Daugelis žmonių laukia šiltų vasariškų orų, tokiomis dienomis ypač smagu įbristi ar įšokti į vandens telkinį ir atsigaivinti, užsiimti vandens pramogomis. Kiekvienas vandens telkinys, priklausomai nuo pobūdžio ir telkšojimo vietos, pasižymi skirtingomis savybėmis, telkiniai įšyla ir atvėsta nevienodu greičiu.

Vandens telkiniai ne tik suteikia malonumų, bet taip pat kiekviename iš jų tyko ir savi pavojai. Jūroje ar upėse pagrindinį pavojų kelia srovės, o ežeruose susikaupia daugiau įvairių cheminių junginių, todėl yra didesnė bėrimų ir alergijų tikimybė. Visuose minėtuose vandens telkiniuose pasitaiko duobių ir kitokių dugno nelygumų, todėl prieš lipant į vandenį visada reikia susipažinti su vandens telkiniu ir įvertinti esamą situaciją.

Pagrindinės saugaus elgesio vandenyje taisyklės

  • Nepalikite be priežiūros mažamečių vaikų prie vandens telkinių.

  • Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.

  • Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai.

  • Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.

  • Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus.

  • Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų.

  • Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.

  • Negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų. Jus gali įtraukti po laivo sraigtais.

  • Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.

  • Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti

  • Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.

  • Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir kt.).

  • Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.

  • Jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti.

  • Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

Keli patarimai, kaip atpažinti pavojus vandens telkinyje:

· stebėkite vandens paviršių – sudrumstas vandens paviršius yra tarsi povandeninio dugno atspindys (pavyzdžiui, pastovus kunkuliavimas ir sūkuriai dažniausiai vyksta dėl duobėtos upės vagos ar įvairių kliuvinių);
· stebėkite vandens spalvą – tamsesnės vandens vietos dažniausiai byloja apie didesnį gylį, taip pat ir apie duobes ar kitus dugno nelygumus. Pavojingos vietos taip pat būna pažymėtos informaciniuose stenduose, vėliavomis arba plūdurais;
· stebėkite vandens augaliją – pavyzdžiui, meldų-nendrių juosta žymi 2 metrų gylį, o lelijos gali augti ir 4 metrų gylyje;
· stebėkite bangas – stipriai ir tvarkingai lūžtančios bangos parodo, kad toje vietoje dugnas yra lygus, o jei bangos susilieja (lūžio vietų nematyti) – dugne slypi duobė.

Parengta pagal Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informaciją