Vyriausybė nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. vidutiniškai 12,6 proc. padidino mokytojų, auklėtojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį, o nuo 2006 m. spalio 1 d. 20 proc. išaugo maksimalūs tarnybinių atlyginimų koeficientai kultūros ir meno, socialiniams darbuotojams.
Vidutinis darbo užmokestis 2006 m. Lietuvoje sudarė 1500,2 lito ir, palyginti su 2005 m. padidėjo 17,6 proc.
Senatvės pensija padidėjo 62,85 lito (13,8 proc.), palyginti su 2005 m., ir 2006 m. gruodžio mėnesį vidutinė valstybinė socialinio draudimo, turint būtinąjį stažą, sudarė 517,4 lito. Nustatytas socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis, kuris nuo 2007 m. sausio 1 d. sudaro 70 litų.
Vyriausybė priėmė sprendimą išmokėti 2001–2002 m. neišmokėtas pensijas, tam numatyta 200 mln. litų.
Nuo 2006 m. liepos 1 d., gimus vienu metu šeimoje dviem ir daugiau vaikų, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa buvo padidinta nuo 70 iki 100 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio dydžio. Tokio dydžio šios pašalpos mokamos iki vaikams sukaks vieneri metai. Padidintos ir kitos svarbios socialinės išmokos.
Siekiant padėti sugrąžinti Lietuvos gyventojus, parengta Ekonominės migracijos valdymo strategija, kuri turėtų sureguliuoti ekonominės migracijos situaciją. Įgyvendinant papildomas priemones gimstamumo skatinimui – ligos ir motinystės socialiniam draudimui 2006 m. buvo išleista 624 mln. litų,- 26 proc. daugiau nei 2005 m..
Padidėjo kompensacijos būsto šildymo išlaidoms. Nuo 2006 m. spalio 1 d. valstybės remiamos pajamos padidintos iki 185 litų vienam asmeniui per mėnesį. Socialinės pašalpos dydis vienam žmogui, negaunančiam jokių pajamų, per mėnesį pakilo iki 166,5 lito..
Nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. išmoka mokama vieną ar du vaikus auginančių šeimų vaikams iki jiems sukaks 9 metai. 2006 m. priimtas Socialinės paramos mokiniams įstatymas, įteisino dvi socialinės paramos mokiniams rūšis: mokinių nemokamą maitinimą ir mokinių aprūpinimą mokinio reikmenimis.
Artimiausio laikotarpio prioritetai: siekti visiško gyventojų užimtumo, toliau skatinti mokymąsi visą gyvenimą. Tikimasi ateityje valdyti bei reguliuoti ekonominės migracijos srautus. Numatoma didinti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo įtaką valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžiui asmenims, įgijusiems pakankamai didelį stažą. Siekiama laipsniškai pereiti prie išmokos mokėjimo kiekvienam vaikui iki 18 metų arba vyresniam, kol jis mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje.
JAUNIMO POLITIKA
Vidutinis metinis jaunimo užimtumo lygis 2006 m. siekė 23,7 proc., o 2005 m. jis sudarė 21,1 proc.
Didėja valstybės parama jaunoms šeimoms – per 2006 m. subsidijoms būsto kredito daliai padengti už kredito gavėjus, turinčius teisę į valstybės paramą, pervesta 10,1 mln. litų.
Gerinamos jaunimo neformalaus ugdymo galimybės, stiprinama narkomanijos ir kitų priklausomybės formų, nusikalstamumo ir psichologinių krizių prevencija.
Artimiausio laikotarpio prioritetai: didinti jaunimo užimtumą ir profesinę integraciją, remti jaunimo verslumą. Bus stiprinamos nacionalinės ir regioninės asocijuotosios organizacijos, atstovaujančios jaunimo interesams, toliau tęsiama prevencinė veikla, ugdanti jaunimo atsparumą alkoholiui, narkotikams, kitiems žalingiems įpročiams.
