J. Brundzos g. 12A, 59127, Prienai
el. p. [email protected]
Seniūnijos nuostatai

Pareigos

Vardas, pavardė
Kabinetas
Veikla

Seniūnė

Janina Armonienė
[email protected]
+370 616 92307, +370 319 61 108

Seniūnas vykdo šias funkcijas:

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka neatlygintinai atlieka seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams notarinius veiksmus ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka neatlygintinai tvirtina seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus. Seniūnas notarinius veiksmus atlieka seniūnijos patalpose. Atlikti notarinius veiksmus ne seniūnijos patalpose seniūnas gali tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties negali atvykti į seniūnijos patalpas ir iškviečia seniūną į savo gyvenamąją vietą;

teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriui pavedus suteikia ir keičia numerius pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba;

savivaldybės administracijos direktoriui teikia siūlymus dėl savivaldybės strateginio plėtros plano, atskirų savivaldybės ūkio šakų (sektorių) plėtros programos ir savivaldybės veiklos plano projektų, rengia seniūnijos metinio veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitą, teikia juos svarstyti seniūnijos seniūnaičių sueigoje; supažindina seniūnaičius ir vietos gyventojus su patvirtintu seniūnijos metiniu veiklos planu ir aptaria seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą;

šaukia seniūnaičių ar seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų sueigas, rengia šių sueigų darbotvarkes, apibendrina šiose sueigose priimtus sprendimus ir perduoda juos vertinti atsakingoms institucijoms, informuoja šias sueigas apie atsakingų institucijų priimtus sprendimus, susijusius su šiose sueigose priimtais sprendimais, prireikus organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ar valstybės institucijų ir įstaigų atstovais, apibendrina pateiktas pastabas, pasiūlymus ir teikia juos savivaldybės administracijos direktoriui;

teikia seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams informaciją apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir valstybės institucijų veiklą savivaldybės teritorijoje;

ne rečiau kaip kartą per metus teikia seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą seniūnaičių sueigai ir savivaldybės administracijos direktoriui;

dalyvauja savivaldybės institucijų posėdžiuose, kai svarstomi su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų viešaisiais reikalais susiję klausimai, arba įgalioja tai daryti kitą seniūnijos valstybės tarnautoją ar darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį;

organizuoja ir kontroliuoja gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, taip pat kitus veiksmus nustatytus Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme, išduoda įstatymuose numatytus kitus faktinę padėtį patvirtinančius dokumentus;

organizuoja žemės, vandens telkinių, miško sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų pranešimų apie medžiojamųjų gyvūnų ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą, registravimą ir duomenų teikimą savivaldybės administracijos direktoriui;

Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda leidimus laidoti, jeigu Seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje atlieka kapinių priežiūrą;

dalyvauja organizuojant viešųjų paslaugų teikimą ir (arba) prižiūrint, kaip teikiamos viešosios paslaugos, teikia pasiūlymus Savivaldybės administracijai dėl viešųjų paslaugų teikimo gerinimo, o Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais pati teikia šias paslaugas;

organizuoja ir (arba) kontroliuoja savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą;

dalyvauja rengiant ir įgyvendinant gyventojų užimtumo programas;

dalyvauja organizuojant viešuosius darbus ir visuomenei naudingą veiklą;

dalyvauja vykdant socialinės paramos teikimą ir socialinių išmokų, pašalpų mokėjimą bei kontrolę;

organizuoja atsakingų asmenų dalyvavimą vertinant atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas bei poreikius ir surašant buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, teikia savivaldybės administracijai siūlymus dėl socialinės paramos toms šeimoms (asmenims) reikalingumo ir paramos būdų;

dalyvauja vykdant vaiko teisių apsaugą, užtikrina prevencinės pagalbos vaikui ir šeimai organizavimą, socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų teikiamų paslaugų koordinavimą ir darbą su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis;

dalyvauja organizuojant Respublikos Prezidento, Seimo rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą, savivaldybės tarybos, mero rinkimus ir referendumus;

organizuoja duomenų, reikalingų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitai, rinkimą ir teikimą savivaldybės administracijos direktoriui;

dalyvauja organizuojant vietos gyventojų apklausas, atliekant gyventojų ir būstų, kitus visuotinius surašymus;

dalyvauja organizuojant ir įgyvendinant civilinę saugą;

teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja įgyvendinant valstybės perduotas funkcijas žemės ūkio srityje, rengiant ir įgyvendinant kaimo plėtros programas;

dalyvauja rengiant ir įgyvendinant vietos veiklos grupių programas ir vietos plėtros strategijas;

dalyvauja organizuojant gyventojų sporto ir kultūros renginius;

dalyvauja kuriant ir įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros programas;

rengia savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų projektus, savivaldybės tarybos sprendimų ir mero potvarkių projektus, neviršydamas savo įgaliojimų, seniūnijos teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina;

Savivaldybės administracijos direktoriui teikia siūlymus dėl Savivaldybės strateginio plėtros plano, atskirų Savivaldybės ūkio šakų (sektorių) plėtros programos ir Savivaldybės veiklos plano projektų, rengia seniūnijos metinio veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitą, teikia juos svarstyti seniūnijos seniūnaičių sueigoje; supažindina seniūnaičius ir vietos gyventojus su patvirtintu seniūnijos metiniu veiklos planu ir aptaria seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą;

vadovaudamasi įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais, rengia ataskaitas;

teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus, informaciją;

pagal kompetenciją pradeda administracinių nusižengimų teiseną, atlieka administracinių nusižengimų tyrimą, surašo administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėja administracinių nusižengimų bylas ir skiria administracines nuobaudas;

kompetencijos klausimais Savivaldybės interneto svetainėje sudaro visuomenei sąlygas gauti visą viešą informaciją, užtikrina jos veiksmingumą, pateikiamos informacijos aktualumą, patikimumą, reguliarų informacijos atnaujinimą;

užtikrina dokumentų valdymą, naudojimą, rengimą, tvarkymą, apskaitą ir saugojimą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais;

vykdo kitus su Savivaldybės administracijos bei seniūnijos funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio pavedimus tam, kad būtų pasiekti Savivaldybės veiklos strateginiai tikslai;

vykdo kitas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas;

seniūnijos nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja seniūnijos veiklą.

Seniūnas turi atitikti šiuos specialius reikalavimus:

turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą;

išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus, susijusius su viešuoju administravimu, viešųjų paslaugų teikimu, vietos savivalda, darbo teise, administracine teise, gyvenamosios vietos deklaravimu, vaiko teisių apsauga, socialine parama, dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis;

mokėti dirbti su kompiuterinėmis raštvedybos programomis, elektroniniu paštu, interneto naršyklėmis;

turėti lengvojo automobilio vairuotojo pažymėjimą.

Privačių interesų deklaracijų paieška

Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenų išrašai

Seniūno pavaduotoja

Asta Lukšaitė
[email protected]
+370 319 52 195

Seniūno pavaduotojas vykdo šias funkcijas:

vykdo Seniūnijos seniūno funkcijas jo nesant;

tvarko gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, rengia seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatytus, taip pat įstatymuose numatytus kitus faktinę padėtį patvirtinančius dokumentus;

 

registruoja žemės, vandens telkinių, miško sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą ir teikia duomenis Savivaldybės administracijos direktoriui;

Vyriausybės nustatyta tvarka pildo leidimus laidoti, jeigu Seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje atlieka kapinių priežiūrą;

dalyvauja organizuojant viešųjų paslaugų teikimą ir (arba) prižiūrint, kaip teikiamos viešosios paslaugos, teikia pasiūlymus Savivaldybės administracijai dėl viešųjų paslaugų teikimo gerinimo, o Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais pats teikia šias paslaugas;

dalyvauja rengiant ir įgyvendinant gyventojų užimtumo programas;

dalyvauja organizuojant viešuosius darbus ir visuomenei naudingą veiklą;

vertina atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas bei poreikius ir surašo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, teikia Savivaldybės administracijai siūlymus dėl socialinės paramos toms šeimoms (asmenims) reikalingumo ir paramos būdų;

siekdamas įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo veiksmingumą, Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka periodiškai tikrina  bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio  asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;

dalyvauja vykdant vaiko teisių apsaugą, užtikrina prevencinės pagalbos vaikui ir šeimai organizavimą, socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų teikiamų paslaugų koordinavimą ir darbą su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis;

siekiant užtikrinti, kad vaikai mokytųsi pagal privalomojo švietimo programas:

surenka ir pateikia Savivaldybės administracijos direktoriui informaciją apie vaiko faktinę gyvenamąją vietą ir jo nesimokymo, mokyklos nelankymo priežastis Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka;

prireikus kreipiasi į kitų savivaldybių administracijas ir įstaigas dėl duomenų apie vaiko faktinę gyvenamąją vietą ir jo nesimokymo ir mokyklos nelankymo priežastis pateikimo;

jeigu neranda nesimokančio vaiko pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, nenustato jo faktinės gyvenamosios vietos, turi pagrįstų įtarimų, kad gali būti pažeidžiama vaiko teisė mokytis, ir pateikia šiuos faktus patvirtinančius duomenis, gali kreiptis į teritorines policijos įstaigas dėl tarnybinės pagalbos ir prašyti nustatyti šių vaikų faktinę gyvenamąją vietą;

dalyvauja organizuojant Respublikos Prezidento, Seimo rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą, savivaldybės tarybos, mero rinkimus ir referendumus;

dalyvauja organizuojant vietos gyventojų apklausas, atliekant gyventojų ir būstų, kitus visuotinius surašymus;

dalyvauja organizuojant ir įgyvendinant civilinę saugą;

dalyvauja rengiant ir įgyvendinant vietos veiklos grupių programas ir vietos plėtros strategijas;

dalyvauja organizuojant gyventojų sporto ir kultūros renginius;

dalyvauja kuriant ir įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros programas;

kontroliuoja, kad būtų vykdomi įsipareigojimai, nustatyti Prienų rajono savivaldybės socialinio būsto nuomos ir Prienų rajono savivaldybės būsto nuomos sutartyse, o esant pažeidimų, imasi priemonių jiems pašalinti;

vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais, rengia seniūnijos metinio veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitos projektą, taip pat kitus strateginio planavimo dokumentų projektus;

vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais, rengia ataskaitas;

vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais tvarko registrus, teisės aktų nustatyta tvarka teikia duomenis;

teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus, informaciją;

pagal Seniūnijos kompetenciją pradeda administracinių nusižengimų teiseną, atlieka administracinių nusižengimų tyrimą, surašo administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėja administracinių nusižengimų bylas ir skiria administracines nuobaudas;

Seniūnijos kompetencijos klausimais Savivaldybės interneto svetainėje sudaro visuomenei sąlygas gauti visą viešą informaciją, užtikrina jos veiksmingumą, pateikiamos informacijos aktualumą, patikimumą, reguliarų informacijos atnaujinimą;

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais tvarko dokumentų apskaitą, archyvą;

vykdo kitus su Savivaldybės administracijos bei Seniūnijos funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio pavedimus tam, kad būtų pasiekti Savivaldybės veiklos strateginiai tikslai;

protokoluoja komisijų posėdžius, pasitarimus, rengia dokumentų projektus, tvarko raštvedybą seniūnijai priskirtų funkcijų klausimais;

vykdo kitas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas

Seniūno pavaduotojas turi atitikti šiuos specialius reikalavimus: turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą;

išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus, susijusius su viešuoju administravimu, viešųjų paslaugų teikimu, vietos savivalda, darbo teise, administracine teise, gyvenamosios vietos deklaravimu, vaiko teisių apsauga, socialine parama, dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis;

mokėti dirbti su kompiuterinėmis raštvedybos programomis, elektroniniu paštu, interneto naršyklėmis;

turėti lengvojo automobilio vairuotojo pažymėjimą.

Vyriausioji specialistė

Inga Mieliauskė
[email protected]
+370 319 52 195

Vyriausiasis specialistė vykdo šias funkcijas Prienų seniūnijoje:

socialinės apsaugos srityje:

kontroliuoja, kad būtų vykdomi įsipareigojimai, nustatyti Prienų rajono savivaldybės socialinio būsto nuomos ir Prienų rajono savivaldybės būsto nuomos sutartyse, o esant pažeidimų, imasi priemonių jiems pašalinti;

dokumentus dėl gyventojų išlaidų, patirtų už komunalinių atliekų surinkimo ir atliekų tvarkymo paslaugas, kompensacijos suteikimo;

organizuoja paramos teikimą iš Europos Sąjungos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo: priima prašymus, juos suveda į duomenų bazę informacinėje sistemoje (SPIS), sudaro paramos iš Europos Sąjungos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo gavėjų sąrašus; vykdo paramos maisto produktais priėmimą ir išvežiojimą po Prienų seniūniją, organizuoja ir vykdo maisto produktų dalinimą, rengia ir teikia ataskaitas;

žemės ūkio srityje:

renka ir kaupia informaciją apie Seniūnijos teritorijoje esančius žemės ūkio produkcijos gamintojus, produkcijos gamybos ir pardavimo rodiklius;

teikia konsultacijas ir metodinę paramą žemdirbiams struktūrinės paramos, kaimo plėtros ir nacionalinės paramos programų klausimais;

bendradarbiauja su Žemės ūkio informacijos ir kaimo plėtros verslo centru, Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei Savivaldybe tiesioginės paramos įgyvendinimo ir administravimo taikymo klausimais;

bendradarbiauja su žemdirbių asociacijomis, konsultavimo tarnybomis, skatina ūkininkų ūkių specializaciją ir kooperaciją;

organizuoja ir vykdo tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir kitų Kaimo plėtros plano priemonių administravimo srityje: vykdo paraiškų ir kitų dokumentų priėmimą bei tvarkymą; paraiškų duomenis suveda į elektronines laikmenas;  informuoja pareiškėjus apie paraiškose nustatytas klaidas, apie žemės blokų, kuriuose jie deklaruoja žemės ūkio naudmenų ir pasėlių laukus, plotus; pateikia žemėlapių fragmentus pareiškėjams; suveda prašymus registruoti/atnaujinti žemės ūkio ir kaimo valdos duomenis į duomenų registrą; pageidaujant duomenų teikėjams išduoda pažymas apie pateiktų dokumentų įregistravimą; suformuoja prašymų registruoti/atnaujinti žemės ūkio ir kaimo valdos duomenis siuntas ir jas perduoda Žemės ūkio skyriui;

statinių priežiūros srityje:

rinka duomenis ir nuolat atnaujina informaciją apie Seniūnijoje esančius statinius, kurie yra apleisti, turi avarinės būklės požymių, kurių savininkai nežinomi, atlieka tokių statinių apžiūrą vietoje;

rengia statinių, kurie yra apleisti, turi avarinės būklės požymių, kelia pavojų aplinkiniams, savininkams reikalavimus pašalinti teisės aktų pažeidimus;

vadovaudamasis Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašu ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu, sudaro kasmetinį Seniūnijoje esančio Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą ir teikia jį Statybos ir ekonominės plėtros skyriui;

informuoja statinių savininkus apie jų nekilnojamojo turto įtraukimą į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą;

teikia duomenis Statybos ir ekonominės plėtros skyriui apie atliktus statinių patikrinimus, reikalavimus pašalinti teisės aktų pažeidimus, skirtas nuobaudas;

pagal kompetenciją dalyvauja komisijų darbe;

pagal kompetenciją tvarko Seniūnijos informaciją ir duomenis Savivaldybės interneto svetainėje;

pagal kompetenciją užtikrina dokumentų valdymą, naudojimą, rengimą, tvarkymą, apskaitą ir saugojimą  pagal LR teisės aktus;

vykdo kitus su Savivaldybės administracijos bei Seniūnijos funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio pavedimus tam, kad būtų pasiekti Savivaldybės veiklos strateginiai tikslai

Vyriausiasis specialistas turi atitikti šiuos specialius reikalavimus:

turėti ne mažesnį kaip aukštesnįjį išsilavinimą, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį išsilavinimą, įgytą iki 1995 metų;

išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus, ypač kiek tai susiję su socialinės apsaugos politika, žemės ūkiu, statinių priežiūra, vietos savivalda, viešuoju administravimu, dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis;

mokėti dirbti su kompiuterinėmis raštvedybos programomis, elektroniniu paštu, interneto naršyklėmis.

Raštvedė

Rūta Laukaitienė
[email protected]
+370 319 52 195

Raštvedys atlieka šias funkcijas:

rengia, spausdina ir įformina dokumentus, laikantis teisės norminiuose aktuose atitinkamiems dokumentams nustatytų reikalavimų;

gautus, siunčiamus ir sudarytus dokumentus užregistruoja dokumentų registruose, susistemina pagal dokumentacijos planą, sutvarko ir įtraukia į apskaitą, kad būtų įrodytas jų buvimas dokumentų apskaitos sistemoje ir užtikrinta paieška;

pildo seniūnijos darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, siekdamas užtikrinti teisingą darbo laiko apskaitą;

rengia informaciją apie seniūnijos veiklą savivaldybės tinklalapiui, prižiūri savivaldybės tinklalapio seniūnijos dalį, kad rajono gyventojams būtų sudarytos sąlygos susipažinti su aktualia informacija;

atsako už veiklos dokumentų registravimą, tvarkymą, apskaitą, saugojimą;

priima lankytojus, atsako į jų klausimus, teikia informaciją apie savivaldybės ir seniūnijos veiklą, teikia atitinkamoms institucijoms ataskaitas, siekiant užtikrinti informacijos sklaidą;

tvarko seniūnijos archyvą pagal patvirtintą bylų nomenklatūrą;

protokoluoja, komisijų, pasitarimų ir pan., posėdžius;

rengia Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatytus dokumentus, veda jų apskaitą, atlieka kitas su gyvenamosios vietos deklaravimu susijusias funkcijas, užtikrinant valstybinės (perduotos savivaldybei) funkcijos vykdymą;

siunčia seniūnijos dokumentus faksu, paštu bei elektroniniu paštu, nesant seniūnijos seniūnui ar jo pavaduotojui užrašo telefoninius pokalbius ir po to jam praneša;

vykdo kitus su Prienų seniūnijos funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio pavedimus tam, kad būtų pasiekti savivaldybės veiklos strateginiai tikslai.

Raštvedys turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus:

turėti ne mažesnį, kaip aukštesnįjį išsilavinimą ar specialųjį vidurinį išsilavinimą, įgytą iki 1995 metų;

būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos archyvų įstatymu, Viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Dokumentų rengimo taisyklėmis, Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis ir kitais norminiais aktais;

mokėti dirbti su kompiuterinėmis raštvedybos programomis, elektroniniu paštu, interneto naršyklėmis;

Specialistas

Antanas Brūzga

Šias pareigas einantis darbuotojas vykdo šias funkcijas:

atlieka seniūnijos teritorijos (kultūros paveldo objektų, gatvių, vejų, pėsčiųjų takų ir šaligatvių, kapinių, kito bendro naudojimo teritorijų) sanitarinę priežiūrą;

renka šiukšles, valo sąnašas, tvarko želdinius, kad medžių, krūmų šakos nebūtų išsikišę už sklypo ribos ir netrukdytų naudoti kaimyninį žemės sklypą, sugrėbia arba sušluoja lapus, surenka nukritusias ar nupjautas genėjimo metu šakas, tvarko (valo) nutekamuosius griovius ir esančias pralaidas;

rūpinasi atliekų rūšiavimu ir tvarkymu seniūnijos teritorijoje;

naikina piktžoles, pjauna žolę, iškerta medžių atžalas, menkaverčius krūmus;

geni ir karpo želdinius (karpo gyvatvores, geni medžių šakas);

prižiūri, kad būtų užtikrinama švara ir tvarka (nebūtų važinėjama po želdynus, želdinius ir žolinius augalus, statomos ir laikomos transporto priemonės ant vejos ir kitų žolinių augalų (išskyrus specialųjį transportą), nebūtų trypiama veja, gėlynai, žoliniai augalai, šiukšlinama, deginami lapai ir sausos medžių šakos, kūrenami laužai, laužomas ar gadinamas inventorius;

pašalina sniego sluoksnį rankiniu būdu ar panaudodamas mechanizmus, specialiąsias priemones.

atlieka paprastojo remonto darbus;

prižiūri asmenis, atliekančius visuomenei naudingą veiklą ar dirbančius viešuosius darbus, organizuoja ir kontroliuoja jų darbą;

prižiūri seniūnijai priklausančius darbo įrankius bei techniką, juos eksploatuoja laikydamasis priešgaisrinės, darbų saugos reikalavimų, prireikus pašalina smulkius gedimus;

vykdo kitus seniūnijos seniūno pavedimus.

Darbuotojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialius reikalavimus:

būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Savivaldybės institucijų priimtais sprendimais tiek, kiek tai susiję su pareigų vykdymu;

sugebėti savarankiškai planuoti ir organizuoti savo darbą;

būti pareigingas, darbštus, komunikabilus, sąžiningas, iniciatyvus;

mokėti dirbti įvairius ūkinius ir kitus nesudėtingus darbus;

išmanyti saugos ir sveikatos darbe bei priešgaisrinės saugos reikalavimus.

Apie seniūniją

Justinas Marcinkevičius apie mūsų kraštą rašė: „Palaimintos vietos, reto vaizdingumo apylinkės. Atrodo, kad net ir senas Nemunas, smarkiai plušėjęs jas kuriant, liko pats jų grožio pakerėtas – ir ėmė puldinėti iš vieno krašto į kitą… Tai ir apsisukusi seniui galva, ir pats ėmęs nebesuprasti, į kurią pusę teka, kur link savo vandenis plukdo. Ačiū jam už šį apsvaigimą, sukūrusį unikaliausią gamtos paminklą – 65 kilometrų ilgio Didžiąsias Nemuno kilpas. Nė viena Europos upė nėra šitaip pasidarbavusi.“

Jau daugiau kaip penkis šimtus metų čia skamba PRIENŲ VARDAS, gyvena žmonės šiapus ir anapus upės. Tiltu per Nemuną susibėga upės krantai, eina žmonės vieni pas kitus, vieni į kitus… Gyvena, dirba ir garsina Prienų ir Nemuno vardus.

2018 m. pasikeitė Prienų seniūnijos ribos

Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Prienų seniūnijos teritorijoje yra Prienų miestas ir 17 kaimų. Panaikinus Ašmintos seniūniją, Prienų seniūnijai priskirtos Kalvių, Pociūnų, Davaitbalio, Važatkiemio, Alksniakiemio, Šmitiškių, Rūdupio, Žarijų, Bagrėno, Strielčių, Liepaloto, Giniūnų, Mačiūnų, Ignacavos bei Balbieriškio seniūnijos Giraitiškių, Naravų, Paduoblio gyvenamosios vietovės.
Bendras seniūnijos teritorijos plotas 8111,97 ha (786,31 ha – miestas).
Prienų seniūnijoje yra 188 gatvės, iš jų 129 gatvės mieste ir 59 gatvės kaimuose.
Seniūnijos gyventojų skaičius – 10308 žmonės, iš jų Prienų mieste 9273.

Prienų miesto gyventojai pagal amžių:
0–18 metų – 1420
Darbingo amžiaus – 5805
Pensinio amžiaus – 2048

Didžioji Prienų dalis yra išsidėsčiusi kairiajame Nemuno krante, dešiniajame krante – Paprienės mikrorajonas, kuriame yra centrinė ligoninė, globos namai, Lietuvos kryždirbystės centras – VšĮ „Meninė drožyba“…

Nemunas miestą ne tik padalija į dvi dalis. Mieste jis yra riba tarp dviejų Lietuvos etnografinių regionų. Taigi, kairiajame krante gyvenantys miestelėnai yra suvalkiečiai, dešiniajame – dzūkai. Ir jungia juos – per Nemuną nutiestas tiltas. Miesto centre yra Laisvės aikštė. Šalia – įsikūręs kultūros centras, restoranas. Prienų mieste iš viso yra 10 švietimo įstaigų: 1 gimnazija, 1 progimnazija, 1 pagrindinė mokykla, 3 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 2 neformaliojo ugdymo įstaigos ir 1 švietimo pagalbos įstaiga.
Prienų mieste veikia Prienų krašto muziejus, Knygnešio Povilo Garmaus muziejus „Revuonos“ pagrindinėje mokykloje, „Žiburio“ gimnazijos muziejus, Justino Marcinkevičiaus memorialinis kambarys viešojoje bibliotekoje.

Seniūnijoje yra Kūno kultūros ir sporto centras, veikia 12 sporto klubų, socialinių paslaugų centras, paštas, autobusų stotis, veikia užeigos, barai, kavinės. Platus sveikatos apsaugos įstaigų tinklas: ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, privati poliklinika, šeimos klinika; 6 odontologijos klinikos (kabinetai); 11 vaistinių. Dirba 105 parduotuvės; 2 turgavietės; banko „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinys ir AB banko „Snoras“ Kauno filialas. Revuonos parkas, šiaurinėje seniūnijos pusėje – miesto kapinės. Šiaurės vakariniame Prienų pakraštyje yra įsikūrusios 5 sodų bendrijos, pietvakariuose plyti Prienų šilas.

Istorija

1502 m. paminėtas Prienų vardas, kai D. L. K. Aleksandras dovanojo šią žemę totorių kilmės kunigaikščiui Mykolui Glinskiui.
1590–1604 m. kaip Prienų valdytojas minimas Jonas Golubickis.
1608 m. Prienus valdė samdytos kariuomenės kapitonas vengras Gasparas Horvatas.
1643 m. karalaitis Jonas Kazimieras Prienų seniūniją padovanojo dvariškiui grafui Gotardui Vilhelmui Butleriui. Seniūno Butlerio valdymo metai vadinti puikiausiais Prienų laikais: labai paspartinta šios mažai apgyvendintos vietovės kolonizacija, įkurta daugybė aplinkinių kaimų, Ašmintos, Bagrėno, Liepaloto, Išlaužo ir kiti dvarai, suklestėjo Prienų gyvenvietė.
Gotardas Vilhelmas Butleris prie Revuonos upelio pasistatė pilį ir joje gyveno. Butlerio pilį sugriovė švedai per Šiaurės karą 1701 m.

Istoriniuose šaltiniuose yra išlikusių žinių apie garsųjį Butlerio statinį – Prienų pilį, labai panašią į Prancūzijos Provanse esančią Sisterono citadelę, kurioje grafui teko kalėti su savo valdovu. Daugeliui keliautojų darė įspūdį meniškas pilies ansamblis, skendintis žaliuose soduose. Prienai net minimi kaip „miestelis, didžiausias iš visų tarp Gardino ir Kauno“. Butlerio sūnūs Aleksandras ir Mykolas valdė Prienus iki 1773 m.

1773–1775 m. Seimas Prienų seniūniją valdyti pavedė kunigaikščiui Kazimierui Sapiegai. Jam valdant Prienai gavo Magdeburgo teisę su šv. Jurgio herbu, o 1791 m. savivaldos teisės atnaujintos, suteiktas antspaudas ir herbas (1996-aisiais atnaujintas).

Pramonė Prienų mieste pradėjo kurtis XVII a. pabaigoje, kai buvo įsteigtas popieriaus fabrikas-malūnas. 1868 m. Prienuose pradėjo veikti alaus bravoras, kuris tiekdavo aukštos kokybės alų Suvalkų, Vilniaus, Kauno gubernijoms. Nuo 1920 m. alaus bravoras priklausė Šachovams ir veikė iki 1941 m.

Pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta apie 1609 m. Spėjama, kad 1655 m. rusų kariuomenė ją sudegino, todėl 1674 m. bažnyčia buvo atstatyta iš naujo. Paskutinė bažnyčia (medinė) statyta 1850 m., praplatinta 1875 m. Prienų bažnyčios altorius puošia nuostabūs Šv. Onos ir Trijų karalių paveikslai. Nuo 1844 m. iki 1941 m. Prienuose veikė ir evangelikų liuteronų bažnyčia. Maždaug nuo 1762 m. Prienuose veikė bažnytinė mokykla.
1918 m. kunigas F. Martišius Prienuose įsteigė „Žiburio“ draugijos gimnaziją – lietuvybės ir mokslo židinį (gimnazija atkurta 1995 m.)

Nepriklausomybės metais (1918–1940) Prienai sparčiai augo. 1939 m. Prienuose buvo 4200 gyventojų. Veikė alaus bravoras, terpentino gamykla, muilo fabrikas, aliejaus spaudykla, keletas siuvyklų, dvi vaistinės, du viešbučiai-restoranai, kino teatras, 20 parduotuvių, du bankai, dr. J. Brunzos 1921 m. įkurtas „Artojo“ kooperatyvas.
1937 m. Prienuose buvo 12 gatvių, 2 aikštės, pastatytos kareivinės.

Prienuose ir apylinkėse aktyviai veikė Lietuvos laisvės kovotojai. Jų atminimą mena pastatyti paminklai Laisvės aikštėje ir „Žiburio“ gimnazijos kiemelyje.
Prienuose ir jų apylinkėse gyveno ir mokėsi žymus kooperatininkas prof. Petras Šalčius ir jo brolis Matas, žinomas pasaulio keliautojas ir rašytojas, katalikų filosofas ir poetas Antanas Maceina, broliai Krikščiūnai – agronomas prof. Jurgis Krikščiūnas, topografas doc. Antanas Krikščiūnas ir pedagogas Matas Krikščiūnas.

„Žiburio“ gimnazija per savo gyvavimo laikotarpį išugdė daug garsių asmenybių. Ją baigė filologijos mokslų daktarai J. Kazlauskas, A. Klimas, J. Palionis; technikos mokslų daktarai L. Ašmantas, V. Joneliūnas; gamtos mokslų daktaras A. Kučinskas; medicinos mokslų daktarai J. Juozaitis, V. Gustas, A. Juocevičius, R. Mikalauskas; rašytojai Just. Marcinkevičius, A. Bieliauskas, V. Bubnys, R. Andrašiūnaitė, V. Ardžiūnas; dailininkai J. Juodis, B. Vilkutaitytė-Gedminienė, J. Petrauskas, A. Plioplienė, V. Alvikas; Muzikos akademijos docentas J. Rimas; Muzikinio teatro solistas G. Maciulevičius; aktorė E. Aukštikalnytė ir kiti.

Dabar vaizdingos Nemuno kilpos, žaliasis Prienų šilas, turininga istorinė praeitis vilioja turistus apsilankyti Prienuose.

Saugomos teritorijos ir lankytinos vietos

Prienų miesto saugomas teritorijas sudaro į miesto teritorijos dalį patenkantis Nemuno kilpų regioninis parkas, draustinis – Didžiųjų Nemuno kilpų hidrografinis draustinis, „Natūra 2000“ teritorijos. Prienų miestas taip pat patenka į Nemuno kilpų regioniniam parkui nustatytą jo buferinės apsaugos zoną.

Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai Prienų miesto teritorijoje yra:

Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia ir Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčios statinių kompleksas;
Žydų žudynių vieta ir kapas; Lietuvos partizanų kapas;
Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta;
Prienų žydų senųjų kapinių dalis;
Prienų, Bagrėno pilkapių vieta;
Bagrėno senosios kapinės;
Prienų parko ir vandens malūno liekanų kompleksas;
Prienų dvarvietė, vad. Butlerio pilimi;
Lietuvos kariuomenės V pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų kompleksas
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio paminklas.

Dvarvietė, Revuonos (miesto) parkas – Dariaus ir Girėno g. pradžia. Piliavietė – Pilies g. pradžia

Pagal 1782 m. dvaro inventoriaus aprašą Prienų dvaras buvęs gana stambus. Iki XX a. pradžios dvaras nunyko. Pilies pamatų liekanų dar buvo randama pirmaisiais XX a. metais. 6–7 dešimtmetyje čia statęsi namus žmonės rasdavo gražių, spalvotų koklių, indų šukių, surūdijusių pinigų. Prie Prienų piliavietės sunaikinimo prisidėjo ne tik žmonės, bet ir Nemunas, intensyviai ardantis krantus. Dvaro teritorijoje XX a. pradžioje pastatytas malūnas, kuriame 1984 m. buvo įkurtas viešbutis „Revuona“. Viešbutis nebeveikia. Šiuo metu vyksta priestato, esančio prie buvusio malūno pastato, rekonstravimo darbai, kuriuos atlikus, bus įrengtas Nemuno kilpų regioninio parko Lankytojų centras. Nemuno kilpų regioninio parko direkcija ieško verslininkų, norinčių investuoti, plėtoti savo verslą ir atgaivinti buvusį viešbutį.
XVII a. viduryje šalia G. V. Butlerio rūmų buvo įkurtas parkas, jį puošusios pavėsinės, šiltnamiai, kanalai ir tvenkiniai. Parko alėjose augo iš kitų kraštų parvežti medžiai. Naujas geometrinio plano parkas įveistas XX a. pirmoje pusėje. Parke 1997 m. pastatyta 10 medinių skulptūrų, sukurtų tema „Gamta – kultūrų versmė“. Jų autoriai – I tarptautinio medžio drožėjų simpoziumo dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Japonijos, Ukrainos ir Čekijos.

XVIII a. architektūros paminklas Popiernė – F. Martišiaus g. 166

Tai buvo viena seniausių ir stambiausių popieriaus gaminių įmonių to meto Lietuvoje. Įdomi popieriaus gaminimo technologija. Drubengio tvenkinyje buvo pūdomi, paskui malami skudurai. Popieriaus masė buvo pilstoma, presuojama rankomis ir gaminamas aukštos kokybės baltas, spalvotas ir vyniojamas popierius bei kartonas. Popieriaus lakštuose buvo įspaudžiamas vandenženklis su Sapiegų herbu ir užrašu „Prienai G. Thierbach“. Gaminiai buvo vežami į Varšuvą, Peterburgą, Maskvą. Vėliau čia buvęs nedidelis degtukų fabrikėlis, kuris sunyko prieš Pirmąjį pasaulinį karą, dar vėliau – malūnas, vilnų karšykla.

Kristaus Apsireiškimo bažnyčia – Kęstučio g. 16A

Pirmoji Prienų katalikų bažnyčia buvo pastatyta apie 1609 m. Netrukus ji sudegė (1655 m.) , o 1674 m. buvo atstatyta. Dabar ji yra dvibokštė. Interjere yra penki didelės meninės vertės barokiniai altoriai, gausiai dekoruoti skulptūromis ir ornamentiniais drožiniais, polichromiškai išdažyti ir paauksuoti. Tai puikus liaudiško medinio baroko paminklas, kultūros paveldo objektas, įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio paminklas – Vytauto g.

Pirmasis paminklas pastatytas 1937 m. prie Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio penktojo pulko kareivinių (autorius – M. Austėjus). 1954 metų rudenį – nugriautas. 1990 m., minint Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio paminklas atstatytas kairiajame Nemuno krante, prie tilto. 2017 m. buvo baigta šio paminklo restauracija.

Paminklas filosofui Antanui Maceinai – prie Kultūros ir laisvalaikio centro, Vytauto g. 35

Gimė 1908 m. sausio 27 d. Bagrėno kaime. 1924 m. baigė „Žiburio“ gimnaziją. Vytauto Didžiojo universitete studijavo literatūrą, filosofiją ir pedagogiką.
Prienuose, prie Kultūros ir laisvalaikio centro, pastatytas paminklas A. Maceinai jo 90-ųjų gimimo metinių proga. Prienų krašto muziejuje veikia teminė ekspozicija „Sunkios prasmės pilna būtis mana“ (pagal A. Maceinos žodžius). Joje apžvelgiamas filosofo gyvenimo ir literatūrinio palikimo kelias, eksponuojamos Maceinos artimųjų, jo paties fotografijos, eilėraščių rinkinio „Gruodas“ viršelio kopija, rankraščio pavyzdys, keletas jo išleistų knygų ir nuotraukos iš renginių, skirtų rašytojo atminimui įamžinti.

Poeto Just. Marcinkevičiaus memorialinis kambarys ir jo tėviškė Važatkiemyje

Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje 2012 m. rugsėjo 28 d. atvėrė duris Poeto Justino Marcinkevičiaus memorialinis kambarys, į kurį tiesiai iš Vilniaus atkeliavo dalis poeto asmeninio archyvo ir daiktų: 2454 įvairūs dokumentai (knygos, periodiniai leidiniai, kvietimai, lankstinukai) lietuvių, rusų, anglų, prancūzų, vengrų, čekų, lenkų, vokiečių kalbomis, knygų lentynos, nuotraukos, medinės skulptūros ir daugybė kitų mažesnių ar didesnių relikvijų. Šis kambarys – Just. Marcinkevičiaus darbo kambario, buvusio Vilniuje, Poeto bute, kopija. Čia galima pajusti Just. Marcinkevičiaus dvasią.
2013 m. rugsėjo 7-ąją iškilmingai atidengtas ir pašventintas paminklinis akmuo Poeto gimtinėje Važatkiemyje. Justino Marcinkevičiaus kūrybos skaitymų idėja, gimusi dar 2010-aisiais metais Alksniakiemyje, švenčiant Poeto 80-metį, išaugo į gražų tradicinį renginį, kuris 2018 m. jau penktąjį kartą vyko poeto gimtinėje Važatkiemyje prie paminklinio akmens, įamžinančio šviesų Poeto atminimą ir jo tėviškę.

Vieta, kurioje gyveno Juozos Vilkutaitaitis-Keturakis

Dramaturgas, pirmosios lietuviškos komedijos „Amerika pirtyje“ autorius. J. Vilkutaitis-Keturakis gimė 1869 m. kovo 1 dieną Marijampolės apskrityje, tačiau nemažą gyvenimo dalį praleido Prienų krašte. Buvo išrinktas Marijampolės apskrities 5 apygardos teisėju. Peterburgo teisingumo ministrui patvirtinus jo kandidatūrą, dirbo būstinėje Balbieriškyje. Prieš I pasaulinį karą pasitraukė į Rusijos gilumą. 1919 m. grįžęs į Lietuvą sukūrė Prienų nuovados Taikos teismą. Čia jis 1920 m. pradėjo taikos teisėjo darbą. Po metų į Prienus atsikėlė ir visi kiti gausios Vilkutaičių šeimos nariai. 1931 m. nusipirko seną medinį namelį Vytauto gatvėje, netoli tilto per Nemuną. 1940 m. sovietų valdžia nusavino Vilkutaičių namą. Šeima pasitraukė į Kauną, taip išvengdama tremties į Sibirą. 1944 m. Vilkutaičių šeima pasitraukė į Vakarus. Komedijos „Amerika pirtyje“ autorius mirė 1948 m. Vokietijoje. Buvo palaidotas Augsburgo kapinėse. Po 27-erių metų Juozo Vilkutaičio-Keturakio palaikai perlaidoti šalia žmonos Magdalenos Klyvlendo (JAV) „Visų sielų“ kapinėse. Vilkutaičių namas neišliko. Dabar Prienuose J. Vilkutaičio namų vietoje stovi pastatytas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kęstučiui. Namelio vietą žymi atminimo plokštė su įrašu, kuri įrengta 1989 m., minint 120-ąsias rašytojo gimimo metines.

Poeto, publicisto Jono Mačio-Kėkšto (1867–1902) kapas Prienų kapinėse

Gimė 1867 m. Ingavangyje, Prienų r. 1880–1885 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje. 1884 m. įsitraukė į draudžiamos lietuviškos spaudos platinimą, leido ranka rašytus laikraštėlius. 1885 m. pradėjo bendradarbiauti „Aušroje“. Jo bute 1896–1897 m. buvo redaguojamas „Varpas“ ir „Ūkininkas“. Lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjimo vadovams teikė slaptų žinių apie carinės administracijos veiklą. Dėl to 1900 m. buvo priverstas bėgti iš Lietuvos. 1900 m. pabaigoje nuvyko į JAV. Redagavo „Vienybę lietuvninkų“. Kėkšto poezija išleista po mirties. Į lietuvių poeziją stengėsi įvesti įvairesnių formų, rašė sonetus ir epigramas, vartojo oktavines strofas, laisvai vertė H. Heinės, F. Freiligratho, G. Herwegho, S. Petöfio, M. Hasencleverio, J.W. Goethės, G.E. Lessingo, V. Hugo, A. Puškino, M. Lermontovo, A. Asnyko, J. Vrchlickzo, M. Konopnickos eilėraščius. Atskiri Kėkšto originalūs ir verstiniai eilėraščiai buvo spausdinami poezijos rinkiniuose, išėjusiuose 1902–1908 m. Poetas mirė 1902 m. gruodžio 15 d. Niujorke (JAV).

Dailininkas Nikodemas Silvanavičius (1834–1919)

Dailininkas nuo 1901 m. gyveno Prienuose ir Birštone (mirė Prienuose). Buvusioje Prienų pašto stotyje jis įsirengė dirbtuvę, kuri per II pasaulinį karą apgriauta, o vėliau atstatyta ir čia įkurtas siuvimo fabrikas. Dabar tai gyvenamasis namas. Čia įrengta memorialinė lenta.

Unikalūs gamtos kampeliai, lankytini gamtos paminklai

Tartoko pelkė

Tartoko pelkės teritorija patenka į Prienų miestą, prie šiaurinės ir vakarinės pusių priartėja Strielčių k., iš rytinės pusės – Bagrėno k. Tartoko pelkė nuolat stebina savo augalais (retomis jų rūšimis) ir didele gamtosaugine verte. Ne veltui teritorija buvo pripažinta esanti Europinės svarbos ir įtraukta į Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“, siekiant išsaugoti retai Europoje sutinkamą gamtinių buveinių tipą – šarmingą žemapelkę. Teritorijoje užregistruotos trys augalų rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą: baltijinė gegūnė, rusvasis vikšrenis, daugiametis patvenis.
Buvusi atvira teritorija apaugo krūmais ir nendrėmis, nustojus čia ūkininkauti. Taip pelkės vertybės arba sunyko, arba joms iškilo išnykimo grėsmė. Buvo nuspręsta pelkę ir aplinkines šlapias pievas atgaivinti. Tad čia vėl gausu saugomų augalų bei gyvūnų rūšių. (NKRP direkcijos specialistų pastebėtos upinių bebrų šeimos, sutinkami perkūno oželiai, pempės, pilkieji garniai, didžiosios antys ir kt.).

Mačiūnų piliakalnis

Leidžiantis nuo Nuotakų kalno matosi piliakalnis, įrengtas kalvoje, Morkūnupio kairiajame krante. Rytinė piliakalnio dalis apardyta statant pastatus, šiaurės rytų šlaitas – tiesiant Kauno–Prienų plentą. Šiaurės vakarų šlaitas nuslinkęs į upelį, dabar jo vietoje tvenkinys. Terasa apardyta apkasų, šiaurės rytų pylimas – duobės. Piliakalnis dirvonuoja, šiaurės vakarų šlaitas apaugęs mišriu mišku. Šlaitai statūs, 12 m aukščio.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.

Naravų piliakalnis

Pasiekiamas keliu Prienai–Naravai pavažiavus 300 m už miško, yra jo dešinėje šiaurėje, keliui pradėjus leistis į Nemuno slėnį. Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto aukštumos kyšulyje. Aikštelė keturkampė, šlaitai statūs, 15 m aukščio.

Žarijų I, Žarijų II piliakalniai

Keliaujant iš Prienų į Pociūnus šalia Bagrėno kaimo šlaituose pūpso du piliakalniai – Žarijų I ir Žarijų II. Pirmasis piliakalnis, žinomas ir Bagrėno pavadinimu, įrengtas Nemuno kairiojo kranto aukštutinės terasos pakraštyje. Šlaitai statūs, 18 m aukščio. Pylimo išorinis 10 m aukščio šlaitas leidžiasi į 24 m ilgio, 32 m pločio, 4 m gylio griovį. 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos, grublėtos ir žiestos keramikos.
Pasiekiamas Strielčių–Pociūnų keliu pravažiavus Bagrėną, prieš pirmąjį didesnį kelio posūkį į kairę pasukus į dešinę (P), 120 m link sodybos (yra 100 m į P nuo jos, miško pakraštyje).
Antrasis piliakalnis yra 350 m į rytus nuo pirmojo. Jis įrengtas Nemuno aukštutinės terasos kyšulyje.
Šlaitai statūs, 10¬–20 m aukščio. Upelis nuplovė didžiąją dalį aikštelės iš šiaurinės pusės. Gamta po truputį užkariauja juos abu ir nuo Nemuno kranto atskirti piliakalnius jau labai sunku, tačiau privažiavus nuo šlaito viršaus atsiveria nuostabus vaizdas į dalį Nemuno kilpos. 1,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
II pasiekiamas pavažiavus keliu link Pociūnų, už miško pasukus į dešinę (PV) už sodybos į laukus vedančiu lauko keliuku, už 300 m lauko gale paėjus į dešinę (ŠV) 100 m (yra miško pakraštyje).
Abu piliakalniai datuojami I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.

Paukščių stebėjimo apžvalgos aikštelė prie Bagrėno (Paupio g. gale)

Nemuno salų ruože, kuris prasideda 1,4 km žemiau Prienų tilto ir tęsiasi žemyn upe 3,9 km, yra susidariusios keturios smėlio salos, kurių bendras plotas apima 2,3 ha teritoriją. Šioje atkarpoje apsistoja kelių šimtų klykuolių, didžiųjų dančiasnapių, didžiųjų ančių būriai, peri tūkstantinės rudagalvių kirų kolonijos, glaudžiasi upinės ir mažosios žuvėdros, krantiniai tilvikai, upiniai kirlikai, raudonkojai tulikai bei pempės. Antroje vasaros pusėje, atsitvėrus didžiuliams smėlio ir dumblo plotams, prasideda tilvikinių paukščių migracija, kurios metu galima sutikti beveik visas Lietuvoje priskaičiuotas tilvikų rūšis. Rudenį čia susirenka didžiuliai įvairių ančių ir gulbių būriai. Tarp jų laikosi ir retos antys, mažosios bei giesmininkės gulbės. Įprasti tapo ir baltieji garniai. Migracijų metu galima pamatyti ir parskrendančius ar trumpam apsistojančius maitintis plėšriuosius paukščius – jūrinius erelius, juoduosius peslius, erelius žuvininkus, sakalus keleivius. Paukščius patogiausia stebėti prie kelio Prienai–Rūdupis kairiajame Nemuno krante esančios apžvalgos aikštelės.

Giraitiškių poilsiavietė

Poilsiavietė įsikūrusi Prienų šile ant Nemuno kranto. Ji pradėta statyti 1968 metais, įrengiant pirmus būtinus statinius, laužavietes, baldų komplektus, tualetus bei informacinį stendą. Šioje poilsiavietėje kasmet vyksta įvairūs renginiai, sąskrydžiai. Lauko baldai ir inventorius atnaujinami ir papildomi naujais kasmet.

Turizmas, apgyvendinimo paslaugos

Sodyba „Druskų miškas“ (Bičiulių g. 13, Alksniakiemio k.)
Ji įkurta prie Didžiųjų Nemuno kilpų paslaptingai ošiančio Alksniakiemio (Druskų) miško glėbyje. Čia sukurta galimybė atitrūkti nuo miesto šurmulio, atsipalaiduoti ir surengti tikrą, elegantišką ir šiltą šventę. Sodyboje gausu įvairių pramogų: nuo biliardo iki lauko tinklinio aikštyno, nuo duonos-picų kepimo iki žuvies rūkymo, nuo pasivaikščiojimų miške samanų kilimais iki pirties ir šokių po atviru dangumi.
Komfortišką sodybos kompleksą, kuriame vienu metu gali ilsėtis iki 120 svečių, sudaro Didysis pramogų namas, Pagrindinis svečių namas ir trys mažesni svečių nameliai. Sodybos kompleksas nuomojamas tik vienai svečių grupei, todėl niekas netrukdys jums džiaugtis privatumu, laisve ir erdve. Žalios vejos, kruopščiai įrengti gėlynai, malonus miško pavėsis sukuria stilingoms šventėms ir poilsiui nuteikiančią atmosferą.

Sodyba „Bagrėnžaris“

Ji yra įsikūrusi vienkiemyje, ant tvenkinio kranto, gražioje, ramioje vietoje, tik 29 km nuo Kauno, 5 km iki Prienų, 5 km iki Pociūnų aerodromo. Sodyba skirta ramiai pailsėti, atsipalaiduoti. Čia galite švęsti įvairias šventes. Lankytojai turi galimybę išsimaudyti tvenkinyje, į kurį priteka šaltinio vanduo, iš saunos įšokti į baseiną, pripildytą šaltinio vandens, atsipalaiduoti kubile, pažvejoti, pasisupti sūpynėse, išmėginti kitas pramogas.

Sodyba „Rojaus kampelis“ (Naravų k.)

Salė vestuvėms ir kitoms šventėms sodyboje.

Rasos sodyba (Kauno pl. 34, Mačiūnų k.).

Sodyba puikiai tinka poilsiui, žvejybai, banketams, vaikų ir suaugusiųjų stovykloms, įmonių ir organizacijų sąskrydžiams.

Sodyba „Nemuno įlanka“ (Nemuno g. 22, Naravų k.)
Tvenkinys, šalia Nemunas.

Verslas

Prienų seniūnijos teritorijoje veikia apie 300 įvairių įmonių bei bendrovių.

UAB „Prienų butų ūkis“ atlieka komunalines paslaugas, administruoja daugiabučius namus, rūpinasi daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo klausimais. Nuo programos įgyvendinimo pradžios iš viso atnaujinta (modernizuota) 31 daugiabutis namas.

UAB „Prienų vandenys“ vartotojams centralizuotai tiekia vandenį, vykdo nuotekų šalinimo paslaugas.

UAB „Hidrosta“ – didžiausia hidrostatybos įmonė Prienų rajone, savo veiklą vykdanti nuo 1959 metų, teikianti paslaugas visoje Lietuvoje.

UAB „Rūdupis“ – atestuota statybos ir langų gamybos įmonė, veikianti nuo 1948 metų. Pagrindinė veiklos sritis – medinių ir aliumininių langų gamyba, statyba. 96 procentai gaminių eksportuojami į kitas šalis. Pagrindinės eksporto šalys: Anglija, Airija, Vokietija, Švedija, JAV, Prancūzija, Ukraina, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Rusija, Latvija.

UAB „Wilara“ – viena pagrindinių bitininkystės reikmenų įmonių Lietuvoje, turinti didžiausią Baltijos šalyse prekių bitininkams parduotuvę ir gausiausią pasiūlą. Importuojamo ir gaminamo inventoriaus nuolat daugėja: kokybiški medsukiai, tradiciniai ir aukštiniai aviliai, vaškuolės, dūminės, atakiavimo ir filtravimo priemonės, bitininko apranga ir kt.

UAB „Strielčių lentpjūvė“ (Strielčių k.)
Bendrovė įkurta 1994 m. Įmonės pagrindinė veikla yra medžio apdirbimas – tai įvairių matmenų statybinė mediena, obliuota mediena, beveik visa lauko bei vidaus apdaila, skiedros stogui, tiesmetrinių medienos dirbinių gamyba: grindjuostės, durų apvadai, gultai pirtims, apdailos kampai, grindų bei terasinės lentos, lauko, vidaus ir pirties dailylentės. Taip pat medienos džiovinimas.
Įmonė gamina ekologišką kurą – medžio pjuvenų briketus. Didžiąją jų dalį eksportuoja į Daniją, Vokietiją.

„Sportinė aviacija ir Ko“
1969 m. Lietuvos aviacijos sporto federacija įkūrė Prienų eksperimentines sportinės aviacijos dirbtuves, kurios tais pačiais metais pagamino pirmąjį pradinio mokymo medinės konstrukcijos sklandytuvą BRO 11M „Zylė“. 1971 dirbtuvės tapo Prienų eksperimentine sportinės aviacijos gamykla. 1972 sukūrė ir išbandė pirmąjį rekordinį (aukštos klasės) plastikinės konstrukcijos sklandytuvą „BK 7 Lietuva“. 1983 m. gamykloje dirbo daugiau kaip 580 darbuotojų. 1989 m. pertvarkyta į Valstybinę aviacijos gamyklą, 1995 m. tapo akcine bendrove „Sportinė aviacija“. Projektuoja, gamina LAK 17, LAK 19, LAK 20 tipų (nuo 2010 m. ir LAK 17B FES modifikacijos su elektriniu varikliu) ir remontuoja sklandytuvus bei gamina įvairius gaminius. Per savo gyvavimo laikotarpį sukūrė 20 sklandytuvų tipų ir modifikacijų, daugiau kaip 400 „Sportinės aviacijos ir Ko“ pagamintų sklandytuvų skraido 30 šalių (eksportuojama daugiau kaip 80 proc. produkcijos). Be šios bendrovės, sklandytuvus pasaulyje gamina tik keturios įmonės: trys Vokietijoje ir viena Pietų Afrikos Respublikoje. Nuo 2010 metų vadinama „Sportinė aviacija ir Ko“.

Įmonė „Termikas“
Jau 25 metus dirba orlaivių, variklių ir sklandytuvų pasaulinėje rinkoje. Pagrindinis bendrovės tikslas teikti aukštos kokybės atnaujintus YAK tipo orlaivius, atlikti jų techninę priežiūrą, remontą, remontuoti variklius ir sraigtus.

Kauno apskrities sklandymo klubas
Tai didžiausias sklandymo klubas Baltijos šalyse, turintis gilias sklandymo tradicijas, užauginęs ne vieną sklandytoją, žinomą ne tik Lietuvoje.
Čia vykdomi pramoginiai, apžvalginiai, mokomieji, akrobatiniai skrydžiai sklandytuvu bei apžvalginiai skrydžiai lėktuvu. Čia vykdomi įvairūs pasaulio bei Lietuvos atviros klasės sklandymo čempionatai. Vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai angare.

Kauno parašiutininkų klubas (Padangių g., Pociūnai)
Šis klubas veikia jau 26-erius metus. Pastaruoju metu klube atliekama iki 10000 įvairių šuolių parašiutu. Beveik kiekvieną savaitgalį čia galima sutikti Lenkijos, Latvijos, Rusijos ar kitų kaimyninių šalių piliečių. Liepos viduryje nuo 1999 m. organizuojamas parašiutininkų sąskrydis – „Pociūnai Boogie“.
Parašiutininkų klubas kartu su partneriais ir rėmėjais Pociūnų aerodrome rengia jau tradicine tampančią šventę „Diena su aviacija“. Ji pritraukia ne tik gausų būrį dalyvių, bet ir žiūrovų.

Sveikatos priežiūra
Prienuose yra dvi savivaldybei pavaldžios sveikatos priežiūros įstaigos – VšĮ Prienų ligoninė ir VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras bei 2 privačios sveikatos priežiūros įstaigos. VšĮ Prienų ligoninė – gydymo įstaiga, teikianti antrinio lygio ambulatorines ir stacionarines bei pirminio lygio stacionarines (slauga ir palaikomasis gydymas) asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Įstaiga aptarnauja Prienų rajono ir Birštono savivaldybės gyventojus. Ligoninėje dirba 216 darbuotojų. Stacionare gydoma 2000–2500 ligonių per metus, o priėmimo skubios pagalbos skyriuje kasmet suteikiama paslaugų apie 10 tūkst. pacientų. VšĮ Prienų rajono PSPC dirba 133 darbuotojai. Medicinines paslaugas teikia 26 gydytojai, 58 slaugos specialistai. Įstaiga aptarnauja apie 16 tūkst. gyventojų.

Įžymūs žmonės Prienų krašto muziejaus akcijos 100 IŠKILIAUSIŲ PRIENŲ KRAŠTO ASMENYBIŲ metu išrinktas šimtukas

Seniūnaitijos

 Seniūnaitijos pavadinimas Seniūnaitis (-ė) Kontaktai
Centro Vilma Malinauskienė +370 671 80156
[email protected]
Nemuno kranto Antanas Bendinskas +370 670 73207
[email protected]
Kęstučio g. Dalius Juodsnukis +370 686 39099
[email protected]
Paprienės Stasė Dumalakienė +370 650 56600
[email protected]
Beržyno Audrius Kadiša +370 679 55223
[email protected]
Kalno Alvydas Barščevičius +370 685 65659
[email protected]
Strielčių Darius Varanavičius +370 685 47184
[email protected]

Seniūnijų ataskaitos ir planai