Herbas

Miestelio 260-ajam jubiliejui paminėti dailininkas sukūrė Išlaužo herbą. Išlaužas istorinio herbo niekada neturėjo. Heraldikos komisijos posėdyje kartu su seniūnijos atstovais svarstant naujo herbo idėjas buvo nuspręsta herbe pavaizduoti miestelio vardo kilmės legendą. Juolab kad „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma, jog išlauža – vieta miške, kur daug išlaužyta medžių. Išlaužo herbe buvo nuspręsta pavaizduoti belaužiantį medį lokį.

Herbo aprašymas: Heraldikos komisija 2005 m. kovo 31 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 320) aprobavo Išlaužo herbo etaloną. Sidabriniame lauke ant žalios papėdės vaizduojamas juodas lokys su raudonais nagais ir liežuviu laužiantis žalią ąžuolą. Simbolių kalboje lokys reiškia vyrišką drąsą, jėgą, geraširdiškumą, globą, tėvišką meilę. Ąžuolas heraldikoje simbolizuoja tvirtumą, jėgą, grožį, garbę, nepriklausomybę. Sidabrinė skydo spalva heraldikoje reiškia dorumą, skaistumą ir nekaltybę.

2005 m. gegužės 3 d. Išlaužo herbas patvirtintas Prezidento dekretu.

Istorija

Išlaužas įsikūręs buvusiame grafo Tiškevičiaus dvare. Dvaro rūmus pastatė teisininkas, politikas, Varšuvos kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės seimų narys Juozas Godlevskis. 1906 m. liepos mėn. streikavo dvaro darbininkai. 1935 m. rugpjūčio 27 d. prie Išlaužo apie 300 streikuojančių valstiečių būrys susirėmė su policija. 1950–1995 m. apylinkės centras, žuvininkystės ūkio centrinė gyvenvietė.

Žmonių pasakojime apie miestelio vardo kilmę teigiama, jog „Kur dabar stovi Išlaužas, buvo didelis miškas. Kartą pakilo baisi vėtra. Praeidama ji išlaužė daugybę medžių. Atsirado tikras išlaužymas. Tuomet žmonės šakas ir šaknis sudegino, o iš medžių pasistatė namus. Taip išlaužymo vietoje atsirado Išlaužo kaimas“. Kitas padavimas sako, kad didžiulis lokys „išlaužė mišką, taip padarydamas vietos sodyboms kurtis“. Pirmieji Išlaužo gyventojai vertėsi miško darbais. Pirmą kartą Išlaužo kaimas paminėtas 1744 m. „Synodus…Vilnensis“ pateiktame Prienų parapijai priklausančių kaimų sąraše. Tuo metu parapijos ribos ėjo nuo Nemuno iki Šešupės. Visame didžiuliame plote buvo tik 33 kaimai.
Įsikūrus grafų Tiškevičių dvarui, sparčiai plėtėsi ir Išlaužo kaimas. Iki 1926 metų aplink driekėsi 340 hektarų žemės. Ją nuomos teisėmis valdė Mykolas Gustaitis. Kaimo augimas buvo itin ryškus po žemės reformos, išdalinus valstiečiams dvaro žemę. 1882 m. buvo 104 gyventojai, o 1923 m. – 179.

Iškilo būtinybė steigti parapiją. Jos kūrimo reikalais aktyviai rūpinosi Išlaužo bažnyčios klebonas Vytautas Gurevičius (1892–1968). Besikuriančiai parapijai buvo išskirta 8 ha žemės su statiniais pačiame dvaro centre. Parapijiečiai už tai valstybei turėjo atlyginti 40 tūkstančių litų, bet, sumokėjus du kartus po 10 tūkstančių, likusią skolos dalį Lietuvos valdžia dovanojo. Parapijiečių remiamas kilnus kunigas visas savo jėgas ir lėšas skyrė bažnyčios statybai. Kad darbai vyktų sklandžiau ir greičiau, bažnyčią nuspręsta statyti buvusių dvaro rūmų vietoje, nugriovus juos iki langų.