FINANSAI
Pirmą kartą siekiama subalansuoti biudžetą 2009 m. Vyriausybė pritarė Lietuvos konvergencijos 2006 m. programai, kurioje tai yra numatyta. Lietuva 2006 m. sėkmingai mažino neigiamą šešėlinės ekonomikos poveikį valdžios sektoriaus finansams, o viršplaninės pajamos buvo skirtos fiskalinio deficito mažinimui.
Vidutinė daugiametė infliacija išliko artima euro zonos infliacijai, tai užtikrino šalyje veikianti valiutų valdyba.
Žymiai padidėjo Nacionalinio biudžeto asignavimai: socialinės apsaugos srityje 2006 m., palyginti su 2005 m., padidinti 259 mln. litų (14,5 proc.), sveikatos apsaugos srityje – 261 mln. litų (25,7 proc.), švietimo srityje – 495 mln. litų (13,3 proc.) mln. litų, kultūros srityje – 102 mln. litų (16,6 proc.) , mokslui papildomai skirta 21 mln. litų (10,4 proc.).
Nacionalinio biudžeto asignavimai pagal sritis (mln. litų).
Pensijų sistemos reformai finansuoti 2006 m. iš Rezervinio (stabilizavimo) fondo pervesta 248,5 mln. litų.
Toliau buvo grąžinami rubliniai indėliai ir iš viso į gyventojų indėlių sąskaitas pervesta 223,8 mln. litų atkurtų santaupų.
Kompensacijoms už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą religinėms bendrijoms 2006 m iš valstybės biudžeto savivaldybėms nukreipta 200 mln. litų. Toliau buvo vykdomi valstybės įsipareigojimai kompensuoti piliečiams už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius ir 2006 m. išmokėta 137 mln. litų kompensacijų.
Artimiausio laikotarpio prioritetai: 2007–2009 m. bus siekiama sumažinti struktūrinį deficitą, kad jis 2008 m .neviršytų 1 proc. BVP. Bus atsiskaityta su visais rublinių indėlių turėjusiais indėlininkais. Žadama vykdyti valstybės įsipareigojimus grąžinti nekilnojamąjį turtą ir išmokėti kompensacijas. 2007 m. tam numatyta 72 mln. litų. Likusi 346,3 mln. litų suma, skirta valstybės įsipareigojimams išmokėti kompensacijas piliečiams už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, bus išmokėta per dvejus metus – iki 2009 m. sausio mėn.
2007 metų II pusmetį Vyriausybė ketina svarstyti tolesnio gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimo klausimą. Analizuojamos galimybės taikyti pelno mokesčio lengvatas investicijoms į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, aukštas ir vidutiniškai aukštas technologijas, susiaurinti pelno mokesčio bazę. Siekia užbaigti pasirengimą 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimui
Kaimo plėtrA ir žemės ūkiS
Stambėja ūkiai, mažėja paraiškų skaičius vykstant struktūriniams pokyčiams žemės ūkyje. Išmokėta 553,4 mln. Lt tiesioginių išmokų, taip pat buvo pabaigtos mokėti tiesioginės išmokos už ankstesnius metus – 349,1 mln. Lt. Nacionalinė mokėjimo agentūra 2006 m. žemdirbiams iš viso išmokėjo 2 mlrd. Lt paramos.
Pasiekta, kad mūsų augintojams būtų mokamos 45 EUR/ha papildomos tiesioginės išmokos, nes naujosioms ES šalims iki šiol nebuvo teikiama parama už energetinių augalų auginimą.
Lietuvai papildomą skirta 57 900 tonų nacionalinę pieno gamybos kvota, teigiamai Europos Komisijai įvertinus ataskaitą
Dėl 2006 m. sausros kompensacijoms numatyta 130 mln. Parengta ir bus realizuojama pasėlių draudimo koncepcija.
Lietuvos žemės ūkio ir maisto prekių užsienio prekybos apyvarta viršijo 10 mlrd. Lt (išaugo 31 proc.), eksportas padidėjo 29 proc., teigiamas prekybos balansas – 511 mln. Lt.
Ekologiškai ūkininkaujantiems numatyta per 90 mln. Lt paramos. Kaimo turizmo ir amatų skatinimui skirta per 33 mln. Lt., jaunųjų ūkininkų įsikūrimui- 50 mln. Lt paramos.
