Apie seniūniją

Adresas: J. Basanavičiaus g. 1, Jieznas, LT-59425 Prienų r. sav.
El. paštas: [email protected]

Jiezno seniūnija įkurta 1995 m. balandžio mėn. Seniūnijos teritorija užima 11238 ha plotą. Didžiausią teritorijos plotą užima žemės ūkio naudmenos – 79 proc., 14 proc. – vandenys ir kitos paskirties plotai. Seniūnijos teritoriją sudaro Jiezno miestas ir 60 kaimų su 2883 gyventojais. Didesni iš jų: Kašonys, Vėžionys, Strazdiškės.

Istorija

Jieznas istorinio herbo niekada neturėjo. Komisijoje svarstant naujo herbo idėjas buvo nutarta herbe pavaizduoti alegorinę moters figūrą, simbolizuojančią 1919 m. lietuvių pergalę. Raudona skydo spalva heraldikoje reiškia drąsą, narsą, meilę. Dailininkas Arvydas Každailis parengė Jiezno miesto herbo etaloną. Jį Heraldikos komisija aprobavo 2002 m. gegužės 23 d.

Herbo aprašymas. Raudoname herbiniame skyde vaizduojama sidabrinė moters figūra auksiniais sandalais, su auksine juostele plaukuose, rankose laikanti auksinę ąžuolo šaką.

Pelekonių, Dukurnonių ir kitų piliakalnių tyrinėjimai rodo, kad klajoklių bendruomenės mūsų krašte protarpiais apsigyvendavo 10000–5000 m. prieš Kristų. Krašto bendruomenės statė savo įtvirtinimus, pilaites mūsų eros I tūkstantmetyje – II tūkstantmečio pradžioje.

Jiezno vardu dvaras pirmąkart paminėtas 1492 m. gruodžio 8 d. LDK didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio privilegijoje Darsūniškio bažnyčiai. Iki 1507 m. dvarą valdė pats kunigaikštis ir jo žmona karalienė Elena. Nuo 1507 iki 1633 metų Jiezną valdė kunigaikščių Holovčinskių giminė. 1581 m. kunigaikštis Sčastnas Holovčinskis įsteigė Jiezno miestelį, o 1599 m. suteikė teisę rengti turgus Jiezno miestelyje.

1633 m. paskutinioji iš Jiezno Holovčinskių Regina Holovčinskaitė-Kiškienė pardavė Jiezno dvarą giminingai grafų Pacų giminei (1633–1805). Jiezno dvaras su keliais palivarkais ir garsiais, prašmatniais rūmais 170 metų buvo Pacų giminės tėvoninė rezidencija. Prabangiuose 17 amžiuje pastatytuose, 18 a. antroje pusėje rekonstruotuose rūmuose veikė gausi biblioteka, buvo saugomas giminės archyvas. Grafų Pacų svarbiausi statiniai Jiezne: 1644 m. pradėta ir 1670 metais baigta ir konsekruota, 1768–1772 m. rekonstruota Jiezno Šv. Mykolo Arkangelo ir Jono Krikštytojo bažnyčia, prabanga ir puošnumu išsiskyrę Jiezno rezidenciniai rūmai, pradėti statyti 1640 m., užbaigti 17 a. 8 dešimtmetyje, rekonstruoti 1768–1772 m., Švento Kryžiaus koplyčia pastatyta apie 1774–1776 metus.

Jiezno miestelio ekonominiam vystymuisi turėjo įtakos grafų Pacų gautos 1710 m. privilegija turgui ir 1748 m. privilegija mugėms ir prekyvietėms. Privataus dvaro statusas varžė tolesnę miesto ir krašto ekonominę plėtrą.

Nuo 1864 iki 1914 m. Jieznas buvo didelio carinio valsčiaus centras, kuriame veikė vietinės administracijos įstaigos ir teismas. Nuo 1874 m. Jiezne veikė dviklasė carinė valdinė mokykla, nuo 19 a. 9 dešimtmečio įsteigta vaistinė, arbatinė. 1910 m. buvo pastatyta pirmoji ligoninė. 1910 m. buvo įkurtas vartotojų kooperatyvas „Spiečius“, nuo 1911 m. veikė dvi taupomosios kasos.

1910–1920 m. Jiezne vykusioms ekonominėms ir politinėms permainoms didelę įtaką darė klebono Jono Galaunės asmenybė. 1918 m. lapkričio mėn. Jiezne susikūrė pirmoji savivalda – parapijinis komitetas. Jo paraginti Tėvynės ginti išėjo virš 60 krašto savanorių. 1919 m. sausio 7–10 d. Jiezne įvyko mūšis su bolševikais, kuriame buvo atremtas priešų mėginimas veržtis į Kauną ir Marijampolę.

1919–1940 m. Jieznas buvo Alytaus apskrities Jiezno valsčiaus centras. Jame gyveno apie 1000 gyventojų. Veikė pradžios mokykla, žiemos žemės ūkio mokykla, valsčiaus savivaldybė, paštas, smulkaus kredito draugija, pieninė, 18 parduotuvių, 2 degtinės parduotuvės, 6 alinės, 2 lentpjūvės, 2 gariniai malūnai, elektros stotis, 2 degalinės, spaudos kioskas, sveikatos punktas, girininkija, vaistinė. Nemaža dalis Jiezno valsčiaus gyventojų buvo įsitraukę į pavasarininkų, šaulių, jaunalietuvių, katalikiškų moterų organizacijų veiklą.

1941 m., holokausto metu, Jieznas neteko virš 250 žydų tautybės gyventojų. 1944–1953 m. Jiezno krašto žmonės aktyviai dalyvavo partizaninėje kovoje prieš sovietų okupantus. Tą mena 1945 m. mūšiai su okupantais Paverkniuose, Alšininkuose, 1947 m. lapkričio 7 d. partizanų kovinis reidas pačiame Jiezne. Krašte aktyviai veikė Tauro apygardos Geležinio vilko rinktinės ir Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Margio būrio partizanai. 1950–1962 m. Jieznas buvo rajono centras, kuriame buvo vykdytos represijos prieš patriotus. Tuo metu buvo pastatyta Jiezno vidurinė mokykla, Jiezno mokykla internatas, Jiezno pagalbinės mokyklos internatas, Jiezno ligoninė, išaugo keli daugiabučiai namai. Liciškėnuose buvo pastatyti dideli kultūros namai.

Nuo 19 a. vidurio iki 1950 m. Jieznas buvo valsčius, 1950–1962 m. – rajono centras. Nuo 1956 m. gautos miesto teisės.

Miesto vardas hidroniminės kilmės. Kalbininko K. Būgos nuomone, vardas Jieznas esąs jotvingiškas.

Lankytinos vietos

Jiezno seniūnijos teritorijoje esančiame ir Nemuno kilpų regioniniam parkui priklausančiame regioninės reikšmės Verknės kraštovaizdžio draustinyje (plotas – 373 ha) yra Konglomerato uola (Ožkų pečius) ir 2017 m. įvardintas didžiausias Lietuvoje Voseliūnų (Baltas kalnas) piliakalnis, Daukantų geomorfologiniame draustinyje (plotas – 652 ha) ant Jieznelės kranto yra išlikusi Terezentalio dvarvietė, Pelekonių archeologiniame draustinyje yra keturių Pelekonių piliakalnių kompleksas su senovine gyvenviete.

Šiauriniame Surmiaus ežero krante, prie nedidelio bevardžio upelio yra vienas gražiausių Lietuvoje Dukurnonių (Paukščių, Bobų) piliakalnis.

Seniūnijos teritorija teka Alšia, Dzindzakė, Juodija, Kamainė, Nemunas, Sobuva, Svedubė,Verknė, Viekšnia. Teritorijoje yra Jiezno, Dukurnonių, Kašonių, Pečiauskų, Surmiaus, Šepečio, Valiūniškių, Verbliūdo, Verdūno, Verdupio ir Žvirblių ežerai. Didžiausias yra Jiezno ežeras – 74 ha.

Jiezne yra Švento Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia – labai originalus respublikinės reikšmės architektūrinis paminklas, Jiezno Pacų grafystės muziejus.

Senosios Jiezno kapinės yra paveldo objektas, kurį sudaro bendras kompleksas: Lietuvos savanorių kapai, II pasaulinio karo karių kapinės ir civilinės kapinės su koplyčia.

