Pirminę teisinę pagalbą Prienų rajono savivaldybėje teikia
Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrius adresu Laisvės a. 12, Prienai,
kab. Nr. 125, 126, 218, tel. (8 319) 61 107, (8 319) 61 181, (8 319) 61 182

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau tekste Įstatymas) nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Valstybės garantuojama teisinė pagalba – Įstatymo nustatyta tvarka teikiama pirminė teisinė pagalba, antrinė teisinė pagalba ir valstybės užtikrinamas neteisminis taikinamasis tarpininkavimas.

PIRMINĖ TEISINĖ PAGALBA – Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms  skirtų dokumentų, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Pirminė teisinė pagalba taip pat apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą, bet neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo.

ANTRINĖ TEISINĖ PAGALBA – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

TAIKINAMASIS TARPININKAVIMAS – pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą atliekama ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli taikinimo tarpininkai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Nuostatos, susijusios su taikinamuoju tarpininkavimu, įsigalioja 2014 m. liepos 1 d.

VALSTYBĖS UŽTIKRINAMA NETEISMINĖ MEDIACIJA – ginčų spendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Ginčo šalims pasiekus jas tenkinantį susitarimą yra parengiama taikos sutartis.
Prašymas vykdyti valstybės užtikrinamą neteisminę mediaciją.

VALSTYBĖS GARTANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS TEIKIMO SĄLYGOS

Asmenys, turintys teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą

Pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys.

Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti:
1. Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą;
2. Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje;
3.  kiti Lietuvos Respublikos  tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys.

Taikinamasis tarpininkavimas gali būti vykdomas, kai bent viena iš ginčo šalių pagal  Įstatymą turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą  ir yra priimtas sprendimas teikti jai antrinę teisinę pagalbą.

Pirminė teisinė pagalba neteikiama, jeigu:
1. pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
2. pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta pirminė teisinė pagalba arba yra akivaizdu, kad jis advokato konsultaciją gali gauti nesinaudodamas Įstatymo nustatyta valstybės garantuojama teisine pagalba;
3. pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal Įstatymą atvejus.

Antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu:
1. pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
2. atstovavimas byloje yra neperspektyvus;
3. pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis     nepatyrė turtinės žalos;
4. prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl savarankiškos profesinės veiklos;
5. pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba;
6. pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių pažeidimo, išskyrus atstovavimo pagal Įstatymą atvejus;
7. reikalavimas,  dėl kurio kreipiamasi antrinės teisinės pagalbos, buvo perleistas pareiškėjui siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;
8. pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis;
9. pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį;
10. iš esmės išnagrinėjus reikalavimą, nustatoma, kad antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį;
11. pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies;
12. nustatoma, kad pareiškėjas savarankiškai, be advokato pagalbos, gali įgyvendinti arba apginti savo teises ir įstatymų saugomus interesus;
13. tam pačiam pareiškėjui pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose;
14. pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų  Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų;
15. ginčas, dėl kurio kreipiamasi antrinės teisinės pagalbos, buvo spręstas  Įstatymo nustatyta tvarka taikinamojo tarpininkavimo būdu ir ginčo šalys sudarė taikos sutartį, tačiau pareiškėjas nesutiko ją pateikti tvirtinti teismui.
16. antrinė teisinė pagalba neteikiama asmenims, turintiems teisę į teisinių išlaidų draudimo išmoką, jeigu ši išmoka pagal draudimo sutarties sąlygas  išmokama prieš patiriant bylinėjimosi išlaidas (išlaidas,  susijusias su bylos nagrinėjimu) ir jeigu draudimo išmoka apima visas išlaidas, kurias apimtų pagal  Įstatymą teikiama antrinė teisinė pagalba.

PIRMINĖS TEISINĖS PAGALBOS TEIKIMO TVARKA

1. Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi teisę kreiptis į Prienų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrių.
2. Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto, kai asmuo kreipiasi į Prienų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrių. Jeigu nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjui pranešama apie priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi dienos.
3. Pirminę teisinę pagalbą teikia Prienų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai,  kurių pareigybių aprašymuose nustatytos teisinio pobūdžio funkcijos.
4. Pirminės teisinės pagalbos  trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda. Pirminės teisinės pagalbos trukmė gali būti pratęsta savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto asmens sprendimu.
5. Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą.
6. Pirminę teisinę pagalbą teikiantys asmenys turi ieškoti galimybių ir padėti pareiškėjams ginčus išspręsti taikiai.
7. Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.

ANTRINĖS TEISINĖS PAGALBOS TEIKIMO TVARKA

1. Norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus  ir rašytinį advokato sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į  Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai arba paštu.
2. Sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui.
3. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

TAIKINAMOJO TARPININKAVIMO INICIJAVIMAS

1. Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, įvertinęs konkrečias ginčo, kurį sprendžiant jis teikia antrinę teisinę pagalbą, aplinkybes, gali inicijuoti ginčo sprendimą taikinamojo tarpininkavimo būdu ir pasiūlyti tarnybai priimti sprendimą dėl taikinamojo tarpininkavimo vykdymo.
2. Advokatas, siūlydamas tarnybai priimti sprendimą dėl taikinamojo tarpininkavimo vykdymo, turi pateikti tarnybai abiejų ginčo šalių sutikimus spręsti ginčą taikinamojo tarpininkavimo būdu. Sutikimo spręsti ginčą taikinamojo tarpininkavimo būdu formą nustato teisingumo ministras.
3. Taikinamasis tarpininkavimas pagal šį įstatymą tame pačiame ginče gali būti inicijuotas tik vieną kartą.

PAREIŠKĖJŲ PAREIGOS

Pareiškėjas – fizinis asmuo, kuris pateikia prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir (ar) kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba.
Pareiškėjas privalo:
1. bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;
2. teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją;
3. nedelsdamas pranešti institucijoms, priimančioms sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, ar teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos jo teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;
4. kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus, kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę  pagalbą priėmimo dienos pateikti šį sprendimą priėmusiai institucijai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytos formos metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti. Ši deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip praėjus 5 darbo dienoms nuo metų pabaigos;
5. laikydamasis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

TEISĖS AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS TEISINĖS PAGALBOS TEIKIMĄ

1. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo.
3. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo.
5. Kiti teisės aktai.