Sparčiai vyksta žemės reforma ir iki 2006 m. pabaigos nuosavybės teisės atkurtos apie 95,3 proc. piliečių, kurie pateikė prašymus.
Kartu su savivaldybėmis vykdant Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje programos priemones, panaudota 8,6 mln. Lt. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas 2006 m. kredito įstaigoms už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams išduotus 237 mln. Lt kreditų suteikė 462 garantijas už 144 mln. Lt. 2006 m. palyginti su 2005 m. beveik 1,4 karto išaugo kredito įstaigoms suteiktų garantijų suma ir skaičius.
Diegiamas ,,vieno langelio“ principas, toliau tobulinama ES ir nacionalinės paramos administravimo sistema, dalis funkcijų deleguota savivaldybėms. Kiekvienoje kaimiškoje seniūnijoje įkurtos ir kompiuterizuotos darbo vietos, parengti ir apmokyti specialistai.
Artimiausio laikotarpio prioritetai: užtikrinti modernaus, konkurencingo žemės ir maisto ūkio bei kaimo plėtrą, smulkaus ūkio kooperaciją, modernizavimą ir gyvybingumą. 2007–2013 šioms priemonėms teks – kartu su Lietuvos finansavimu – apie 4,5 mlrd. litų.
Bus spartinamas nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, aktyvinama žemės rinka, įgyvendinami žemės konsolidavimo (įskaitant miškus) projektai, teikiama parama agrarinei ir kaimo infrastruktūrai pagerinti, remiamas alternatyvių verslų kaime kūrimas ir plėtra. Bus sukurta pasėlių draudimo sistema. Įvairios paramos priemonės taps prieinamesnės žemdirbiams, nes bus plečiamas elektroniniu būdu teikiamų paslaugų tinklas. Numatoma rūpintis jaunimo įtraukimu į kaimo ūkinius ir socialinius bei kultūrinius procesus, įgyvendinti priemones, skatinančias išvykusius iš Lietuvos žmones grįžti į regionus kurti verslą ir šeimas. Siekiant įgyvendinti šį prioritetą, bus vykdomos Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės, skirtos jauniesiems ūkininkams remti.
Ekonomika ir verslasPritraukta daugiau investicijų, didėjo BVP ir darbo našumas
2006 m. bendrasis vidaus produktas, palyginti su 2005 m., padidėjo 7,5 proc. ir sudarė daugiau nei 81,9 mlrd. Lt
Realus bendrojo vidaus produkto augimas (palyginti su ankstesniais metais), procentais.
Tiesioginės užsienio investicijos per 2006 m. 9 mėnesius padidėjo 4,6 proc., darbo našumas išaugo 5,1 proc. Pramonės produkcijos pardavimas per 2006 m., palyginti su 2005 m., padidėjo 7,3 proc. šalies teritorijoje atlikti statybos darbai – 21,4 proc., prekių eksportas – 18,3 proc., prekių importas – 22,9 proc. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2006 m., palyginti su praėjusiais metais, išaugo 14,1 procento.
Parengtas Investicijų skatinimo programos projektas, siekiant skatinti investicijas į žmogiškuosius išteklius, žinias ir inovacijas, taip pat spartinti plyno lauko ir investicijas į viešąją infrastruktūrą, pramoninių zonų kūrimą.
Pradėtas kurti klasterių žemėlapis, kuris leis aiškiai pamatyti nacionalinio ūkio struktūrą įvairiais aspektais, tendencijas sektoriuose bei regionuose, išryškinti galimus prioritetus ir augimo kryptis.
Iš šalies – paramos gavėjos Lietuva tapo šalimi – donore, 2006 m. rugsėjo mėn. mūsų šalis oficialiai pakeitė savo statusą Pasaulio banke. Tarptautiniu mastu šis įvykis patvirtina aukštą Lietuvos išsivystymo lygį, formuoja teigiamą šalies įvaizdį. 2006 m. tarptautinė kredito reitingų agentūra „Moody‘s“, įvertinusi Lietuvos fiskalinę politiką bei stabilią ekonomikos plėtrą, padidino ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingą nuo „A3“ iki „A2“, tą patį padarė ir agentūra „Fitch Ratings“.
