Piniginės paramos teikimas nuo 2022 metų

Būsto šildymo išlaidų kompensaciją, kai būstas šildomas malkomis, anglimis, dujomis ar elektra

Išaugus energetinių išteklių ir būsto šildymo kainoms, dalis žmonių susiduria su finansiniais sunkumais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad sunkiau besiverčiantys šalies gyventojai gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis nepriklausomai nuo to, kokiu kuru jų būstas yra šildomas.

Nuo 2022 metų sausio 1 d. nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2 VRP – 258 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (3 VRP – 387 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

„Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo. Tai reiškia, kad kompensaciją gali gauti tiek būstą šildantys centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru: malkomis, dujomis, elektra.

 KOKIUS DOKUMENTUS REIKIA PATEIKTI?
Įprastai, kreipiantis dėl kompensacijos, žmonės turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt.

Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus). Atkreipiame dėmesį, kad visais atvejais būsto šildymo būdas turi būti registruotas viešajame registre (Registrų centre).

Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.
Būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:

• kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 m2;
• kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 m2; antram – 12 m2; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 m2.

Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

KUR KREIPTIS DĖL KOMPENSACIJŲ SKYRIMO?
Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt 

 KELETAS PAVYZDŽIŲ: KAIP SKAIČIUOJAMOS BŪSTO ŠILDYMO IŠLAIDŲ KOMPENSACIJOS IR KAS JAS GALI GAUTI
Pavyzdžiui, vienas gyvenantis senjoras gauna 489 eurų senatvės pensiją turint būtinąjį stažą. Pritaikius naują metodiką, jis pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 10,2 euro už būsto šildymą. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv/m) jam bus kompensuojamos 100 proc.

Jei, pavyzdžiui, dviejų senjorų šeima bendrai gauna 978 eurus senatvės pensijos turint būtinąjį stažą, už būsto šildymą pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 46,2 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv/m ) bus kompensuojamos 100 proc.
Pavyzdžiui, vienas gyvenantis neįgalus asmuo gauna 214,5 euro šalpos neįgalumo pensiją (netekus 60 proc. darbingumo) ir vienišo asmens išmoką. Pritaikius naują metodiką, asmeniui už normatyvinį būsto plotą (50 kv/m) bus 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.

Pavyzdžiui, dviejų asmenų šeima, iš kurių vienas gauna 489 eurų vidutinę senatvės pensiją turint būtinąjį stažą, o kitas yra neįgalus ir gauna 305 eurų vidutinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, už būsto šildymą pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 27,8 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv/m) bus kompensuojamos.

Pavyzdžiui, keturių asmenų šeima (du tėvai ir du vaikai), kai vieno iš tėvų darbo užmokestis – MMA (533 Eur į rankas), o kito iš tėvų – vidutinis darbo užmokestis (1060 Eur į rankas), už būsto šildymą pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 16,33 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (70 kv/m) bus kompensuojamos.

 KAIP SUŽINOTI, KOKIA KOMPENSACIJA PRIKLAUSO?
Norėdami sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį, galite pasinaudoti www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

Išmokos vaikams (taip pat ir vaiko pinigai)

Nuo 2022-01-01 pasikeitė bazinės socialinės išmokos dydis nuo 40 Eur iki 42 Eur ( nuo 2022-06-01 planuojama – 46 Eur todėl didėja visų išmokų, mokamų pagal Išmokų vaikams, Paramos mirties atveju ir Socialinės paramos mokiniams įstatymus, dydžiai ( piniginių išmokų dydžiai pateikti žemiau lentelėje).

Padidintas ir diferencijuotas globos (rūpybos) išmokos dydis pagal vaiko amžių ir poreikius:
– vaikams iki 6 metų skiriant 5,2 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio (2022 m. – 218,4 Eur, nes BSI dydis 2022 m. – 42 Eur) išmoka per mėnesį;
– vaikams nuo 6 iki 12 metų –6 BSI (252 Eur) išmoka per mėnesį;
– vaikams nuo 12 iki 18 metų, neįgaliems vaikams, neatsižvelgiant į jų amžių, ir buvusiems globotiniams iki 24 metų, kuriems globa (rūpyba) pasibaigia dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo ir kurie mokosi ar studijuoja – 6,5 BSI (273 Eur) išmoka per mėnesį.

