Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius ir Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija

Prienų rajone gyvenantiems vaikams nuo gimimo iki 18 metų ir asmenims iki 21 metų, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bei jų tėvams (globėjams, rūpintojams) visa reikalinga pagalba teikiama koordinuotai, bendradarbiaujant švietimo, socialinės ir sveikatos priežiūros įstaigoms. Tuo rūpinasi tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė.
Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorės pareigas eina Agnė Juodžiukynienė, tel. nr. +370 659 03594, el. p. [email protected]

Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija, vykdydama Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme nustatytas funkcijas bei vadovaudamasi Komisijos narių patvirtintu metinės veiklos planu:
1. kartu su tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi kiekvienais metais tvirtina metų veiklos planą, nustatydami vaiko gerovės prioritetus, tikslus, priemones jiems įgyvendinti, ir savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka atsiskaito už jų įgyvendinimą;
2. surenka informaciją, būtiną savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimui dėl vaiko minimalios priemonės skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo arba dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pratęsimo ar panaikinimo priimti bei dėl koordinuotai teikiamos pagalbos vaikui ir tėvams (globėjams) skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo;
3.  nagrinėja prašymus ir teikia siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo ir kitų priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 7 ir 9 straipsniuose, skyrimo bei dėl kompleksinės pagalbos vaikui ir tėvams (globėjams) skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo;
4. ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro informavimo apie vaiko atvykimą į vaikų socializacijos centrą dienos surenka ir vaikų socializacijos centrui pateikia Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nurodytus vaiko, kuriam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, dokumentus;
5. koordinuoja mokyklų vaiko gerovės komisijų veiklą, vaiko gerovės srityje dirbančių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų tarpusavio bendradarbiavimą;
6. teikia siūlymus Savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių bei dėl koordinuotos pagalbos vaikams bei jų tėvams (globėjams) tobulinimo;
7. atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Kas yra vaiko minimalios priežiūros priemonės?

Priemonės, kurias vykdant vaikui teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos, neatitraukiant vaiko arba kiek įmanoma mažiau jį atitraukiant nuo jo atstovų pagal įstatymą.

Kas yra vaiko vidutinės priežiūros priemonė?

Priemonė, kurią vykdant vaikas yra ugdomas, prižiūrimas, jam teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos vaikų socializacijos centre. Ši priemonė gali būti skiriama ne jaunesniam kaip 14 metų amžiaus vaikui ir yra skiriama tik išimtiniais atvejais, ir kuo trumpesniam terminui.

Kokie yra vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo pagrindai?

1. Kai vaikas padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką.
2. Kai vaikas padarė administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė.
3. Kai vaikas padarė administracinį nusižengimą, tačiau jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, nebuvo paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė.
4. Kai nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinės sistemos duomenimis, vaikas nelankė mokyklos ir per mėnesį be pateisinamos priežasties praleido daugiau kaip pusę pamokų ar ugdymui skirtų valandų. Šiuo atveju minimalios priežiūros priemonės gali būti skiriamos tik tada, kai yra išnaudotos visos švietimo pagalbos vaikui teikimo galimybės.

Kada vaikui gali būti skiriama vidutinės priežiūros priemonė?

1. Kuris padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką, ir kai vaiko elgesys kelia realų pavojų jo ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui.

2. Kai minimalios priežiūros priemonių taikymo metu nebuvo pasiekta teigiamų jo elgesio pokyčių. Išskyrus atvejus, kai minimalios priežiūrospriemonės buvo paskirtos vaikui už mokyklos nelankymą.

Kokios gali būti skiriamos minimalios priežiūros priemonės vaikui?

1. Lankytis pas specialistą.
2. Lankyti vaikų dienos centrą ar kitą švietimo, kultūros, sporto, socialines ar kitas paslaugas teikiančią arba darbinę veiklą bendruomenėje vykdančią įstaigą / organizaciją, tarp jų – nevyriausybinę organizaciją.
3. Tęsti mokymąsi toje pačioje ar kitoje bendrojo ugdymo mokykloje arba profesinio mokymo įstaigoje pagal privalomojo švietimo programas.
4. Dalyvauti sporto, menų ar kitoje terapijoje, konkrečiose valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų vykdomose neformaliojo vaikų švietimo, elgesio keitimo, socialinio ugdymo, prevencijos programose, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus ir teigiamai veikti vaiko elgesį.
5. Gydytis psichikos ir elgesio sutrikimus dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, patologinį potraukį azartiniams lošimams, kitus įpročių ir potraukių sutrikimus.
6. Dalyvauti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) procese.
7. Atlikti bendruomenei arba švietimo ar kitai įstaigai / institucijai naudingą veiklą.