Valstybės skola lygis yra vienas žemiausių ES, 2006 m. pabaigoje jis buvo 14,94 mlrd. litų, arba 18,2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (0,5 proc. mažiau nei 2005 m. pabaigoje).
Skatinant mažų ir vidutinių įmonių plėtrą joms suteiktos 368 garantijos – 1,7 karto daugiau nei per 2005 m. Per 2006 m. suteiktos garantijos padėjo mažoms ir vidutinėms įmonėms pasiskolinti 192,61 mln. Lt paskolų – dvigubai daugiau nei per 2005 metus.
2006 m. beveik du kartus daugiau nei per 2005 m suteikta garantijų naujoms – mažiau nei trejus metus veikiančioms įmonėms – jų skaičius siekė 121. Tikimasi, kad garantijų suteikimas padės įmonėms aktyviau diegti inovacijas, bus skatinamas verslo konkurencingumas.
Artimiausio laikotarpio prioritetai: numatoma skatinti įmonių jungimąsi į bendradarbiavimo tinklus, inovacijų ir naujų technologijų diegimą; šalinti kliūtis Lietuvos bendrovėms jungtis su bendrovėmis, įsteigtomis kitose ES valstybėse. Numatoma atnaujinti Inovacijų versle programą ir jos įgyvendinimo priemonių 2007–2009 metų planą.
Daug dėmesio bus skiriama verslumui skatinti, jam palankiai aplinkai kurti, biurokratizmui mažinti, lankstesnėms ir įvairesnėms verslo finansavimo formoms plėtoti, geros kokybės viešosioms paslaugoms verslui užtikrinti, mokslo ir technologijų sprendimų versle įgyvendinimui skatinti.
Informacinės ir žinių visuomenės plėtrA
Asmeninį kompiuterį turinčių namų ūkių skaičius per 2006 m. padidėjo 26 proc., namuose turinčių interneto prieigą skaičius išaugo 2,2 karto. Asmeninius kompiuterius namuose turėjo 37 proc., internetu namuose naudojosi 32 proc. visų namų ūkių.
Internetu 2006 m. naudojosi 42 proc. visų 16–74 metų amžiaus asmenų ( 2005 m. pirmąjį ketvirtį – 34 proc.).
Rodiklis
2005 m.
2006 m.
Pokyčio įvertinimas
Lietuva
ES vidurkis
Lietuva
ES vidurkis
Nuolatiniai interneto vartotojai (visų gyventojų proc.)
30
43
38
47
+4
Namų ūkių, turintys internetą, proc.
16
48
35
51
+16
Namų ūkiai, turintys asmeninį kompiuterį, proc.
32
58
40
62
+4
Įmonės, naudojančios kompiuterius, proc.
93
96
92
97
-2
Įmonės, naudojančios internetą, proc.
86
91
88
93
0
Įmonės, gaunančios užsakymus internetu, proc.
6
12
13
15
+4
Įmonės, atliekančios pirkimus internetu, proc.
7
24
17
28
+6
Informacinių technologijų naudojimo rodikliai.
Palaipsniui į elektroninę terpę perkeliamos gyventojams ir verslo subjektams svarbios paslaugos: viešieji pirkimai, įvairių liudijimų išdavimas bei kitos viešosios paslaugos. Naudodamiesi EDS paslaugomis 2006 m. deklaracijas elektroniniu būdu pateikė 226 tūkst. gyventojų, t. y. 46 proc. visų deklaravusiųjų pajamas (pernai elektroniniu būdu deklaravo apie 25 proc.).
Artimiausio laikotarpio prioritetai: toliau bus įgyvendinama Visuotinio kompiuterinio raštingumo programa, kuriamas ir plėtojamas vientisas viešųjų interneto prieigos centrų tinklas. Spartinamas „vieno langelio“ įdegimo principas, toliau vykdomas Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių planas. Siekiama užtikrinti galimybes visiems šalies gyventojams, neatsižvelgiant į jų socialinę ar geografinę padėtį, naudotis informacinėmis technologijomis ir šių technologijų teikiamais informaciniais ištekliais.