Pratęstas globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo (4 BSI dydžio (2022 m. – 168 Eur) mokėjimas buvusiam globėjui (rūpintojui) – šeimai, šeimynai, globos centrui, jeigu pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo asmuo lieka gyventi ir yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) šeimoje, šeimynoje ar globos centre, kuriuose iki pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo jam buvo nustatyta, ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

Išplėstas vienkartinės išmokos įsikurti panaudojimo sąrašas – vienkartinė išmoka įsikurti galės būti panaudojama mopedui, motociklui, jeigu asmuo turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti atitinkamos kategorijos motorinę transporto priemonę, dviračiui, motoriniam dviračiui (taip pat elektriniam paspirtukui) ar paspirtukui be variklio įsigyti.

 Nuo 2022 m. sausio pirmos įstatymu Nr. XIV-720 padidinta asmenų, kuriems skiriama ir mokama išmoka vaikui, amžiaus riba nuo 21 metų iki 23 metų.

 Išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai turi teisę gauti ir pagal bendrojo ugdymo programą besimokantys vaiko tėvai, įtėviai, globėjai.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui padidinta iki 73,5 eurų (1,75 BSI dydžio). Jeigu dėl išmokos vaikui skyrimo buvo kreiptasi 2021 m. ir išmokos mokėjimo laikotarpis nepasibaigęs, nuo 2022 m. sausio 1 d. iš naujo teikti prašymo dėl universalios išmokos vaikui nereikia. Išmokų dydžiai nuo 2022 m. sausio 1 d. bus perskaičiuoti automatiškai. Didesnio dydžio išmokos bus mokamos 2021 m. vasario mėnesį, kadangi išmokos mokamos už praėjusį mėnesį.

Šeimos, kurios augina ir (ar) globoja 1 arba 2 vaikus, turi teisę gauti papildomai skiriamą išmoką vaikui. Jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 2 VRP (258 eurai), yra skiriama ir mokama 43,26 euro (1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka per mėnesį.

Šeimos, kurios gauna socialinę pašalpą ir (ar) socialinę paramą mokiniams, taip pat šeimos, kurios augina ir (ar) globoja 3 ir daugiau vaikų, turi teisę gauti papildomai skiriamą išmoką vaikui nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

Kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, papildomai skiriama išmoka vaikui. Atkreiptinas dėmesys, kad už tą patį vaiką papildomai skiriama ir mokama tik viena išmoka vaikui.

Naujas prašymas turėtų būti teikiamas tais atvejais, jei šeimoje pasikeitė aplinkybės: gimė dar vienas vaikas, šeima tapo gausi (gausia laikoma tokia šeima, kuri augina 3 ir daugiau vaikų) arba sumažėjo vidutinės pajamos vienam šeimos nariui.

Prašymą turi pateikti ir tos šeimos, kurios augina 1–2 vaikus ir kurių pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 258 eurai.

Nustatyta, kad išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai turi teisę gauti ir pagal bendrojo ugdymo programą besimokantys vaiko tėvai, įtėviai, globėjai.

Numatyta, kad kreiptis dėl išmokų gavimo turi teisę globėjas (rūpintojas), buvęs vaiko globėjas, taip pat pats nepilnametis vaikas, turintis teisę gauti išmoką už savo vaiką ar vienkartinę išmoką nėščiai moteriai.

Numatytas papildomas reikalavimas pateikti mokymo įstaigos išduotą pažymą, jei vaikui (asmeniui) akademines atostogas mokymo įstaiga suteikė dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, jeigu šių duomenų nėra valstybės ir žinybiniuose registruose arba valstybės informacinėse sistemose.

