Klausykitės vėjo ūžesio naktį, Seno vėjo ūžesio, gūdaus vėjo ūžesio, Mirusiųjų prakeikimo, gyvųjų lopšinės… Nebėra lapų, nebėra vaisių Nuniokotuose soduose. Prisiminimai _ mažiau kaip niekas, viltys labai toli. Klausykitės vėjo ūžesio. (Oskaras Milašius „Rudenio daina“)    Kol žemė pasipuošusi auksiniais lapais, kol saulė paliečia ją vienu kitu spinduliu… Ramybė. Tačiau labai greitai nuotaika krinta dėl pirmųjų darganų, taip garsiai ir liūdnai pradeda švilpauti vėjai, o širdį draskyti sielvartas. Gamta pasidaro tokia graudi, jog kažkoks keistas šaltis suvirpina kiekvieną kūno dalį. Pasidaro taip beprotiškai tylu.   Tylos amžinatvė baugina. Prisimename, kad Kažkas išėjo. Ne šiandien… Vakar. Pernai. Užpernai… Prieš penkerius, dešimt… Trisdešimt arba penkiasdešimt metų. Kažkas išėjo ir prieš šimtą, ir prieš tūkstantį, ir dar daugiau metų.    Kasdien Kažkas palieka šitą pasaulį, kiekvienas savaip, skirtingai, labai individualiai. Kasdien Kažkam dėl Kažkieno mirties pasrūva akys ašarom. Kasdien Kažkas užmerkia akis ir jau jų neatmerkia. Kažkieno širdis nustoja plakusi, ir taip jau lieka. Dabar Kažkas išeina…   Išeisime ir mes, bet vis viliamės, jog dar ne šiandien. Mirtis yra mūsų kasdienybėje, tik jos nepastebime. Mirusieji yra mūsų širdyse, bet kasdieniame gyvenime paliekame juos atokiau. Tad per Vėlines junkimės su jais tyloje… kad ir kaip būtų sunku.    Per Vėlines eikime į kapus dar kartą jų apraudoti, atsiprašyti, atleisti jiems arba sau, aplankyti ir pagerbti.    Anas pasaulis ir bendravimas su juo lieka mums paslaptis, kuri lydi žmones nuo žilos senovės. Tačiau jaučiame, jog tas bendravimas labai mums reikalingas.   Prieš mirtį mes bejėgiai… bet Vėlines turime išbūti, atlaikyti, išstovėti – užsiiminėdami kapų puošyba, uždegdami žvakutes, darydami iš esmės labai smulkmeniškus dalykus atsilaikome prieš labai stiprų bejėgiškumo pojūtį.  Literatūra:  Trinkūnas J. Lietuvių pasaulėjauta: Papročiai, apeigos, ženklai. Diemedžio leidykla, 2003    Straipsnį parengė Pakuonio seniūnas Audrius Narvydas, jo  ir  A. Tamošiūnienės įvairiu laikmečiu darytos nuotraukos   iliustruoja darbus, atliktus 2012 metais pagal LEADER programą Pakuonio miestelio kapinėse, sukuriant naują viešąją infrastruktūrą sakralinėje erdvėje.     Vykdant vietos projektą „Pakuonio miestelio veikiančių kapinių viešosios infrastruktūros sutvarkymas” kapinės aptvertos nauja tvora, įrengti nauji vartai bei varteliai, dalis pėsčiųjų takų padengta  trinkelėmis, įrengtas apšvietimo tinklas su 5 parkiniais šviestuvais, pastatytas lauko tualetas su patalpa inventoriui laikyti, įrengta skelbimų lenta ir aiškinamasis stendas , įsigyta krūmapjovė bei motopjūklas viešosioms erdvėms prižiūrėti.      Bendra projekto vertė 256 tūkst. litų, projektui 193 tūkst. litų parama skirta iš ES lėšų pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra (LEADER metodu)”, 37 tūkst. litų gauta iš bendrųjų Žemės ūkio ministerijos asignavimų (PVM grąžinimas), likusi dalis-savivaldybės įnašas, darbus kapinėse atliko UAB „Mačiūnai“.