ŠVIETIMAS IR MOKSLAS
2006 m. mokytojų atlyginimai padidinti 12,6 proc. Mokinio krepšelis 2006 m. palyginti su 2005 m. padidėjo 189 Lt.
Sėkmingai vyksta mokyklų tinklo pertvarka, todėl labai sumažėjo antroje pamainoje besimokančių mokinių.
Sustiprinta pagalba savivaldybėms organizuojant mokinių vežiojimą, nupirkti 46 mokykliniai autobusai, geltonaisiais autobusais vežama 14,7 proc. visų vežiotinų -gyvenančių toliau kaip 3 km nuo mokyklos – vaikų. Didinant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą, prioritetas teikiamas kaimo vietovėms: įsteigtos 86 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės, iš jų 46 kaimo vietovėse; finansuoti 85 ikimokyklinio ugdymo auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų etatai, iš jų 37 kaimo vietovėse.
Vyriausybė rėmė įvairius vaikų ir jaunimo socializacijos, kryptingo vaikų užimtumo, nusikalstamumo prevencijos ir kitus projektus bei programas, kuriose dalyvavo per 350 tūkst. mokinių, tai yra 50 tūkst. daugiau negu 2005 m. Siekiant didesnio mokinių užimtumo ir socializacijos, rekonstruota 13 bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų sporto bazių, paremti 24 projektai.
Artimiausio laikotarpio prioritetai: didinti investicijas į švietimą ir mokslą. Toliau bus įgyvendinama naujoji mokytojų darbo apmokėjimo sistema, didinamas mokinio krepšelis. Nuo 2007 m. liepos 1 d. mokslo ir studijų įstaigų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų atlyginimus numatoma padidinti vidutiniškai 20 proc. Bus siekiama plėtoti šalies mokslo ir studijų sistemą, stiprinant sąveiką su verslu.
Sveikatos apsauga
Vidutinis medicinos darbuotojų darbo užmokestis 2006 m. palyginti su 2005 m. padidėjo 31,6 proc. (354 litų), gydytojų – 35,3 proc. (608 litų), slaugytojų – 32,9 proc. (350 litų).
Uždrausta rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, Seimui priėmus Vyriausybės parengtus Tabako kontrolės įstatymo pakeitimus. Siekiama sumažinti rūkymo plitimą, jo socialinę ir ekonominę žalą sveikatai.
Parengtas Valstybinio pasirengimo gripo pandemijai plano projektas, įgyvendinama Černobylio AE avarijos padarinių likviduotojų sveikatos palaikymo 2006–2010 metų programa.
Patvirtinti Nėščiųjų sveikatos tikrinimų reikalavimai, patvirtintas Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius, leidžiantis paskiepyti 94–99 proc. vaikų. Vaikų krūminių dantų padengimo silantinėmis medžiagomis programai skirta 2 mln. litų.
Įgyvendinama Valstybinė vėžio profilaktikos ir kontrolės programa, pagal kurią gydymo įstaigos buvo aprūpinamos reikiama įranga. 2006 m. buvo vykdomos trys onkologinių ligų prevencijos ir profilaktikos programos: moterims skirtos gimdos kaklelio ir krūties vėžio prevencinės programos, vyrams – priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.
Dantų protezavimo išlaidoms kompensuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto 2006 m. skirta 8,358 mln. litų, paslaugos suteiktos 10794 asmenims.
Siekiant mažinti sergamumą tuberkulioze, parengtas Valstybinės tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės 2007−2010 m. programos projektas. 2006 m. patvirtinta Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programa.
Artimiausio laikotarpio prioritetai: mažinti pacientų eiles sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, didinti medikų atlyginimus. Siekiama, kad pirminis sveikatos priežiūros lygis išspręstų ne mažiau kaip 80 proc. visų sveikatos problemų, o pacientas pas šeimos gydytoją dėl planinės sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo patektų ne vėliau kaip per 3 dienas, pas atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytoją specialistą – ne vėliau kaip per 10 dienų. Bus siekiama stiprinti ir ugdyti visuomenės, ypač vaikų ir jaunimo, sveikatą, gerinti ligų prevenciją.
