Kaip ir nėra tobulų žmonių ar tobulų tėvų. Visi klystame, mokomės ir augame.
Vis dėlto iš vaikų neretai reikalaujame daugiau, nei iš savęs. Tikimės, kad jie visada elgsis gražiai, klausys, bus ramūs, kantrūs, gerai mokysis ir pateisins mūsų lūkesčius. O kai taip nenutinka, skubame juos barti, taisyti ar teisti.
Tačiau kartais už vaiko netinkamo elgesio slypi visai kas kita – neišsakyti jausmai, emocinis skausmas, dėmesio, meilės, saugumo ar paprasčiausio supratimo poreikis. Juk vaikui ne visada reikia pamokymų. Kartais jam labiausiai reikia, kad kažkas sustotų, išklausytų ir apkabintų.
Svarbu prisiminti, kad vaikams nereikia tobulų suaugusiųjų. Jiems reikia tokių, kurie stengtųsi suprasti, priimti, palaikyti ir būti šalia net tada, kai sunku.
Nes už kiekvieno vaiko elgesio slypi istorija, kurią verta išgirsti.
Tobulų vaikų nebūna, tačiau kiekvienam vaikui reikia meilės, supratimo ir žmogaus, kuris juo patikėtų.