Kas gali kreiptis dėl minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo?

1. Į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl:
1) vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo turi teisę kreiptis:
a) tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius;
b) vaiko atstovai pagal įstatymą;
c) teritorinė policijos įstaiga;
d) mokykla;
e) seniūnija;
f) prokuroras;
g) teismas ir administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų);

2) vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo turi teisę kreiptis:
a) specialistas, vykdęs vaiko minimalios priežiūros priemonių koordinavimo atvejo vadybininko funkcijas (toliau – atvejo vadybininkas);
b) vaiko atstovai pagal įstatymą;
c) teritorinė policijos įstaiga;
d) seniūnija;
e) prokuroras;
f) teismas ir administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų);

Atsakingas skyrius/asmuo
Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė (tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė)
Agnė Juodžiukynienė, tel. +370 659 03594,
el.p. [email protected]

Teisės aktai:

Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas

Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimo Prienų rajono savivaldybėje organizavimo, koordinavimo ir kontrolės aprašas

Kas yra koordinuotai teikiamos paslaugos?

Kompleksinės pagalbos teikimas vaikui nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) ir vaiko atstovams pagal įstatymą, siekiant sudaryti palankias sąlygas vaiko ir šeimos gerovei. Koordinuotą pagalbą sudaro švietimo pagalbos, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos.

Kada atsiranda koordinuotai teikiamų paslaugų vaikui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) poreikis?

Koordinuotai teikiamų paslaugų poreikis atsiranda, kai pavienės, atskirai teiktos ar teikiamos švietimo pagalbos, socialinės ar sveikatos priežiūros paslaugos yra neveiksmingos ir neužtikrina vaiko gerovės.

Kokie yra koordinuotai teikiamų paslaugų skyrimo ir teikimo kriterijai?

1. Vaiko tėvai (globėjai, rūpintojai) kreipiasi kartu su pavienes švietimo pagalbos, socialines ar sveikatos priežiūros paslaugas teikusios ar teikiančios institucijos, įstaigos ar organizacijos siūlymu dėl koordinuotai teikiamų paslaugų skyrimo.
2. Su prašymu kreipiasi institucijos, įstaigos, organizacijos, teikusios ar teikiančios pavienes švietimo pagalbos, sveikatos priežiūros, socialines ar viešosios tvarkos užtikrinimo paslaugas, nustačiusios, kad jų teiktų ar teikiamų paslaugų vaikui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) nepakanka.
3. Kreipiasi minimalios priežiūros priemonės vykdytojai ir kiti specialistai, vaikui teikiantys švietimo, socialines ar sveikatos priežiūros paslaugas, su pranešimu, kad vaikui taikoma (-os) minimalios priežiūros priemonė (-ės) yra neveiksminga (-os).
4. Priimamas sprendimas vaikui skirti minimalios ar vidutinės priežiūros priemonę. Tokiu atveju svarstomas koordinuotai teikiamų paslaugų poreikis vaiko tėvams (globėjams, rūpintojams).
5. Gauta vaikų socializacijos centro informacija apie vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo pabaigą (tokiu atveju koordinuotai teikiamos paslaugos gali būti teikiamos vaikui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams).

Atsakingas skyrius/asmuo
Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė (tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė)
Agnė Juodžiukynienė, tel. +370 659 03594,
el. p. [email protected]

Teisės aktai:

Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas

Koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos aprašas

Prašymas pateikiamas vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki norimos vaiko laikinosios priežiūros nustatymo dienos. Esant objektyvioms priežastims (pvz.: netikėtai pablogėjus vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą sveikatai, dėl skubaus gydymo paskyrimo, skubaus išvykimo ir pan.), prašymas gali būti pateiktas likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki laikinosios priežiūros nustatymo dienos.
Vaiko laikinoji priežiūra nustatoma Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

Vaiko laikinosios priežiūros metu vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos išlieka ir nėra perduodamos asmeniui, sutikusiam laikinai prižiūrėti vaiką.