APLINKOS APSAUGA
Baigta vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba Mažeikiuose, Vilniuje, Druskininkuose, Jonavoje ir Radviliškyje bei nuotekų valymo įrenginių statyba Druskininkuose, Radviliškyje ir Jonavoje, panaudojant ES Sanglaudos fondo lėšas.
Parengtas Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano projektas, kuriame numatytos prioritetinės veiklos kryptys ir priemonės 2007-2013 metų laikotarpiui.
Pradėta kurti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistema.
Įgyvendinama Gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo programa, pradėta kurti padangų atliekų tvarkymo sistema. 2006 m. pradėti įrengti 3 nauji regioniniai sąvartynai, 6 atliekų aikštelės, 2 atliekų kompostavimo aikštelės, pradėti uždaryti 105 seni sąvartynai. Baigti didžiųjų atliekų priėmimo aikštelių įrengimo darbai Varėnoje, Lazdijuose ir Prienuose.
Vykdytas Baltijos pajūrio juostos atkūrimo ir išsaugojimo projektas – 800 m ilgio centrinio Palangos paplūdimio ruožas papildytas smėliu (40 tūkst. m3), apsauginis kopagūbris sutvirtintas žabtvorėmis, šakų klojiniais, įrengti laiptai (panaudota 5,6 mln.Lt Europos regioninės plėtros fondo lėšų). Per 2006 m. urėdijos įveisė 1230 ha naujų miškų.
Artimiausio laikotarpio prioritetai: suaktyvinti visuomenės informavimo ir švietimo atliekų rūšiavimo ir būsto energinio naudingumo klausimais veiklą. Bus nustatomos pagrindinės 2007–2013 metų teisinės, administracinės ir ekonominės priemonės, atliekų tvarkymo tikslai ir užduotys. Numatoma sutvarkyti visus kraštovaizdį darkančius bešeimininkius pastatus saugomose teritorijose.
Statybos
2006 m. šalies statybos įmonės atliko statybos-montavimo darbų už 7,88 mlrd. Lt (21,1 proc. daugiau negu 2005 m.).
Įgyvendinti 76 daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektai, kurių vertė 14 mln. Lt (iš jų 3 mln. Lt – valstybės biudžeto lėšos), patvirtinti 232 investicijų projektai ( 2005 m. – 54), kuriems įgyvendinti numatyti 85 mln. Lt (iš jų 21 mln. Lt – valstybės biudžeto lėšos).
Įteisinta prievolė savavališkai pastatytą ar nebaigtą statyti statinį nugriauti. Be to, įstatyme išplėstos statybos valstybinę priežiūrą atliekančių institucijų funkcijos, liberalizuota statybos leidimų išdavimo tvarka.
Savivaldybėms suteikta teisė pereinamuoju laikotarpiu (iki 2007 m. pabaigos), per kurį turi būti parengti bendrieji planai, savivaldybės tarybos sprendimu, gavus apskrities viršininko pritarimą, rengti svarbių infrastruktūros objektų (išskyrus gyvenamuosius namus) statybos detaliuosius planus.
Artimiausio laikotarpio prioritetai: numatoma parengti Savavališkų statybų prevencijos programą, užtikrinti operatyvų savavališkai pastatytų statinių nugriovimą ar pertvarkymą. Valstybės parama daugiabučiams namams modernizuoti didinama iki 50 proc. Numatoma tobulinti Teritorijų planavimo įstatymą, kitus teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus, ypač daug dėmesio skirti savivaldybių teritorijų bendrųjų planų rengimo koordinavimui.
ENERGETIKAPatikimo energetinių išteklių tiekimo užtikrinimas
Vyriausybė siekė užtikrinti patikimą ir stabilų elektros energijos tiekimą, sukurti bendrą Baltijos šalių elektros energijos rinką ir integruotis į Vakarų Europos elektros energetikos rinkas.
Parengtas Baltijos energetikos strategijos projektas. Baltijos šalių vyriausybių ir energetikos kompanijų pasiryžimas bendradarbiauti energetikos srityje sudaro palankią aplinką statyti naują atominę elektrinę.
