Durpžemių (šlapynių) atkūrimas, siekiant sumažinti ŠESD emisijas

Apie RRF durpžemių priemonę

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ,,Naujos kartos Lietuva“ (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) veikla „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą)“ yra skirta šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijoms žemės ūkio sektoriuje sumažinti ir absorbciniam potencialui didinti.

Veiklos tikslas – sumažinti ŠESD išmetimus iš nusausintų pažeistų žemės ūkio sektoriuje naudojamų durpžemių, šiuose plotuose atkuriant pelkėdaros procesus, taip pat didinti jų ŠESD absorbcinį potencialą, kartu sudarant palankias prielaidas biologinės įvairovės buveinėms ir ekstensyvios ūkinės veiklos, įskaitant anglies kaupimo ūkininkavimo, vykdymui.

Veiklai iki 2026 m. numatyta 16 mln. Eur RRF lėšų, taip pat 3,36 mln. Eur lėšų iš valstybės biudžeto padengti netinkamą finansuoti PVM. Įgyvendinus veiklą, numatoma, kad iki 2026 metų II ketvirčio pabaigos bus atkurtas 6000 ha žemės ūkyje naudojamų pažeistų nusausintų durpžemių plotas bei atitinkamai sutaupyta ŠESD 1921,5 kt CO2 ekv. Pagrindiniai pareiškėjai – ūkininkai.

Pagal Lietuvos šlapynių GIS duomenų bazės, atnaujintos 2018 metais, duomenis, Lietuvoje durpžemiai užima apie 654 tūkst. ha, iš jų apie 67 proc. yra nusausinta. Žemės ūkiui naudojami durpžemiai sudaro 38 proc. visų durpžemių (apie 251 tūkst. ha), beveik visi šie plotai yra nusausinti. Žemės ūkiui naudojami durpžemiai nėra derlingi – daugiau nei pusės jų našumo balas nesiekia 35 balų (Lietuvos durpynai, 2018). Didžiausi šių durpžemių plotai yra rytų Lietuvoje ir Žemaitijoje. RRF investicija prisidės prie apie 3 proc. žemės ūkyje naudojamų durpžemių hidrologinio režimo atkūrimo.

Dokumentai ir daugiau informacijos čia https://zum.lrv.lt/lt/administracine-informacija/planavimo-dokumentai/2021-2030-metu-nacionalinis-pazangos-planas/pazangos-priemones

Daugiau informacijos apie 2024 m. birželio 17 d. paskelbtą pirmąjį kvietimą čia: Kvietimas teikti paraiškas vienam efektyviausių būdų sumažinti ŠESD emisijas žemės ūkio sektoriuje – jau birželio 17 d. – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (lrv.lt)

Apie durpžemių (šlapynių) atkūrimo svarbą ir naudą
Durpžemiai ES užima tik apie 3 proc. visų žemės ūkio naudmenų, bet juos atkūrus žemės ūkio ir žemės naudojimo emisijas būtų galima sumažinti beveik 25 proc. Nacionalinės ŠESD apskaitos duomenimis, 2020 m. emisijos iš organinių dirvožemių (durpžemių) buvo 495 tūkst. t CO2 ekv., tai sudarė daugiau nei 10 proc. visų 2020 m. žemės ūkio sektoriaus emisijų Lietuvoje. Organinių dirvožemių ŠESD emisijos buvo ketvirtas pagal dydį žemės ūkio sektoriaus emisijų šaltinis po mineralinių azotinių trąšų bei pieninių karvių ir mėsinių galvijų žarnyno fermentacijos, todėl organinių dirvožemių atkūrimas žemės ūkio naudmenose galėtų būti vienas efektyviausių būdų sumažinti sektoriaus emisijas ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo tikslų siekimo.

Iš pažeistų nusausintų durpžemių (naudojamų durpių kasybai, žemės ūkio ar miškininkystės sektoriuose) išsiskiria dideli kiekiai ŠESD – konkrečiai CO2 ir N2O – emisijų. Atkūrus šlapynę, CO2 emisijos sumažėja ar tampa neigiamomis (vyksta absorbcija), N2O emisija sustoja, bet gali padidėti CH4 emisijos.

CO2 yra silpnos, bet labai patvarios (lėtai suyrančios, atmosferoje gali išsilaikyti ir iki 1000 metų) dujos, o CH4 yra stiprios (atmosferoje sulaiko šilumą daugiau nei 25 kartus stipriau nei anglies dioksidas), bet trumpalaikės ŠESD (atmosferoje išsilaiko iki 12 metų). Taigi, CH4 gali daryti didesnį poveikį klimatui per trumpesnį laiką, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad durpžemių atkūrimas nepadidina CH4 emisijų tiek, kad pakenktų klimato kaitos švelninimui (Günther ir kt., 2020). Nauda dėl CO2 sumažėjimo klimatui yra didesnė nei trumpalaikė žala dėl galimo CH4 padidėjimo. Taip pat taikant tinkamas atkūrimo praktikas, galima reikšmingai sumažinti šias metano emisijas (Zak ir kt., 2018).

Jau esančios pelkės / šlapynės prie ŠESD emisijų mažinimo žemės ūkio sektoriuje neprisideda (nes jos neemituoja CO2 ir N2O), jos gali prisidėti nebent prie anglies dioksido absorbavimo ir kito sektoriaus, t. y. žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM), tikslų.

Hidrologinio režimo atkūrimas organiniuose dirvožemiuose ir šlapynių atkūrimas prisideda ne tik prie klimato tikslų, bet taip pat padeda išsaugoti šlapynių biologinę įvairovę, reguliuoja vandens ciklą, padeda sumažinti vandens taršą, sumažinti potvynius ir poplūdžius, reguliuoti mikroklimatą, prisideda prie kitų ekosisteminių paslaugų teikimo užtikrinimo. Atkurtos šlapynės taip pat gali būti svarbios bioekonomikos vystymui, panaudojant biomasę energetikos, statybos, inovatyvių medžiagų gamybos ir kt. sektoriuose. Atkurtos šlapynės automatiškai netaps saugomomis teritorijomis, jose bus skatinama ekstensyvi ūkinė veikla.

Strateginiai ES ir nacionaliniai tikslai, susiję su durpžemių apsauga ir atkūrimu
Nusausintų durpžemių atkūrimas atkuriant hidrologinį režimą, kai yra užtikrinamas nuolatinis ploto užliejimas ir sudaromos sąlygos atsikurti pelkėdaros procesams, yra nacionalinės klimato kaitos politikos prioritetas, numatytas strateginiuose dokumentuose, įskaitant Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę (iki 2030 m. „32.1.7. atkurti ne mažiau kaip 8 000 ha daug anglies turinčių ekosistemų plotų, užtikrinti jų tvarų naudojimą, iki 2024 m. sustabdyti naujų natūralių pelkių eksploatavimą“).

Taip pat tai yra įvardijama tarp ES biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. pagrindinių tikslų („Iki 2030 m. atkurti didelius plotus nualintų daug anglies turinčių ekosistemų“). 2024 m. birželio mėn. patvirtintame Gamtos atkūrimo reglamente numatyta, kad Valstybės narės turės taikyti atkūrimo veiksmus nusausintuose durpynuose naudojamuose žemės ūkyje – iki 2030 m. bent 30 proc. šių plotų turės būti diegiamos atkūrimo priemonės, o iš jų bent ketvirtadalyje atkurtas hidrologinis režimas“. Reglamente taip pat numatyti ir 2040 m. bei 2050 m. durpžemių atkūrimo tikslai.

ES Ilgalaikėje kaimo vietovių vizijoje taip pat skiriamas dėmesys durpžemių atkūrimui. Vizijoje siūloma, kad tos kaimo vietovės, kuriose yra daug durpynų, galėtų pasinaudoti Teisingo perėjimo fondo parama. Anglies kaupimo ūkininkavimo (angl. carbon farming) iniciatyvos galėtų būti dar vienas ūkininkų pajamų šaltinis, atlyginant jiems už anglies sekvestraciją, taip pat ir atkūrus hidrologinį režimą durpžemiuose. Kaip nustatyta strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“, ES anglies dioksido sertifikavimo reglamentas skatins šį naują verslo modelį. BŽŪP, sanglaudos politika ir LIFE programa gali padėti plėtoti bandomąsias anglies kaupimo ūkininkavimo iniciatyvas regionuose.

Nuo 2025 m. taip pat įsigalios geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimas, skirtas šlapynių ir durpžemių apsaugai (GAAB 2), – naujas standartas, papildantis 2023–2027 m. laikotarpio paramos sąlygas. Siekiant paskatinti šalies ūkininkus prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir ŠESD kiekio mažinimo, nustatytose šlapynėse ir durpžemiuose, patenkančiuose į ūkininkų deklaruojamus plotus, draudžiama:
1. sausinti šlapynių ir durpžemių plotus. Naujų drenažo sistemų įrengimas nuo 2024 m. draudžiamas, tačiau senų sistemų remontas ir rekonstravimas galimas, su sąlyga, kad tai nepakenks durpžemių ir šlapynių aplinkosaugos būklei. Pakenkimas aplinkosaugos būklei traktuojamas tuomet, kai remonto ar rekonstravimo metu nusausinami plotai, kuriuose dominuoja vandens danga, išskyrus atvejus, kai įrengiamas reguliuojamas drenažo režimas (su reguliuojamais šulinio, drenažo rinktuvo komponentais);
2. deginti durpžemių plotus;
3. arti durpžemių plotuose.

Ūkininkams, pažeidusiems šį reikalavimą, bus taikomos sankcijos. Tačiau jeigu bendras Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 dirvožemio erdvinių duomenų rinkinyje Dirv_DR10LT nustatytas durpžemių plotas deklaruojamame lauke yra mažesnis nei 10 proc., bet ne didesnis kaip 1 ha, už reikalavimų nesilaikymą sankcija netaikoma; be to, pareiškėjas įžvelgdamas durpžemių plotų nustatymo netikslumus gali apie tai pranešti ir pažymėti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje pateikdamas tos vietos nuotraukas su laiko ir vietos žyma. Rekomenduojama pateikti ir papildomą informaciją (prakasos nuotraukos), kuri padėtų VĮ Žemės ūkio duomenų centrui greičiau patikslinti durpžemių plotus.