Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 m. Lietuvoje išaugo kibernetinių grėsmių lygis. Didžiausią pavojų kelia duomenis naikinančios / šifruojančios atakos, paskirstytos paslaugų trikdymo atakos (toliau – DDoS), socialinės inžinerijos atakos, tiekimo grandinės atakos, nutaikytos į mažiau apsaugotas trečiąsias šalis, per kurias siekiama pasiekti tikslinius taikinius, ir elektroninių ryšių tinklų atakos, skirtos tinklų veikimui sutrikdyti, taip pat elektroninių ryšių tinklų kaip įrankio naudojimas informaciniame kare. Daugiausia incidentų fiksuojama interneto prieglobos paslaugų infrastruktūroje, viešojo administravimo sektoriuje ir interneto paslaugų teikėjų infrastruktūroje. Kibernetiniai užpuolikai vis dažniau naudoja dirbtinį intelektą, todėl jų atakos tampa sudėtingesnės, efektyvesnės ir sunkiau aptinkamos. Tokių atakų tikėtina ir ateityje. Kibernetinių atakų, nukreiptų į informacijos prieinamumą, vientisumą ir konfidencialumą, rizika Nacionalinėje rizikos analizėje vertinama kaip vidutinė.

Nacionalinėje rizikos analizėje pateikiamos rekomendacijos visuomenei:

įvykus incidentui nepanikuoti, pasitikėti oficialių institucijų teikiama informacija ir reko mendacijomis;

kritiškai vertinti informaciją socialiniuose tinkluose, interneto svetainėse ar turinį, gauna mą iš neoficialių Lietuvos transliuotojų, tikrinti šaltinius, įsitikinti, kad informacija paremta faktais, o ne nuomonėmis, ypač atkreipti dėmesį į sensacingą turinį;

apie pastebėtus kibernetinius incidentus informuoti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą el. paštu [email protected], arba tel. 1843.

Šaltinis: NACIONALINĖ RIZIKOS ANALIZĖ 2024