2006 m. pradėti rengti naujos atominės elektrinės statybai būtinų teisės aktų projektai. Pasirašytas ketinimų protokolas dėl Lietuvos ir Lenkijos elektros energetinių sistemų sujungimo bei bendradarbiavimo plėtojant energetikos pramonę. Kaip alternatyva plėtojamas Lietuvos ir Švedijos elektros tinklų sujungimo projektas (SwindLit). 2006 m. įgyvendintas bendras Lietuvos–Latvijos–Estijos–Suomijos elektros energijos tinklų sujungimo (Estlink) projektas. Pradėtas Baltijos elektros energetikos rinkos sujungimas su Skandinavijos elektros energetikos rinka, sudaryta galimybė dalyvauti Skandinavijos šalių elektros rinkoje, pagerinti apsirūpinimo elektros energija patikimumą kartu sumažinant priklausomybę nuo Rusijos.
Itin sėkmingu laikytinas AB „Mažeikių nafta“ pardavimas Lenkijos bendrovei PKN ORLEN. Už valstybei priklausančių AB „Mažeikių nafta“ akcijų dalį gauta 2,3 mlrd. litų.
Artimiausio laikotarpio prioritetai: numatoma Lietuvos energetikos sistemą integruoti į Vakarų Europos, Skandinavijos valstybių ir Rytų energetikos sistemas. Subalansuoti energetikos sektorius, sudaryti tinkamas sąlygas naudoti kuo įvairesnius pirminės energijos šaltinius, taikant moderniausias technologijas ir griežtesnius aplinkosaugos reikalavimus energetikos įmonėms. Artimiausiu laikotarpiu ypač aktualūs išlieka naftos tiekimo atnaujinimo vamzdynu, naftos produktų valstybės atsargų tolesnio kaupimo, biodegalų platesnio naudojimo bei efektyvesnio aplinkosaugos priemonių įgyvendinimo klausimai. Ateityje numatyta įgyvendinti priemones, užtikrinančias patikimą gamtinių dujų tiekimą į Lietuvą.
TRANSPORTAS IR KOMUNIKACIJOS
Transporto infrastruktūrai modernizuoti, 2006 metais investuota apie 1,37 mlrd. litų, arba 22 proc. daugiau nei 2005 metais (2005 metais – 1,12 mlrd. litų).
Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste perkrautas rekordinis krovinių kiekis per visą nepriklausomo uosto istoriją – 23,6 mln. tonų, Vykdomi „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ projektai.
2006 m. kapitališkai suremontuota 48 km geležinkelio kelių, nutiesta 167 km geležinkelio telekomunikacinių tinklų, rekonstruota ir kapitališkai suremontuota 639 km automobilių kelių, išasfaltuota 107 km žvyrkelių. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste pastatyta ir rekonstruota 975 m uosto krantinių. Pradėti įgyvendinti projektai, siekiant įsilieti į Šengeno erdvę.
Investicijos į geležinkelių infrastruktūrą leido 4,5 proc. padidinti traukinių greičius, padidinti traukinių pralaidumą Geležinkelių transportu 2006 m. vežta 50,2 mln. tonų krovinių. Tai 2 proc. daugiau nei 2005 metais.
Tranzitiniai vežimai Klaipėdos uosto kryptimi, palyginti su 2005 m., padidėjo 21,1 proc. ir sudarė 7,2 mln. tonų. Ypač išaugo konteinerių krova: 2006 m. krauta 231,5 tūkst. TEU, tai 8 proc. daugiau nei 2005 m. ir pagal šį rodiklį Klaipėdos uostas aplenkė Talino ir Rygos uostus.
Sparčiai didėja keleivių bei krovinių srautai. Lietuvos tarptautiniuose oro uostuose per 2006 m. pakilo ir nutūpė 38,3 tūkst. Lietuvos ir užsienio aviakompanijų lėktuvų, pakrauta ir iškrauta 12,7 tūkst. t krovinių ir pašto. Oro uostuose aptarnautas rekordinis keleivių skaičius – 1,8 mln.
Naujiena paskelbta: 2007-04-27