Kokia yra paslaugos suteikimo trukmė?

Vaiko laikinoji priežiūra tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą prašymu nustatoma tik esant svarbioms priežastims ir ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų pateikimo dienos turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl vaiko laikinosios priežiūros nustatymo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą prašymu.

Kokie dokumentai reikalingi teikiant prašymą?

Vaiko laikinosios priežiūros tėvų prašymu nustatymui pateikiami šie dokumentai:
1) prašymas nustatyti vaiko laikinąją priežiūrą (prašymo forma pridedama);
2) išrašas iš vaiko gimimo įrašo ar vaiko asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
3) tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai;
4) asmens, galinčio laikinai prižiūrėti vaiką, asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
5) dokumentai, įrodantys priežastis, dėl kurių vaikui prašoma nustatyti laikinąją priežiūrą (pvz.: gydymo įstaigos pažyma, įdarbinimo ar profesinės veiklos ne Lietuvos Respublikoje dokumentai (darbo sutarties, paslaugų teikimo sutarties kopijos, laiškas, patvirtinantis įdarbinimą, komandiruotę, stažuotę arba dalyvavimą profesinėje ar savanoriškoje programoje ir jos trukmę patvirtinančio įsakymo kopijos, potvarkio, kvietimo kopijos ar kt.);
6) jei vaiko laikinąją priežiūrą prašo nustatyti ne jo tėvai, o kiti jo atstovai pagal įstatymą – teismo sprendimo dėl vaiko globėjo (rūpintojo) paskyrimo kopija arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl vaiko laikinojo globėjo (rūpintojo) paskyrimo kopija;
7) jei vaiko laikinąją priežiūrą prašo nustatyti vienas iš jo tėvų, ar vienas iš kelių paskirtų atstovų pagal įstatymą – dokumentus, įrodančius objektyvias priežastis, kodėl kitas iš tėvų ar įstatyminių atstovų negali atstovauti vaiko (pvz.: vienas iš tėvų yra laikinai išvykęs, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir ryšio tarp vaiko ir kito iš tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą nėra, vienas iš tėvų yra nusišalinęs nuo vaiko auginimo, nežinoma kito vaiko tėvo ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą gyvenamoji vieta ir pan.).
Išnykus priežastims, dėl kurių buvo nustatyta vaiko laikinoji priežiūra, vaiko tėvai ar kiti atstovai ne vėliau kaip per 3 dienas informuoja Savivaldybę ir pateikia prašymą nutraukti vaiko laikinąją priežiūrą.

Atsakingas asmuo/skyrius
Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė (tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė)
Agnė Juodžiukynienė, tel. +370 659 03594,
el. p. [email protected]

Teisės aktai:

Vaiko laikinosios priežiūros tvarkos aprašas

Privalomas ikimokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vaikui nuo gimimo iki 6 metų (kol bus pradėtas teikti priešmokyklinis ugdymas).

Privalomas ikimokyklinis ugdymas skiriamas vaikui, kuris auga šeimoje, kuriai teikiamos socialinio darbuotojo paslaugos Atvejo vadybos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141 nustatyta tvarka ir:
1. nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programas;
2. yra įrašytas į įstaigos, vykdančios ikimokyklinio ugdymo programą, vaikų sąrašus, bet dėl nepateisinamų priežasčių jos nelanko.

Privalomas ikimokyklinis taip pat gali būti skiriamas vaikui, kuris ugdomas namuose (neįrašytas į ikimokyklinio ugdymo įstaigos vaikų sąrašus) arba yra įrašytas į ikimokyklinio ugdymo įstaigos sąrašus, bet dėl nepateisinamų priežasčių jos nelanko vadovaujantis šiais kriterijais:
1. tėvai (globėjai) stokoja socialinių įgūdžių ir (ar) pozityvios tėvystės įgūdžių;
2. vaikui nustatytas neįgalumas ir (ar) specialieji ugdymosi poreikiai ir vaiko tėvai (globėjai) nesudaro sąlygų tenkinti vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius;
3. vaiko tėvai (globėjai) išgyvena sunkumus:
3.1. vienas iš tėvų (globėjų) arba abu yra netekę darbo;
3.2. vienas iš tėvų (globėjų) ar abu išvykęs (išvykę) į užsienį;
3.3. įvyko ar vyksta skyrybų procesas;
3.4. vienas iš tėvų (globėjų) ar abu įrašytas (įrašyti) į ieškomų, dingusių žmonių sąrašus;
3.5. vienam iš tėvų (globėjų) nustatyta sveikatos sutrikimų ar kitų priežasčių, dėl kurių netenkinami vaiko prigimtiniai, kultūriniai, socialiniai ir pažintiniai poreikiai.

Privalomo ikimokyklinio ugdymo skyrimas yra svarstomas Prienų rajono savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos posėdžiuose.

Kiti faktai (atostogos, pavėžėjimas ir kt.):
https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/svietimo-sistema-ikimokyklinis-ugdymas/vaiku-priemimas) nurodomi sutartyje su ugdymo įstaiga (Švietimo įstatymo 45 straipsnis „Mokinio ir švietimo teikėjo susitarimai“).Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas vaikams atostogauti. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 18 straipsnyjeyra numatyta Vaiko teisė į saviraiškos laisvę, poilsį ir laisvalaikį. Vaikas turi teisę atostogauti, net jeigu jam paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas.
Mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarkos aprašas (2016 m. birželio 30 d. ŠMM įsakymas Nr. V-620) 12 p. Sustojimo vietos nustatomos, maršrutai, tvarkaraščiai ir vežamų mokinių sąrašai sudaromi ir jei prireikia, koreguojami, įvertinus mokinių važiavimo poreikius. Užtikrinama, kad į pavežamų mokinių sąrašus būtų įtraukiami mokiniai, besimokantys pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, kurie gyvena kaimuose ir miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos. Į mokykliniu autobusu vežamų mokinių sąrašą gali būti įrašyti mokiniai, kuriems ugdymasis pagal ikimokyklinio ugdymo programą švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir atvejais yra privalomas, ir mokiniai, gyvenantys kaimuose ir miesteliuose arčiau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos (atsižvelgiant į atstumą), jeigu autobuse yra laisvų sėdimų vietų.
Vaiko tėvai (globėjai) privalo užtikrinti vaiko punktualų, reguliarų įstaigos lankymą (jei vaikas negali atvykti į įstaigą, nedelsiant turi informuoti įstaigą) ir kitų mokymo sutartyje nurodytų pareigų vykdymą.Tėvų (globėjų, rūpintojų) su vaiko ugdymu susijusios pareigos yra numatytos LR Švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje ir privalomo ikimokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo13 punkte. Jeigu vaikas, kuriam paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas nelanko ugdymo įstaigos ir apie tai nepraneša, ignoruoja administraciją:
1. Ugdymo įstaigos administracija informuoja tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių ir specialistus, dirbančius su šeima (atvejo vadybininką ir socialinį darbuotoją). Aiškinamasi situacija, ieškoma pagalbos šeimai.
2. Tėvai, įgyvendindami vaiko teisę į mokslą (ugdymą), turi laikytis nustatytų pareigų bei užtikrinti, jog nebūtų sudarytos sąlygos vaiko teisės į mokslą pažeidimui. Tėvams, nesilaikantiems nustatytų pareigų užtikrinti tinkamo vaiko teisės į mokslą įgyvendinimo ir (ar) kitaip pažeidžiantiems vaiko teises, gali būti taikoma teisės aktuose nustatyta atsakomybė. Jeigu šeima nebendradarbiauja, piktybiškai ignoruoja administraciją ir specialistus, dirbančius su šeima – informuojamas Vaiko teisių apsaugos skyrius Kaišiadorių rajone dėl administracinio poveikio priemonės.

Atsakingas asmuo/skyrius
Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė (tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė)
Agnė Juodžiukynienė, tel. +370 659 03594,
el. p. [email protected]

Teisės aktai:

Privalomo ikimokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas