Seniūnijos herbą sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Lietuvos Heraldikos komisija aprobavo jį 2004 m. balandžio 22 d. (komisijos posėdžio protokolo Nr. 303). Herbe pavaizduotas obels medis – pasaulio tautų kultūrose motinystės, jos palaiminimo ir derliaus simbolis. Žydinti obelis – amžinos jaunystės, taikos ir grožio įsikūnijimas. Medžio šaknys – tai ryšio su žeme, su šeima simbolis. Upės tėkmė žymi laiką, praeitį, nuolatinį atsinaujinimą.
Pakuonio apylinkėse žmonių gyventa jau III–IV a. Tai patvirtina XX a. pradžioje rusų archeologo plk. S. Masalitinovo atlikti kasinėjimai. Pirmą kartą paminėtą Pakuonio vardą randame 1744 m. Darsūniškio parapijos sudarytuose kaimų sąrašuose. Pakuonio istorija susijusi su visos Užnemunės istorija. Čia anksčiau negu anapus Nemuno panaikinta baudžiava, anksčiau įvestos privalomos pavardės, čia ir žmonės turtingiau gyveno. Nuo Prienų–Kauno plento į Nemuno pusę visas kraštas dvarais, palivarkais buvo nusėtas.
Istorijos šaltiniai teigia, kad šiomis vietomis 1812 metais pražygiavo prancūzų armija, o žmonės iš kartos į kartą perduoda, jog Napoleonas nakvojęs Bačkininkėlių dvaro svirne.
Pakuonis daugelį metų buvo valsčiaus centras su valdžios institucijomis ir įstaigomis, tačiau iki nepriklausomybės paskelbimo (1918m.) buvo vadintas Pagirmuonio valsčiumi (pagal dvaro pavadinimą).Yra žinoma, kad 1924 m. valsčiuje gyveno 5285 žmonės. Pakuonio miestelyj 1923 m. gyveno 409, 1940 m. – 500, 1979 m. – 551, 2004 m. – 680 žmonių.
Pakuonyje buvo valsčiaus savivaldybė, veikė žemės ūkio kooperatyvas „Artojas“ (1933 m. buvo 274 nariai), dirbo gydytojas, vaistinė, policijos nuovada, pradžios mokykla, paštas, biblioteka.
Pirmojo pasaulinio karo metais sugriautas miestelis atstatytas. 1940 m. buvo 76 gyvenamieji namai, šiuo metu – 248 namai. Pokario metais dauguma ūkininkų buvo ištremti į Sibirą. Ten pateko ir tie, kurie rėmė partizanus. O kovos už Lietuvos laisvę čia buvo aršios.
Pakuonyje įkurtas kolūkis „Paryžiaus komuna“, vėliau pavadintas „Pergale“, o 1971 m. prijungtas prie Daukšiagirės sodininkystės ūkio. 1991 m. jam suirus, kūrėsi ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, iš kurių AB „Daukšiagirės sodai“.
Pakuonio R. K. parapija 2004 m. minėjo 210 m. jubiliejų. Pagirmuonio seniūnas, Lietuvos žemės majoras-generolas Juozapas Osipovskis kaime pastatė medinę bažnytėlę, kurią Seinų vyskupas Polikarpas Macievskis konsekravo Švč. Trejybės vardu. Bažnyčiai susenus, 1883 m. klebonas Kazimieras Jasiulevičius-Jasulaitis parapijiečių ir dvarininkų lėšomis pastatė mūrinę su vienu bokštu, kurią 1886 m. konsekravo Seinų vyskupas Juozas Oleka Švč. M. Marijos į dangų Ėmimo vardu. Parapijoje darbavosi du žymūs dvasiškiai: vikaras Pranciškus Bučys, vėliau – Rytų apeigų vyskupas ir klebonas Justinas Staugaitis, vėliau – Telšių vyskupas. Tarpukaryje klebonas Jonas Strimas (palaidotas Pakuonio kapinėse) ir Dumčius. Karo metu bažnyčia buvo sugriauta. Atstatyta pokaryje dirbusių kunigų Antano Pangonio, Jono Bučinsko, Kazimiero Burbos, Prano Lingio, Vytauto Tėvelio ir tikinčiųjų pastangomis. 1990 m. klebonas Ignas Plioraitis parapijiečių lėšomis pastatė bažnyčioje meistro Antano Marcinkevičiaus septynių balsų vargonus.
Nuo 2007-ųjų metų kunigauja kun. Rimas Pilypaitis. Pakuonio parapijos bažnyčioje kasmet švenčiami šv. Jurgio, apaštalų šv. Petro ir šv. Povilo, Švč. M. Marijos Rožinės atlaidai.
Istorija Pakuonio veidą nuolat keičia. Keletą kartų kito ir apylinkės ribos, pavadinimai. 1995 metais, buvo įkurta Pakuonio seniūnija, užimanti 5931 ha plotą, gyventojų sodybos pasklidusios 23-uose kaimuose. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 dienos, panaikinus Ašmintos seniūniją, vėl pasikeitė seniūnijos ribos – prie Pakuonio seniūnijos prijungta 12 kaimų, o prie Išlaužo seniūnijos prijungti 4 buvę Pakuonio seniūnijos kaimai. Šiuo metu Pakuonio seniūnija jungia 31 kaimą, kuriuose gyvena 1683 gyventojai. Į Pakuonio seniūnijos sudėtį pateko ir Ašmintos kaimas, kuris ilgą laiką buvo Ašmintos seniūnijos centras. Ašminta minima nuo 1609 metų, kai Prienų ir Birštono valdytojas G. Horvatas šią gyvenvietę, dvarą ir 33 valakus žemės užrašė bažnyčiai. Iš pradžių vadinosi Paašvinta ar Paašminta (pagal Ošvenčios upelį), Ašmintos dvaras priklausė įvairiems savininkams. Valdant Miuleriui pastatyti nauji dvaro rūmai, įveistas parkas, šie objektai išliko iki šių dienų. XX a. pokariu apylinkėse vyko mūšiai tarp sovietų ir partizanų. Sovietmečiu Ašmintoje buvo įkurtas kolūkis „Lenino Keliu“, atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, vietoje kolūkio kūrėsi ūkininkai. Ašmintiškiai kovojo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinėje.

