Kas yra smurtas artimoje aplinkoje?

Smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.

Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

Smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo – asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.

Smurto rūšys ir atpažinimas

Fizinis smurtas. Tai neteisėtas, tyčinis, prieš asmens valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, kuriuo siekiama atimti gyvybę, padaryti žalą sveikatai, atimti laisvę, sukelti bejėgišką būklę, fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias.
Kaip atpažinti? Tai lengviausiai atpažįstama smurto forma, nes dažniausiai palieka žymes ant žmogaus kūno, tačiau neretai apie patirtą fizinę traumą galima spręsti iš pasikeitusio asmens elgesio ar emocijų. Fizinio smurto sukelta žala gali varijuoti nuo lengvo nubrozdinimo, mėlynių iki kaulų lūžių ar net gyvybei grėsmingų sužalojimų.

Seksualinis smurtas. Kėsinimasis į seksualinio apsisprendimo laisvę. Kartu su seksualiniu smurtu neretai naudojamas ir fizinis bei psichologinis smurtas.
Kaip atpažinti? Seksualinis smurtas šeimoje išryškėja tokiomis formomis kaip vertimas nusirengti, santykiauti prieš asmens valią, žiaurus lytinis santykiavimas, vertimas stebėti ar kartoti pornografinius veiksmus ir panašiai.

Psichologinis (emocinis, verbalinis) smurtas. Pavojingas, visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikrų neigiamų padarinių.
Kaip atpažinti? Tai sudėtingiausia atpažinti smurto rūšis. Psichologinis smurtas įgyja įvairias formas, pavyzdžiui, nuolatinė kritika, riksmai ir barniai, veiksmų laisvės varžymas, jausmų ignoravimas, įsitikinimų išjuokimas, melas, manipuliavimas asmeniu, draudimas išeiti į viešumą, trukdymas palaikyti santykius su giminaičiais ir draugais, viešas žeminimas, grasinimas nužudyti, sužaloti ar pagrobti vaikus, palikimas pavojingose vietose ir panašiai.

Ekonominis smurtas. Smurto forma pasižyminti tam tikra specifika, nes jo padariniai nėra akivaizdūs kitiems visuomenės nariams. Tai smurtas, susijęs su šeimos finansais. Jis gali būti įvairių formų, pavyzdžiui, partneriui neleidžiama dirbti, iš jo atimamas uždarbis, verčiama prašyti pinigų savo ir vaikų reikmėms, neduodama pinigų būtiniausiems dalykams, kontroliuojamas šeimos biudžetas ir vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai, atsisakomo išlaikyti vaikus tiek gyvenant santuokoje, tike skyrybų atveju ir panašiai.
Kaip atpažinti? Siekdamas kontroliuoti savo auką, smurtautojas tikslingai kuria auko ekonominę priklausomybę nuo jo. Neretai atvejais prievartą kenčiantis asmuo gauna pajamas ar valdo turtą, tačiau galiausiai smurtautojas palaipsniui užvaldo aukos turimus resursus, taip atimdamas galią aukai pasipriešinti, priimti savarankiškus sprendimus ar nutraukti smurtinius ryšius su smurtaujančiu partneriu. Piktnaudžiaudamas savo galia ir didėjančia aukos priklausomybe, smurtautojas užkerta kelią aukai dirbti ar siekti išsilavinimo, kas ateityje sukurtų galimybę geresnei darbinei karjerai ir didesnėms pajamoms gauti, riboja jos galimybę disponuoti asmeniniu ar šeimos turtu.

https://www.youtube.com/watch?v=ScVJNtieEpA

Teisės aktai.

Lietuvos Respublikos apsugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas

*

Skyrelis paruoštas pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Lietuvos žmogaus teisių centro pateiktą informaciją.

Smurto ratas. Dažniausiai smurtas šeimoje linkęs pasikartoti ir dažnėti. Pasikartojančių smurtinių veiksmų ciklas vadinamas smurto ratu, kurį sudaro trys etapai. Ilgainiui pirmieji etapai ilgėja, jų pasekmės rimtėja, o „medaus mėnesio“ etapas trumpėja. Šis pasikartojančių veiksmų ciklas tęsis tol, kol moteris pasiryš nutraukti smurtinius santykius.

1 etapas. Įtampos augimas. Dažnai smurtas prasideda, rodos, nekaltai, tarsi parodant vyrišką rūpestį. Partneris pradeda pavyduliauti, kontroliuoti susitikimus su artimaisiais ar draugais, tikrina žinutes, kritikuoja moters išvaizdą ar gebėjimus, reikalauja daugiau dėmesio sau. Moteris stengdamasi išvengti galimų konfliktų bijo išreikšti savo jausmus ir mintis. Ji renkasi tenkinti smurtautojo reikalavimus, tikėdama, kad jei ji prisitaikys, vyro elgesys pasikeis. Prasideda pirmasis etapas – įtampos augimas. Dažnai auka bando pateisinti smurtautojo elgesį. Moterys, patiriančios smurtą ne pirmą kartą, jau žino, kad konfliktai dažnės ir stiprės. Tačiau jos viliasi ir tikina save, kad pasistengus galima išvengti smurto proveržio.

2 etapas. Smurto proveržis. Moters pastangos prisitaikyti ir išvengti konfliktų nepasiteisina, jos savivertė menkėja, o partnerio pykčio priepuoliai dažnėja. Kai įtampa tampa nebepakeliama, įvyksta smurto proveržis. Tai gali būti smūgiai, grasinimas, seksualinė prievarta ar kitokie veiksmai. Smurtinį įvykį partneris gali bandyti teisinti: “Aš tau nieko nedariau, per jautriai reaguoji”, “Tu pati kalta”, “O kaip kitaip su tavimi susikalbėtis?”, “Aš tau tik gero noriu”. Dažnai moteris netiki tuo, kas įvyko, neigia incidento rimtumą ir vengia kreiptis pagalbos.

3 etapas. Medaus mėnuo. Smurtautojui nurimus prasideda trečias etapas – susitaikymas, dar vadinamas „Medaus mėnesiu“. Smurtautojas būna geras, mylintis, rodo dėmesį, stengiasi išpirkti kaltę dovanomis, žada, kad tai, kas įvyko, nepasikartos. Moteris jaučiasi laiminga, nori tikėti partnerio pažadais. Tačiau kartą pasireiškęs smurtas linkęs pasikartoti ir dažnėti. Nejučia grįžtama į pirmąjį etapą – įtampa, kontrolė, žeminimas tęsiasi iki kito smurto proveržio, kuris vėl baigiasi atsiprašymais ir pažadais, kad tai paskutinis kartas.

https://youtu.be/cNuNo7JgLYU

Dažniausiai šeimoje patiriamas smurtas – tai ne vienkartinis agresijos protrūkio atvejis, bet pasikartojantis elgesys, vadinamas sisteminiu smurtu. Smurtautojas pasitelkia įvairias galios ir kontrolės taktikas, siekdamas įbauginti partnerę ir priversti paklusti jo valiai. Šių taktikų komplektas vadinamas „Galios ir kontrolės ratu“. Jis paaiškina sisteminio smurto pasireiškimą artimoje aplinkoje.

Galios ir kontrolės rato viduje ratu išdėstytos aštuonios sisteminio smurto taktikos. Naudodamas vieną ar kelias jų, smurtautojas sistemingai stengiasi kontroliuoti partnerės mintis, įsitikinimus ir elgesį, siekia įbauginti.

Kai asmuo, patiriantis smurtą, bando priešintis kontrolei, smurtautojas griebiasi fizinės ar seksualinės prievartos, taip grąžindamas auką į „Galios ir kontrolės rato“ vidų

Prienų rajono savivaldybės smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos sudėtis ir jos veiklos nuostatai

Prienų rajono savivaldybės teritorijoje veikiančių įstaigų ir organizacijų, teikiančių socialines paslaugas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims, sąrašas