1930 m. Jiezno kuopos „pavasarininkai“ (lietuvių katalikų jaunimo sąjunga „Pavasaris“) Lietuvos savanoriams pastatė paminklą su betoninių kryžių kompleksu.

Kunigo, tautosakos rinkėjo Prano Bieliausko tėviškė Slabados kaime.

Švietimas, kultūra

Seniūnijoje yra Jiezno gimnazija su ikimokyklinio ugdymo skyriumi, Jiezno muzikos mokykla, Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centras, Jiezno kultūros ir laisvalaikio centras, Jiezno, Vėžionių ir Kašonių bibliotekos.

Verslas

Jiezno seniūnijoje įsikūrusios įvairaus tipo įmonės, stambiausia iš jų – UAB „Doleta“. Tai moderniausia medinių langų gamintoja Baltijos šalyse, kurios išskirtinė produkcija pripažinta visoje Europoje.

Veiklą vykdo ŽŪB „Nemunas“, Vėžionių ŽŪB, įsteigta kredito unijos „Prienų taupa“ Jiezno kasa.

UAB „Pagalba ligoniui“, Jiezno PSPC su palaikomojo gydymo ir slaugos ligonine, vaistinės.

Yra maisto prekių, gėlių, pramoninių prekių parduotuvių, autoservisų, kirpykla, kavinė, laidojimo paslaugų teikimo įmonė, medžio apdirbimo įmonių.

Įžymūs žmonės

Jiezno seniūnijoje gimė:
generolas leitenantas (tarpukario) Vincas Grigaliūnas-Glaveckas (1885–1964) Jiezne;
kunigas Pranas Bieliauskas (1883–1957) Slabados k.;.
kunigas, filosofijos dr., meno kritikas Petras Celiešius (1906–1986) Jiezne;
pedagogas, kraštotyrininkas Pranas Juozapavičius (1917–1988) Vėžionyse;
prof. habil. dr. Domicelė Mikalauskaitė (g.1923) Sobuvoje;
Išeivijos kalbininkas profesorius Antanas Klimas (g.1924) Pelekonyse;
sklandymo sporto meistras Juozas Jaruševičius (1932–1993) Vėžionyse;
prof. habil. dr. Juozas Skernevičius (g. 1932) Kašonyse;
gamtos m. dr. Antanas Ragavičius (g.1936) Būdoje;
doc. soc. m. daktaras Juozas Genevičius (g.1937) Kašonyse;
istorikas, pedagogas dr. doc. Pranas Šabasevičius (1939–1995) Daukantuose;
agrarinių m. dr. Pranas Aleknavičius (g. 1941) Nibriuose;
literatūros istorikas, filologijos dr., Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinis bendradarbis Ramutis Karmalavičius (g. 1952) Jiezne;
filologė, kraštotyrininkė Irena Seliukaitė (g. 1954) Lingėniškėse;
teisininkas, politikas, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signataras, LR Seimo narys Egidijus Bičkauskas (g. 1955) Jiezne;
dailininkas, poetas Algis Skačkauskas (1955–2009 ) Pranapolio k.,
operos dainininkė, dėstytoja Birutė Sodaitytė (g. 1950) Jiezne.

Jiezno seniūnijos seniūnaičiai

Seniūnaitija Seniūnaitis Tel. Nr. El. paštas
Centro seniūnaitija Vidas Šiupšinskas 8 698 21403 [email protected]
Mokyklos g. seniūnaitija Violeta Povilaitienė 8 673 54989 [email protected]
Vilniaus g. seniūnaitija Sigutė Kimbirauskienė 8 650 30811 [email protected]
Benčiakiemio seniūnaitija Jonas Anužis 8 686 13627 [email protected]
Dukurnonių seniūnaitija Vida Ivanauskienė 8 611 14836 [email protected]
Stoties g. seniūnaitija Vilma Trabuševskienė 8 615 53137 [email protected]
Kašonių seniūnaitija Dalius Kabašinskas 8 674 10087 [email protected]
Strazdiškių seniūnaitija Angelė Jaruševičienė 8 652 45247 [email protected]
Vėžionių seniūnaitija Vytautas Bartkus 8 685 60291 [email protected]

Seniūnijų ataskaitos ir planai