Švietimas, kultūra

Mokykla Pakuonyje įkurta 1819 m., iš kartos į kartą eina pasakojimai apie spaudos draudimo laikotarpio daraktorių Lažauską, mokytoją Antaną Gylį, dirbusį šimtmečių sandūroje (mirė 1907 m.). Vyresnių pakuoniečių atmintyje išlikęs nepaprastai šviesus mokytojo Kazio Garmaus paveikslas. Buvę mokiniai su pagarba mini Antaniną Bakšytę, čia išdirbusią 55-erius metus.
Mokykla iš parapijinės tapo pradine, šešiamete, septynmete, o 1957 m. – vidurine. Išleido 44 abiturientų laidas, 2001 m. buvo reorganizuota į pagrindinę. Šiuo metu dirba 22 mokytojai. Direktorė – Audronė Vaicekauskienė. Vaikus, bendruomenę ir miestelio svečius kviečia turtingas, nuolat keičiantis ekspoziciją muziejus, kurį 1992 m. įkūrė mokytoja tautodailininkė Irena Gedminaitė, o šiuo metu jame dirba aktyvi kraštotyrininkė Ona Zmejauskienė. Ašmintos kaime veikia Ašmintos daugiafunkcis centras, kuris priklauso Prienų „Ąžuolo“ pagrindinei mokyklai. Šiame centre įsikūrusi biblioteka, Ašmintos laisvalaikio salė bei pradinio ugdymo skyrius. Šiame skyriuje veikia viena mišri priešmokyklinio ugdymo grupė ir dvi jungtinės pradinio ugdymo klasės. Pirmoji mokykla Ašmintos kaime žmonių sodyboje pradėjo veikti 1923 metais. Nuo 1963 metų mokykla perkelta į dabartinį pastatą, buvusį Ašmintos dvarą, kuris tuo metu buvo rekonstruotas ir pritaikytas mokyklai. Per ilgą laikotarpį ši mokykla buvo įvairių tipų: pradinė, septynmetė, aštuonmetė, vėliau pagrindinė. Čia veikė ir 10 klasė. Tuo metu mokykloje mokėsi nuo 60 iki 90 mokinių. Sumažėjus vaikų skaičiui ji tapo pradine (2002–2005 m.). 2005 metais pradinė mokykla prijungta prie Prienų Nemuno pradinės mokyklos ir pradėjo veiklą kaip jos skyrius. 2013 metais ES lėšomis pastatas buvo rekonstruotas ir šiuo metu veikia kaip Ašmintos daugiafunkcis centras. Šiuo metu centre veikia 2 jungtiniai (1–4) klasių komplektai, kuriuose mokosi 19 mokinių, ir mišri priešmokyklinė grupė. Šią grupę gali lankyti vaikai nuo 3,5 metų. Grupėje yra 11 vaikų. Taip pat daugiafunkciame centre veikia neformalaus ugdymo būreliai, kuriuos lanko mokiniai ir jaunimas, vykdoma ir plėtojama kūrybinė, sportinė, meninė, pramogų ir poilsio organizavimo veiklos. Šiuo metu seniūnijoje veikia Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos Ašmintos ir Pakuonio filialai, Prienų kultūros ir laisvalaikio centro Ašmintos ir Pakuonio laisvalaikio salės, Pakuonio medicinos punktas.