Išplėsti prašymų ir reikalingų dokumentų pateikimo būdai:
– prašymas gali būti teikiamas asmeniškai atvykus į savivaldybę. Jeigu prašymas ir dokumentai teikiami asmeniškai atvykus į savivaldybės administraciją, padaromos ir patvirtinamos pateiktų dokumentų, išskyrus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kopijos, o dokumentai grąžinami juos pateikusiam asmeniui;
– prašymas ir dokumentai gali būti teikiami per atstovą, kurio teisė atstovauti turi būti įrodyta notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, patvirtintu įgaliojimu. Prie prašymo turi būti pridedamos visų reikiamų dokumentų kopijos ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;
– prašymas ir dokumentai gali būti teikiami per kurjerį (pašto siunta). Jeigu prašymas teikiamas per kurjerį, prie prašymo turi būti pridedamos visų reikiamų dokumentų kopijos ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;
– prašymas ir dokumentai gali būti siunčiami elektroniniu paštu savivaldybių administracijų elektroninio pašto adresais. Jeigu prašymas siunčiamas elektroniniu paštu, prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Šiuo atveju asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija neteikiama. Prie prašymo turi būti pridedamos visų reikiamų dokumentų kopijos;
– prašymas ir dokumentai gali būti teikiami elektroninių ryšių priemonėmis – per Socialinės paramos informacinę sistemą adresu www.spis.lt. Šiuo atveju asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija neteikiama. Prie prašymo turi būti pridedamos visų reikiamų dokumentų kopijos.

Išmokų vaikams įstatymas: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.5981/NiXeCTtUDH

Išmokų vaikams nuostatas: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.236323

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a80fc6209b1411ec9e62f960e3ee1cb6?jfwid=-wwknh4adr

 Tikslinės kompensacijos

Tikslinių kompensacijų bazė padidėjo nuo 120, 0 Eur/mėn. iki 126,00 Eur/mėn., todėl keičiasi pagalbos (priežiūros) ir slaugos tikslinių kompensacijų dydžiai.

Parama užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką

Siekiant nustatyti aiškesnį ir skaidresnį paramos užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką teisinį reguliavimą, nuo 2022 m. įsigaliojo LR paramos mirties atveju įstatymo pasikeitimai. Nustatyta, kad dėl paramos palaikams parvežti galės kreiptis bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, jeigu teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo dieną atitiks visas šias sąlygas:
– vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos arba vienam asmeniui, jeigu jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų, tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį yra mažesnės negu 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai (2022 m. – 387,0 Eur);
– su mirusiu asmeniu mirties dieną buvo bendrai gyvenantys asmenys arba jo artimieji giminaičiai, jų nesant, asmenys, susiję su mirusiu asmeniu giminystės ryšiais (šoninė giminystės linija – pusbrolis, pusseserė, dėdė, teta, sūnėnas, dukterėčia) arba svainystės santykiais (tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių – posūnis, podukra, patėvis, pamotė, uošvė, uošvis, žentas, marti).

Dėl paramos palaikams parvežti, besikreipiantis asmuo privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jis su mirusiu asmeniu jo mirties dieną buvo bendrai gyvenantys asmenys, jo artimas giminaitis arba buvo susijęs giminystės ryšiais (šoninė giminystės linija) arba svainystės santykiais tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių, jeigu valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose arba valstybės informacinėse sistemose ar kitose informacinėse sistemose nėra duomenų, patvirtinančių šį faktą.

Nustatytas konkretus gaunamų pajamų vertinimo ir nustatymo laikotarpis teisei į paramą palaikams parvežti. Bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos teisei į paramą palaikams parvežti bus apskaičiuojamos pagal 3 kalendorinių mėnesių iki teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo dienos (kada buvo išduotas (išduoti) paskutinis (paskutiniai) dokumentas (dokumentai), įrodantis (įrodantys) patirtas palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas) gautas pajamas arba pagal mėnesio, kurį atsirado teisė į paramą palaikams parvežti, gautas pajamas.

Atsižvelgiant į tai, kad laidojantis asmuo gali būti ne tik fizinis asmuo, bet ir juridinis asmuo, numatyta, kad laidojantis asmuo dėl laidojimo pašalpos gavimo gali kreiptis į savivaldybės administraciją ne tik pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą, bet ir pagal juridinio asmens buveinės adresą.

PINIGINIŲ IŠMOKŲ DYDŽIAI

Daugiau informacijos: https://socmin.lrv.lt/lt/duk/ismokos-vaikams?lang=lt
https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-parama-kas-man-priklauso/auginu-vaika?lang=lt