Gaisrų padariniai būna skaudūs, jų metu prarandamas ne tik turtas, kartais – ir gyvybės. Daugiausiai gaisrų kyla dėl neatsargaus žmogaus elgesio, netvarkingos krosnies ar dūmtraukio, taip pat dėl netvarkingos elektros instaliacijos.

Primename, kad:

• gyvenamosiose patalpose būtina įsirengti dūmų detektorius;

• dūmtraukius (kaminus) būtina valyti prieš šildymo sezono pradžią, o šildymo sezono metu – ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius;

• laužus galima kūrenti ne miesto teritorijoje 30 m atstumu nuo statinių ir būtina juos visą laiką prižiūrėti.

Daugiabučiuose (tačiau tai aktualu ne tik daugiabučiams) gyvenamuosiuose namuose draudžiama:

• užkalti, užgriozdinti ar užkrauti įvairiomis medžiagomis ir įrenginiais balkonus, lodžijas, liukus, angas ir kitus evakuacinius išėjimus, skirtus žmonėms patekti į gretimas namo sekcijas bei aukštus;

• įstiklinti arba užmūryti oro zonas nuo dūmų apsaugotose laiptinėse;
  rakinti aukštų holų, bendro naudojimo koridorių ir evakuacinių laiptinių duris, išskyrus duris, turinčias stacionarų atrakinimo iš vidaus įrenginį;

• gadinti arba ardyti esamus gaisrinės automatikos ir vidaus priešgaisrinio vandentiekio įrenginius;

• rūsiuose įrengtuose sandėliuose laikyti suslėgtųjų dujų balionus, ypač degius, labai degius ir degius skysčius, sprogstamąsias medžiagas;
  rūsiuose naudoti atvirą ugnį;

• savavališkai rūsiuose įrengti sandėlius, užtverti rūsio patalpas ir praėjimus;

• šašlykines, kepsnines, buitines krosneles naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo statinių ir kitų degių daiktų ar medžiagų. Naudoti atvirą ugnį gyvenamųjų namų balkonuose, lodžijose draudžiama.

Atsakomybė už Priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymą yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse. Šių taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą, priklausomai nuo padaryto pažeidimo.