Šiais metais Lietuvoje Kultūros diena minima 15-tą kartą ir šalyje keliama Taikos vėliava. Lietuvos Respublikos Seimas 2006 m. liepos 19 d. įteisino Kultūros dieną kaip atmintiną. Kultūros dienos data susieta su Rericho Paktu – sutartimi dėl kultūros vertybių apsaugos karo ir taikos metu, pasirašyta Vašingtone 1935 m. balandžio 15 d. 21 Amerikos žemynų šalies. Ši sutartis tapo 1954 m. UNESCO Hagos „Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto atveju konvencijos“ pagrindu.   Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto, nevyriausybinės organizacijos prie Jungtinių Tautų prezidentė dr. Alicija Rodriges, įvertinusi Lietuvos taikos ir kultūros idėjų skleidimą, komiteto vardu 2015 m. rugsėjo 10 d. paskelbė Lietuvą Taikos Respublika ir įteikė Seimui Taikos vėliavą. Tai įpareigojantis įvertinimas.   Kultūros dienos minėjimu balandžio 15-ąją, Taikos vėliavos kėlimu valstybės mastu bei Taikos Respublikos paskelbimu Lietuva pirmauja pasaulyje, būdama pavyzdžiu kitoms šalims. Lietuva davė impulsą Tarptautiniam judėjimui už Pasaulio kultūros dieną su Taikos vėliava. Daugiau nei 30-yje šalių visuomenės grupės mini šią dieną. Taikos vėliavos istorija ir prasmė    1935 metais balandžio 15 d. Vašingtone dvidešimt viena Amerikos žemyno šalis ratifikavo Rericho Paktą – sutartį dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugos karo ir taikos metu naudojant Taikos vėliavą. Jos simboliu pasirinktas rubino spalvos žiedas, juosiantis tris rubino spalvos skritulius baltame fone. Rericho Paktą palaikė žymūs to meto žmonės – JAV prezidentas F.D. Ruzveltas, Čekoslovakijos prezidentas T. Masarikas, Romos popiežius Pijus XI, mokslininkai, rašytojai R. Rolanas, R. Tagorė, T. Manas, B. Šou, A. Einšteinas, daug kitų visuomenės veikėjų.   Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis ir žymiausi to meto Lietuvos visuomenės, mokslo ir meno veikėjai taip pat siekė ratifikuoti šį Paktą, bet nepalankios užsienio politikos sąlygos sutrukdė tai padaryti.   Paktas tapo 1954 m. UNESCO Hagos „Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto atveju konvencijos“ pagrindu. Hagos konvencijos šalimis narėmis yra 123 šalys (Lietuva ja tapo 1998 metais), Hagos konvencijos Antrojo protokolo, priimto 1999 m., narėmis yra 60 šalių (Lietuva ja tapo 2002 metais).   Impulsą Taikos vėliavos simbolikai N. Rerichas gavo keliaudamas po pasaulį. Trejybės simbolis randamas įvairių tautų religijose ir kultūrose, net nuo neolito laikotarpio.    Trijų skritulių, apjuostų ar neapjuostų žiedu, simbolis buvo naudojamas Meksikoje, Japonijoje, senovės Graikijoje, ant senojo Egipto valdovų daiktų, senovės Indijos žynių rūbų, ant keltų monetų, skitų ir slavų papuošalų, Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje. Jis taip pat randamas popiežiaus herbe, daugelio bažnyčių dekore bei ikonose.   Trejybės simbolika atspindima ir mūsų šalies senojoje tautosakoje, etniniame palikime   Trijų sferų ženklas aiškinimas įvairiai. Štai keletas prasmių: religija, menas ir mokslas kultūros žiede; praeitis, dabartis ir ateitis amžinybės rate; meilė, džiaugsmas, grožis šviesos žiede; Švenčiausioji Trejybė, pasaulinis susivienijimas ir panašiai.   Taikos vėliava reikšminga ir šiandien. Ji buvo iškelta ant aukščiausių planetos viršūnių, Šiaurės ir Pietų ašigalių, keletą kartų pabuvojo kosminėje erdvėje ant orbitinių stočių, jai plevėsuojant vykdomos įvairios kultūrinės akcijos. 2013 metais Argentina įteisino Taikos vėliavos kėlimą Tarptautinės taikos dienos metu rugsėjo 21 dieną, o 2014 metais – ir balandžio 15-ją. Meksikoje keliama Taikos vėliava įvairiomis progomis, atitinkančiomis šios vėliavos prasmę. Ten yra Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto, NVO prie JT, būstinė. Lietuvos Taikos vėliavos komitetas yra šio komiteto padalinys.   2015 m. rugsėjo 10 d. Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prezidentė dr. Alisija Rodriges, įvertinusi Lietuvos indėlį taikos ir kultūros skleidime, komiteto vardu paskelbė Lietuvą Taikos Respublika, pirmąją pasaulyje, ir įteikė LR Seimui Taikos vėliavą, kuri pastoviai išskleista prezidento A. M. Brazausko salėje.Balandžio 14 d.   15.00 val. – konferencija-diskusija „Kultūra ir jaunimas – misija įmanoma!“ atviros jaunimo erdvės „Prienas“ feisbuko paskyroje(išsamiau)  Balandžio 15 d. 11.30 val. – Kultūros dienos minėjimo tiesioginė transliacija Prienų kultūros ir laisvalaikio centro feisbuko paskyroje*9.00 val. – Kultūros dienos minėjimo tiesioginė transliacija Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centro feisbuko paskyrojeKultūros dienai skirti videomontažaiBalbieriškio kultūros ir laisvalaikio centro feisbuko paskyroje*Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro feisbuko paskyroje*Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro feisbuko paskyroje    Prienų r. savivaldybės informacija