Verslas

Seniūnijoje įsikūrusios 3 prekybos įmonės, UAB „Daukšiagirio sodai“, UAB „Langučiai“, UAB „Tomstena“, UAB „EGO motor“, UAB „Nodelta“, paminklų gamybos įmonė, kaimo turizmo sodybos – „Pas Justiną“, Daukšiagirės dvaro bravoro menė, Patalmušio kaimo.

Įžymūs žmonės

Spaudos draudimo metais Pakuonis buvo vienas iš svarbesnių panemunės knygnešių centrų. Vienas pirmųjų apylinkės knygnešių buvo kunigas Pranciškus Bučys. Jam išvykus, knygas platino pakuoniškis Antanas Bajoraitis su žmona, Bučkiemio kaime gyvenęs Juozas Garmus.
Pakuonio kapinėse palaidotas knygnešys Pranciškus Zykus. Iš Pakuonio krašto yra kilę Steigiamojo Seimo narys Kazys Kupčiūnas ir Juozas Marčiulionis; medicinos profesoriai Povilas Kairiūkštis, Vytautas Kleiza; pedagogikos profesoriai Juozas Kairiūkštis, Pranas Dereškevičius; dailininkas Kostas Dereškevičius. Ašmintoje gimė broliai Krikščiūnai: Jurgis (gim. 1894 m.), Lietuvos agronomas ekonomistas, žemės ūkio kooperacijos, visuomenės veikėjas, politikas, gamtos mokslų daktaras, ir Antanas (gim. 1891 m.), Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas, topografas, kartografas. Ašmintoje 1966 m. gimė Robertas Šervenikas, Lietuvos dirigentas, apdovanotas Valstybine kultūros ir meno premija.

Lankytinos vietos

Pačios gražiausios vietos turizmui driekiasi panemune (3,75 km), kur plyti žilą senovę menantys Pašventupio (I tūkstantmečio vidurys) ir Bačkininkėlių piliakalniai (I tūkstantmečio I pusė), nuo kurių atsiveria gražus Darsūniškio miestelio ir jo apylinkių kraštovaizdis. Toliau nuo Nemuno stūkso Pagaršvio (I tūkstantmetis – II tūkstantmečio pradžia) piliakalnis, kurį 1953 m. žvalgė istorijos institutas. Kasinėjimuose rasta lygios, grublėtos ir žiestos keramikos. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Šis piliakalnis paskelbtas kultūros paminklu nuo 1998 m. gegužės 19 d. Baltumu šviečia privatūs restauruoti Daukšiagirės dvaro rūmai, šalia – buvusios spirito varyklos patalpose veikianti pirtis su banketine sale.

Seniūnaitijos

Seniūnaitijos pavadinimas Seniūnaitis Kontaktai
Antakalnio (Antakalnio k., Bačkininkų k., Malinavo k., Naujininkų k., Pašventupio k., Patrakiemio k., Seniūnų k., Vangų k.)  Rasa Šiugždinienė  +370 610 23445
Ašmintos (Apušoto k., Ašmintos k., Pabališkių k., Pagaršvio k., Pošvenčio k.)  Rima Vilkienė  +370 685 31542
Daukšiagirės (Bačkininkėlių k., Būčkiemio k., Daugšiagirės k., Kėbliškių k., Naujųjų Vangų k., Patalmušio k.)  Renata Bingelienė  +370 674 10664
Dvylikių (Aštuonėlių k., Balsėnų k., Dangstytės k. 1 ir 2, Dvylikių k., Kudirkų k., Margininkų k. 1-16, Pagirmuonio k., Sabalėnų k., Sodybų k., Žuvintos k.)  Kęstas Jankauskas  +370 688 48822
Pakuonio pietinė (Aušros g.,Balsėnų g., Kranto g., Laukų g., Naujakurių g., Pievų g., Seniūnų g., Sodybų g., Tylos g., Žalioji g.)  Jūratė Keturakienė  +370 612 70858
Pakuonio šiaurinė (Dvylikių g., Kauno g., Lentpjūvės g., Liepų g., Sodų g., Vėjo g.)  Giedrė Butkienė +370 604 20680

Seniūnijų ataskaitos ir planai