Už lygių galimybių įgyvendinimą atsakingas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracijoje – Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Asta Muliuolienė, tel. (8 319) 61 182, el. p. [email protected]

Kas yra lygios galimybės? Tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas, nepaisant amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų.

Kas yra diskriminacija? Tai tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, taip pat seksualinis priekabiavimas dėl lyties. Diskriminacija gali būti nustatyta, kai yra sutaptis tarp įstatymuose įtvirtinto pagrindo, dėl ko draudžiama diskriminuoti asmenis, ir srities, kurioje diskriminacija draudžiama.

Diskriminacijos rūšys

Tiesioginė diskriminacija. Elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui.

Netiesioginė diskriminacija. Veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

Seksualinis priekabiavimas. Nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.

Priekabiavimas. Nepageidaujamas elgesys, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.

Nurodymas diskriminuoti. Tiesiogiai ar netiesiogiai asmenį lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu laikomas diskriminacija.

Kas privalo įgyvendinti lygias galimybes?

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.

Švietimo įstaigos, kiti švietimo tiekėjai bei mokslų ir studijų  institucijos.

Visų nuosavybės formų darbdaviai.

Prekių pardavėjai, gamintojai ar paslaugų teikėjai.

Darbuotojų ir darbdavių organizacijos ar kitos organizacijos (asociacijos), susivienijusios profesiniu pagrindu.

 

Kas nėra diskriminacija dėl lyties pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą? Kas nėra diskriminacija pagal Lygių galimybių įstatymą?
Speciali moterų apsauga nėštumo bei gimdymo ir vaiko žindymo metu.

Vyrams ir moterims skirtingi karo prievolės atlikimo atvejai.

Skirtingas moterų ir vyrų pensinis amžius.

Moterims taikomi žmonių saugos darbe reikalavimai.

Tam tikras darbas, kurį atlikti gali tik konkrečios lyties asmuo.

Įstatymų nustatytos specialios laikinosios priemonės, taikomos siekiant paspartinti faktinės vyrų ir moterų lygybės įtvirtinimą, ir kurios, įgyvendinus moterų ir vyrų lygias teises ir vienodas galimybes, turi būti atšauktos.

Skirtinga tam tikrų bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos.

Kai prekių pardavimą ar paslaugų teikimą vien tik vienos lyties asmenims pateisina teisėtas tikslas ir jo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

Įstatymų nustatyti apribojimai dėl amžiaus, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

Įstatymų nustatytas reikalavimas mokėti valstybinę kalbą.

Įstatymų nustatytais atvejais draudimas dalyvauti politinėje veikloje.

Įstatymų nustatytos dėl pilietybės taikomos skirtingos teisės.

Įstatymų nustatytas specialias priemones sveikatos apsaugos, darbo saugos, užimtumo, darbo rinkos srityje, siekiant sukurti ir taikyti integraciją į darbo aplinką garantuojančias ir skatinančias sąlygas bei galimybes.

Įstatymų nustatytas specialias laikinąsias priemones, taikomas siekiant užtikrinti lygybę ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

Kai dėl konkrečių profesinės veiklos rūšių pobūdžio arba dėl jų vykdymo sąlygų tam tikra žmogaus savybė yra esminis ir lemiamas profesinis reikalavimas, o šis tikslas yra teisėtas ir reikalavimas yra proporcingas.

Kai ribojimų, specialių reikalavimų arba tam tikrų sąlygų dėl asmens socialinės padėties teisinį reguliavimą pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

Atskirų sporto varžybų neįgaliesiems rengimas.

TEISINIAI ASPEKTAI

Lietuvoje galioja du antidiskriminaciniai įstatymai – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas ir Lygių galimybių įstatymas. Taip pat svarbus ir Darbo kodekso 26 str., kai kalbama apie lygias galimybes darbe.

Kiti teisės aktai, reglamentuojantys lygias galimybes

Lietuvos Respublikos konstitucija

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija

Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas

Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija

Tarptautinė konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija

Jungtinių Tautų dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims

Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija

Kas yra lyčių lygybė? Faktinė lyčių lygybė – tai užtikrintos vienodos moterų ir vyrų teisės bei galimybės. Vienodas matomumas ir požiūris, galių ir atsakomybės pasiskirstymas, išteklių, naudos, paslaugų ir teisingumo prieinamumas bei vienodas dalyvavimas visuose procesuose ir srityse.

Ar įmanoma pasiekti lyčių lygybę? Nepaisant nuolatinių pastangų, faktinė lyčių lygybė – vis dar pilnai neįgyvendintas iššūkis daugelyje gyvenimo sričių. Norint ją pasiekti yra būtinas aktyvus aboejų lyčių indėlis bei horizontali moterų ir vyrų lygybės perspektyvos integracija visose politikos srityse. Iki šiol tokios pusiausvyros dar nėra pasiekusi nė viena pasaulio valstybė (šiuo metu arčiausiai visiškos lyčių lygybės yra Šiaurės Europos šalys – Islandija, Suomija, Norvegija). Pagrindinės kliūtys įsitvirtinti lyčių lygybei yra įvairūs politiniai, socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai barjerai, kurie moteris pastato į mažiau palankią padėtį, palyginus su vyrais.

Kokia yra lyčių lygybės nauda?

Nauda ekonomikai. Nustatyta, kad lyčių lygybė turi tiesioginį teigiamą poveikį šalies ekonomikai, užimtumui, produktyvumui ir bendrajam vidaus produktui (BVP). Europos Sąjungos šalyse, kuriose lyčių lygybės rodikliai aukštesni, nedarbo rodikliai yra žemesni, vyrauja tolygesnis pasiskirstymas pagal lytį darbo rinkoje ir BVP yra 4-10 proc. didesnis.

Geresni verslo rezultatai. Įmonės, turinčios lyties atžvilgiu subalansuotą komandą, yra nuo 15 iki 35 procentų labiau linkusios gauti finansinę grąžą, viršijančią jų pramonės vidurkį.

Saugesnė aplinka. Nesupratingumas, nepagarba, toleruojami nusistovėję stereotipai lyties atžvilgiu – visa tai, iš ko kyla nelygybė tarp vyrų ir moterų, dažnai yra pagrindinė smurto, prievartos ir priekabiavimo priežastis. Taigi, lyčių lygybės skatinimas yra greičiausias būdas sukurti saugesnę aplinką visiems.

Geresnė sveikata. Gyvenimo trukmė, sveiko gyvenimo metai, sveikatai naudingas elgesys, mirtingumas, sergamumas, rizikinga sveikatai elgsena – visi šie rodikliai priklauso nuo lyties. Moterys gyvena ilgiau nei vyrai, tačiau mažiau metų išlaiko stiprią sveikatą. Moterys dažniau serga depresija, tačiau vyrų sunkios psichologinės ar emocinės būklės yra rečiau matomos ir dažniau baigiasi skaudžiomis pasekmėmis. Moterys labiau linkusios į sveiką mitybą ir gyvenseną, o vyrai daugiau laiko skiria sportui, tačiau rečiau tikrinasi sveikatą. Šie ir dauguma kitų sveikatai svarbios elgsenos pavyzdžių yra iš dalies nulemti dėl moterims ir vyrams tradiciškai priskiriamų vaidmenų. Siekiant lyčių lygybės kovojama su nusistovėjusiais stereotipais, kreipiamas vienodas dėmesys į abiems lytims iškylančias skirtingas problemas ir jos sprendžiamos lygiaverčiai, taip kuriant sveikesnę ir ilgaamžiškesnę visuomenę.

 

Laimingesni santykiai. Nepaisant to, kad ekoniminiai ir visuomeniniai santykiai XXI amžiuje yra reikšmingai pasikeitę, moterys ir toliau praleidžia daugiau laiko nei vyrai atlikdamos neapmokamus namų ruošos darbus ir prižiūrėdamos vaikus. Tyrimai rodo, kad nelygiavertis neapmokamų (buities) darbų bei globos pareigų pasidalijimas šeimoje gali suykelti santykių trintį ir padidinti skyrybų tikimybę. Taip pat laikas, kurį moterys praleidžia neapmokamam darbui, prisideda prie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo.

 

Kokybiškesnis vaiko gyvenimas. Vaikų ir paauglių pasitenkinimas gyvenimu yra aukštesnis šalyse, kuriose vyrauja lyčių lygybė ir socialinės normos palaiko abiejų tėvų dalyvavimą vaikų priežiūroje bei gyvenime.

 

Vienas pagrindinių lyčių lygybės turinį nusakančių dokumentų yra Jungtinių Tautų konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims.  Lietuvoje lyčių lygybės kaip nediskriminavimo principą numato specialusis įstatymas – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas.

 

 

https://www.youtube.com/watch?v=q0S2tvphNlE

 

 

Skyrelis paruoštas pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pateiktą informaciją.

Žemėlapis matuoja moterų ir vyrų padėties skirtumus kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje. Matavimui naudojami statistiniai duomenys apie 8 savivaldybės veiklos sritis: 1) savivaldybės valdymas; 2) valdžia ir sprendimų priėmimas; 3) išsilavinimas ir švietimas; 4) dalyvavimas darbo rinkoje; 5) ekonominis aktyvumas; 6) sveikata ir sveikatos paslaugos; 7) socialinė apsauga ir saugumas ir 8) kultūra ir sportas. Kiekviena savivaldybė vertinama bendru įverčiu 100 balų sistemoje. Konkrečią savivaldybės veiklos sritį galima vertinti ir atskirai 10 balų sistemoje. Lyčių lygybės žemėlapiu siekiama parodyti moterų ir vyrų padėties skirtumus ir sritis, kuriose savivaldybė turėtų labiau pasitempti.

Lyčių lygybės stebėsenos Prienų rajono savivaldybėje rezultatai