Pavasaris dovanoja ne tik skaisčias spalvas, gerą nuotaiką ir šiltą orą, bet ir atneša erkių platinamas ligas. Pavojai tyko ne tik miške, bet ir bet kur gamtoje, todėl turime būti budrūs ir atsakingi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai kasmet vykdydami erkių stebėseną pasirinktose Lietuvos vietovėse mato, kad erkės aktyvios nuo pat kalendorinio pavasario pradžios iki rudens pabaigos, o kartais net iki gruodžio vidurio. Tam turi įtakos šiltėjantis klimatas, kuomet šiltos žiemos prailgina erkių aktyvumo trukmę. Šiemet pirmosios erkės rastos kovo 1 d., pernai vėliau – kovo antroje pusėje. Šiais metais jau sausį užregistruoti pirmieji tiek Laimo ligos, tiek erkinio encefalito atvejai.

NVSC Kauno departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatomis, pateikė 2023 m. erkinio encefalito ir Laimo ligos sergamumo pokyčių analizę Kauno apskrityje bei erkių platinamų ligų profilaktikos priemonių taikymo rekomendacijas. Remiantis analizės duomenimis, didžiausia erkių gausa viename kilometre Kauno apskrityje kasmet nustatoma Kėdainių r. ir Prienų r. Su analize ir rekomendacijomis galima susipažinti ČIA.

Kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų?

Veiksmingiausia apsaugos priemonė, padedanti išvengti erkinio encefalito, yra skiepai. Austrų patirtis – puikus pavyzdys. 1982 m. Austrijoje, kurioje sergamumo erkiniu encefalitu rodiklis siekė 8,75 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pradėta visuotinė žmonių vakcinacija nuo erkinio encefalito. Šiuo metu, kai 80–90 proc. šalies gyventojų yra pasiskiepiję nuo šios ligos, susirgimų erkiniu encefalitu sumažėjo daugiau kaip 12 kartų.

Nuo Laimo ligos skiepų nėra, tačiau nuo erkės įsisiurbimo padeda apsisaugoti individualios apsaugos ir erkių gausą mažinančios priemonės.

Individualios apsaugos priemonės:

Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą.
Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save, o aptiktas per drabužius ropojančias erkes – sunaikinti.
Rekomenduojama naudoti repelentus – nariuotakojus atbaidančias medžiagas (juos naudoti pagal gamintojo nurodytą naudojimo instrukciją).
Siekiant apsisaugoti nuo erkinio encefalito – vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.

Erkių gausą mažinančios priemonės:

Svarbu tinkamai prižiūrėti parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomus miškus: nuo ankstyvo pavasario šienauti žolę, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm, iškirsti menkaverčius krūmus, sutvarkyti miško darbų atliekas, išvartas, nupjautą žolę išvežti arba sudeginti, praplatinti pasivaikščiojimo takus ir takus, vedančius vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių link.
Rekomenduojama naikinti graužikus.

Ką daryti įsisiurbus erkei?

Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia kuo greičiau ištraukti, nespausti erkės kūnelio, suimti erkę kaip galima arčiau odos ir staigiu judesiu traukti į viršų. Įsisiurbusios erkės netepti riebalais ar kitais skysčiais. Pašalinus erkę, žaizdelę reikia patepti dezinfekciniu skysčiu. Po erkės įsisiurbimo apie vieną mėnesį reikia stebėti savo sveikatą ir įsisiurbimo vietą. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, kuris plečiasi, ar pablogėja savijauta – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Šaltinis: NVSC