Buvo pristatytas bokštas, paaukštintas ir praplėstas visas pastatas. Bažnyčia yra trijų navų, su dviem eilėm piliorų ir skliautais. Kunigas Vytautas Gurevičius ne tik vadovavo statybos darbams, bet ir dirbo, nešiojo plytas, į statybą sudėjo visas savo santaupas (apie 20 000 Lt). Taigi maldos namų statymas parodė vietos gyventojų susitelkimą bei susiklausymą. Nors 1928 m. Išlaužo bažnyčia dar nebuvo baigta, tačiau tais metais išleistas „Elenchus…“ jau nurodo, jog parapijai priklauso 1 015 katalikų. Kunigo ir tikinčiųjų lėšomis bei talkomis 1933 m. baigta statyti Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos vardo bažnyčia. Pastatęs bažnyčią, kunigas šventorių gražiai aptvėrė geležinių virbų tvora su betoniniu pamatu. Viename dvaro pastate įrengė kleboniją, kituose – namą bažnyčios tarnams ir parapijos salę. Visi šie darbai pareikalavo nemaža lėšų, kurių nebeįstengė padengti nei parapijiečiai, nei jų geraširdis klebonas. Taigi kunigas Gurevičius vaikščiojo apdriskęs, dažnai beveik be batų.
Išlaužo parapija priklausė Prienų dekanatui. 1936 m. jungė 1600 katalikų.

1926 m. įsteigta pradžios mokykla, 1947–1950 m. progimnazija, 1950–1999 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1999 m. Išlaužo pagrindinė mokykla. 1946 m. įkurta biblioteka, paštas, ambulatorija.

Kaimai

Seniūnijos centras – Išlaužo kaimas. Seniūnijoje yra 26 kaimai, didesni iš jų: Šiauliškiai, Gražučiai, Rutkiškės, Čiudiškiai, Pakumprys.
Seniūnijos plotas 6 556,99 ha.

Gyventojai. 1811 žmonės, iš jų 905 moterys ir 906 vyrai (2018-11-01 gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos duomenimis).

Seniūnijoje yra laisvalaikio salė, 8 autobusų stotelės, vaikų darželis, pagrindinė mokykla, Išlaužo seniūnijos kaimų bendruomenės Šeimos dienos centras, muziejus mokykloje, 2 bibliotekos, veterinarijos įmonė, bažnyčia, parapijos namai, ambulatorija, vaistinė, bendruomenės namai, 5 parduotuvės, prekybos kioskas, 2 kavinės.

Lankytinos vietos

1. (Pa)Čiudiškių piliakalnis – Pačiudiškių k.
2. Keliautojo Mato Šalčiaus tėviškė Čiudiškių k.
3. Kryžius Čiudiškių k. netoli Jotautų sodybos (kryžius Čiudiškių kaime buvusioje Mačiūtų sodyboje 1948 m. kovo 3 d. žuvusių Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vado Algirdo Varkalos-Žaliuko, Daumanto ir šios rinktinės partizanų Kazio Gudausko-Varno, Vaidilos, Vytauto Jundilos-Juodvarnio, Antano Prankos-Vytauto ir Vytauto Žemaičio-Sauliaus atminimui. Atidengtas 1989 m. spalio 23 d.).
4. Išlaužo Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia – Vytauto Gurevičiaus g. 8, Išlaužo k.
5. Skulptūra „Kristus surištomis rankomis“ Išlaužo kapinėse – koplytėlė pusiau atvira, kvadratinio plano, mūryta iš raudonų plytų. Viduje skulptūra medinė.
6. Skulptūra „Iš tremties negrįžusiems“ Išlaužo kapinėse (medinė).
7. Šv. Marijos skulptūra – koplytėlė yra Išlaužo kapinėse, 1926 m. įrengtame buvusio dvaro parke, esančiame prie bažnyčios (kapinių p. v. dalis).
8. Dambravos koplytėlė – Dambravos k.
9. Šiauliškių kaimo turizmo sodyba – Alksnių g. 51, Šiauliškių k.
10. Šaltupio kaimo turizmo sodyba – Prienų g. 13, Šaltupio k.

ŠVIETIMAS, KULTŪRA

Pradžios mokykla įkurta 1926 m. Šaltupio kaimo gyventojo V. Sūnelaičio namuose. Pirmoji mokytoja Antanina Aleksaitytė-Penkaitienė. Tuo metu mokėsi 21 moksleivis. 1930 m. padidėjus mokinių skaičiui, mokykla perkelta pas to paties kaimo gyventoją A. Stravinską (mokytojas Bernardas Bendinskas). 1930 m. Išlauže baigta statyti nauja dviejų komplektų pradžios mokykla (direktorius Antanas Prapuolenis). Mokėsi 82 mokiniai, dirbo 3 mokytojai. Pasodintas didelis sodas, kurį prižiūrėjo jaunieji mokyklos ūkininkai.

1947 m. pradžios mokykla tapo progimnazija, 1948 m. ją baigė pirmoji 10 moksleivių laida. Iš viso mokykloje mokėsi 103 moksleiviai, dirbo 7 pedagogai. Jie gyveno sunkiomis pokario sąlygomis: trūko sąsiuvinių, knygų, buvo mokomasi prie žibalinių lempų. Mokytojai ir mokiniai nuoširdžiai bendradarbiavo organizuodami įvairias popamokines veiklas. Mokyklos pedagogai stengėsi, kad visas Išlaužo jaunimas įgytų progimnazijinį išsilavinimą. Todėl įsteigta vakarinė valstiečių jaunimo mokykla suaugusiems, vėliau vadinta vakarine kaimo jaunimo mokykla. Jaunimas noriai mokėsi. Mokyklos gyvenimui didelę įtaką turėjo vykstantys visuomeniniai pokyčiai: kūrėsi kolūkiai, žmonės buvo tremiami į Sibirą. Tremties neišvengė ir mokyklos mokiniai bei mokytojai.

1967 m. didelis dėmesys pradėtas skirti mokymo kokybei bei mokytojų kvalifikacijai. Baigę Išlaužo progimnaziją mokiniai sėkmingai mokėsi kitose mokyklose. Aktyvia veikla išsiskyrė jaunieji kraštotyrininkai.

1979 m. mokykloje jau mokėsi 265 mokiniai. 1986 m. mokykla tapo devynmete. Senoji mokykla netenkino išaugusių ugdymo poreikių, 1991 m. pradėtas statyti naujas jos pastatas, bet statyba užtruko. 1999 m. mokykla tapo dešimtmete.

2000 m. spalio 22 d. mokyklos bendruomenė pradėjo dirbti naujose patalpose. Nuo 2004 m. mokyklai priklauso ikimokyklinio ugdymo skyrius.

VERSLAS

Žemės ir miškų ūkis, gyventojų aptarnavimas, automobilių remontas, krovinių gabenimas, žuvies auginimas, perdirbimas ir realizacija, daržovių perdirbimas ir realizacija, medienos apdorojimas, pieno supirkimas, gyvulių priežiūra ir gydymas.
Pokario metais Išlaužas tapo žuvininkystės ūkio centru. Ūkyje buvo 645 ha karpinių tvenkinių bei 1 052 ha žemės ūkio naudmenų. Šiuo metu žuvininkystės ūkis priklauso AB „Išlaužo žuvis“.

ĮŽYMŪS ŽMONĖS

Matas Šalčius (1890–1940) – publicistas, spaudos darbuotojas, keliautojas, gimė Čiudiškiuose;
Petras Šalčius (1893–1958) – ekonomistas, nepriklausomas Lietuvos kooperatininkų sąjungos vadovas, gimė Čiudiškiuose;
Antanina Gustaitytė-Šalčiuvienė (1894–1958) – rašytoja, dramaturgė, pedagogė, visuomenės veikėja, gimė Rutkiškėse;
Marijonas (Marius) Baranauskas (1931–1995) – Lietuvos žurnalistas, fotografas;
Antanas Prapuolenis (1894-1958) – Išlaužo pradžios mokyklos vedėjas, sodininkas, esperanto kalbos vadovėlio autorius, esperantininkas, parašęs esperanto kalbos gramatiką, metodinių straipsnių;
Vytautas Bubnys (gim. 1932) – rašytojas, gimė Čiudiškiuose;
Alfonsas Bulota (gim. 1946) – vyriausiasis Lietuvos kariuomenės kapelionas, gimė Išlauže;
Antanina Garmutė (1934–2011) – rašytoja, chemikė, gimė Čiudiškiuose;
Agota Kizevičiūtė (1909–1997) – dailininkė, gimė Dambravoje;
Algirdas Varkala – Žaliukas Daumantas (1924–1948) – majoras, Tauro apygardos Geležinio vilko rinktinės vadas, gimė Šaltupyje;
Leokadija Gruzdytė (1929–2015) – buvusi mokyklos mokymo vedėja. Kilusi iš etninių lietuvių žemių Baltarusijoje, ji organizavo parašų rinkimą dėl lietuviškų mokyklų steigimo Gervėčių krašte, globojo savo krašto vaikus rūpindamasi, kad jie nenutautėtų. Apie aštuntojo dešimtmečio vidurį ji įsijungė į pogrindinių leidinių – „Lietuvos bažnyčios kronika“, „Aušra“, „Alma mater“ – platinimą. Lietuvos mokyklos 600-ųjų metinių proga (2004 m.) apdovanota Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu.

IŠLAUŽO SENIŪNAITIJOS

SENIŪNIJOS DARBUOTOJAI

Seniūnijų ataskaitos ir planai