Bendradarbiavimo sutartis su Moterų teisių asociacija

Smurtas artimoje aplinkoje kelia grėsmę jūsų sveikatai ir gyvybei, tad smurto atveju visada kvieskite policiją – skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Jei smurtautojas yra šalia ir nėra galimybės kalbėti telefonu, galima numeriu 112 išsiųsti SMS žinutę. Žinutė turėtų būti rašoma be lietuviškų raidžių, joje reikia nurodyti savo vardą ir pavardę, tikslų vietos adresą (savivaldybė, seniūnija, miestas ar kaimas, gatvės pavadinimas, namo ir buto numeris) ir kas atsitiko. Policija smurtą artimoje aplinkoje patyrusio žmogaus kontaktus perduoda Specializuotos pagalbos centrui. Į jį galima kreiptis ir savarankiškai, nelaukiant, kol situacija taps pavojinga gyvybei.

Specializuotos pagalbos centras – viešąsias funkcijas atliekanti institucija, teikianti specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims. Į juos gali kreiptis visų Lietuvos savivaldybių gyventojai. Į Specializuotos pagalbos centrą galima kreiptis bendru numeriu visoje Lietuvoje – 8 700 55516.

https://youtu.be/jrpTYBIWPMc

Pagalba patyrus smurtą Prienų rajono savivaldybės gyventojams

Prienų  rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centras (8 319) 52576

[email protected]

(kompleksinės paslaugos)

https://www.prienuspc.lt
Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centras (8 319) 57497

 8 603 16636

(24/7)

[email protected]

(laikino apgyvendinimo paslaugos)

 

https://www.jieznovgn.lt/

 

 

Prienų rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras (8 319) 54427

[email protected]

(visuomenės psichikos sveikatos gerinimo paslaugos)

https://www.vsbprienai.lt

Psichologinė pagalba ir emocinė parama patyrus smurtą (bendras telefono numeris 1809)

Pagalbos moterims linija (emocinė parama moterims) Telefonu 8 800 66366 (visą parą)

El. paštu [email protected]

Pokalbiai internetu (17.00–22.00 val.)

Specializuotos kompleksinės pagalbos centro linija patyrusiems smurtą Telefonu 8 700 55516 (nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 13.00–16.00 val.)
Jaunimo linija (emocinė parama jaunimui) Telefonu 8 800 28888 (visą parą)

Pokalbiai internetu (18.00–22.00 val.)

Vilties linija (emocinė parama suaugusiems) Telefonu 116 123 (visą parą)

El. paštu [email protected] (atsako per tris darbo dienas)

Pokalbiai internetu (17.00–20.00 val.)

Tėvų linija (pagalba pozityvios tėvystės klausimais, kylančiais tėvams, įtėviams, globėjams) Telefonu 8 800 90012 (darbo dienomis 17.00–21.00 val.)
Vaikų linija (emocinė parama vaikams ir paaugliams) Telefonu 116 111 kasdien (11.00–23.00 val.)

Pokalbiai internetu (nuo pirmadienio iki penktadienio 18.00–21.00 val.)

Pagalba el. paštu (atsako per dvi, tris dienas)

Sidabrinė linija (emocinė parama vyresnio amžiaus žmonėms) Telefonu 8 800 800 20
 

Linija „Doverija“ (emocinė parama rusų kalba)

 

Telefonu 8 800 77277 (nuo antradienio iki šeštadienio 16.00–20.00 val. (išskyrus švenčių dienas)
Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas“ Telefonu 8 604 11119 (kasdien 18.00–21.00 val.)

El. paštu [email protected]

Vyrų linija (emocinė parama vyrams) Telefonu 8 670 00027 (nuo pirmadienio iki penktadienio 10.00–14.00 val.)

El. paštu [email protected] (atsako per tris dienas)

Prekyba žmonėmis – šešėlinio verslo dalis, tai žmonių verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar jų priėmimas gąsdinant panaudojant jėgą ar kitas prievartos, grobimo, apgaulės, sukčiavimo formas, piktnaudžiaujant padėtimi ar pažeidžiamumu arba mokant ar priimant pinigus ar kitą naudą tam, kad būtų gautas kito tą žmogų kontroliuojančio asmens sutikimas siekiant išnaudoti.

Prekybos žmonėmis prevencija

Pagalba nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis