
Apie seniūniją
Justinas Marcinkevičius apie mūsų kraštą rašė: „Palaimintos vietos, reto vaizdingumo apylinkės. Atrodo, kad net ir senas Nemunas, smarkiai plušėjęs jas kuriant, liko pats jų grožio pakerėtas – ir ėmė puldinėti iš vieno krašto į kitą… Tai ir apsisukusi seniui galva, ir pats ėmęs nebesuprasti, į kurią pusę teka, kur link savo vandenis plukdo. Ačiū jam už šį apsvaigimą, sukūrusį unikaliausią gamtos paminklą – 65 kilometrų ilgio Didžiąsias Nemuno kilpas. Nė viena Europos upė nėra šitaip pasidarbavusi.“
Jau daugiau kaip penkis šimtus metų čia skamba PRIENŲ VARDAS, gyvena žmonės šiapus ir anapus upės. Tiltu per Nemuną susibėga upės krantai, eina žmonės vieni pas kitus, vieni į kitus… Gyvena, dirba ir garsina Prienų ir Nemuno vardus.
2018 m. pasikeitė Prienų seniūnijos ribos
Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Prienų seniūnijos teritorijoje yra Prienų miestas ir 17 kaimų. Panaikinus Ašmintos seniūniją, Prienų seniūnijai priskirtos Kalvių, Pociūnų, Davaitbalio, Važatkiemio, Alksniakiemio, Šmitiškių, Rūdupio, Žarijų, Bagrėno, Strielčių, Liepaloto, Giniūnų, Mačiūnų, Ignacavos bei Balbieriškio seniūnijos Giraitiškių, Naravų, Paduoblio gyvenamosios vietovės.
Bendras seniūnijos teritorijos plotas 8111,97 ha (786,31 ha – miestas).
Prienų seniūnijoje yra 188 gatvės, iš jų 129 gatvės mieste ir 59 gatvės kaimuose.
Seniūnijos gyventojų skaičius – 10308 žmonės, iš jų Prienų mieste 9273.
Prienų miesto gyventojai pagal amžių:
0–18 metų – 1420
Darbingo amžiaus – 5805
Pensinio amžiaus – 2048
Didžioji Prienų dalis yra išsidėsčiusi kairiajame Nemuno krante, dešiniajame krante – Paprienės mikrorajonas, kuriame yra centrinė ligoninė, globos namai, Lietuvos kryždirbystės centras – VšĮ „Meninė drožyba“…
Nemunas miestą ne tik padalija į dvi dalis. Mieste jis yra riba tarp dviejų Lietuvos etnografinių regionų. Taigi, kairiajame krante gyvenantys miestelėnai yra suvalkiečiai, dešiniajame – dzūkai. Ir jungia juos – per Nemuną nutiestas tiltas. Miesto centre yra Laisvės aikštė. Šalia – įsikūręs kultūros centras, restoranas. Prienų mieste iš viso yra 10 švietimo įstaigų: 1 gimnazija, 1 progimnazija, 1 pagrindinė mokykla, 3 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 2 neformaliojo ugdymo įstaigos ir 1 švietimo pagalbos įstaiga.
Prienų mieste veikia Prienų krašto muziejus, Knygnešio Povilo Garmaus muziejus „Revuonos“ pagrindinėje mokykloje, „Žiburio“ gimnazijos muziejus, Justino Marcinkevičiaus memorialinis kambarys viešojoje bibliotekoje.
Seniūnijoje yra Kūno kultūros ir sporto centras, veikia 12 sporto klubų, socialinių paslaugų centras, paštas, autobusų stotis, veikia užeigos, barai, kavinės. Platus sveikatos apsaugos įstaigų tinklas: ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, privati poliklinika, šeimos klinika; 6 odontologijos klinikos (kabinetai); 11 vaistinių. Dirba 105 parduotuvės; 2 turgavietės; banko „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinys ir AB banko „Snoras“ Kauno filialas. Revuonos parkas, šiaurinėje seniūnijos pusėje – miesto kapinės. Šiaurės vakariniame Prienų pakraštyje yra įsikūrusios 5 sodų bendrijos, pietvakariuose plyti Prienų šilas.
Istorija
1502 m. paminėtas Prienų vardas, kai D. L. K. Aleksandras dovanojo šią žemę totorių kilmės kunigaikščiui Mykolui Glinskiui.
1590–1604 m. kaip Prienų valdytojas minimas Jonas Golubickis.
1608 m. Prienus valdė samdytos kariuomenės kapitonas vengras Gasparas Horvatas.
1643 m. karalaitis Jonas Kazimieras Prienų seniūniją padovanojo dvariškiui grafui Gotardui Vilhelmui Butleriui. Seniūno Butlerio valdymo metai vadinti puikiausiais Prienų laikais: labai paspartinta šios mažai apgyvendintos vietovės kolonizacija, įkurta daugybė aplinkinių kaimų, Ašmintos, Bagrėno, Liepaloto, Išlaužo ir kiti dvarai, suklestėjo Prienų gyvenvietė.
Gotardas Vilhelmas Butleris prie Revuonos upelio pasistatė pilį ir joje gyveno. Butlerio pilį sugriovė švedai per Šiaurės karą 1701 m.
Istoriniuose šaltiniuose yra išlikusių žinių apie garsųjį Butlerio statinį – Prienų pilį, labai panašią į Prancūzijos Provanse esančią Sisterono citadelę, kurioje grafui teko kalėti su savo valdovu. Daugeliui keliautojų darė įspūdį meniškas pilies ansamblis, skendintis žaliuose soduose. Prienai net minimi kaip „miestelis, didžiausias iš visų tarp Gardino ir Kauno“. Butlerio sūnūs Aleksandras ir Mykolas valdė Prienus iki 1773 m.
1773–1775 m. Seimas Prienų seniūniją valdyti pavedė kunigaikščiui Kazimierui Sapiegai. Jam valdant Prienai gavo Magdeburgo teisę su šv. Jurgio herbu, o 1791 m. savivaldos teisės atnaujintos, suteiktas antspaudas ir herbas (1996-aisiais atnaujintas).
Pramonė Prienų mieste pradėjo kurtis XVII a. pabaigoje, kai buvo įsteigtas popieriaus fabrikas-malūnas. 1868 m. Prienuose pradėjo veikti alaus bravoras, kuris tiekdavo aukštos kokybės alų Suvalkų, Vilniaus, Kauno gubernijoms. Nuo 1920 m. alaus bravoras priklausė Šachovams ir veikė iki 1941 m.
Pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta apie 1609 m. Spėjama, kad 1655 m. rusų kariuomenė ją sudegino, todėl 1674 m. bažnyčia buvo atstatyta iš naujo. Paskutinė bažnyčia (medinė) statyta 1850 m., praplatinta 1875 m. Prienų bažnyčios altorius puošia nuostabūs Šv. Onos ir Trijų karalių paveikslai. Nuo 1844 m. iki 1941 m. Prienuose veikė ir evangelikų liuteronų bažnyčia. Maždaug nuo 1762 m. Prienuose veikė bažnytinė mokykla.
1918 m. kunigas F. Martišius Prienuose įsteigė „Žiburio“ draugijos gimnaziją – lietuvybės ir mokslo židinį (gimnazija atkurta 1995 m.)
Nepriklausomybės metais (1918–1940) Prienai sparčiai augo. 1939 m. Prienuose buvo 4200 gyventojų. Veikė alaus bravoras, terpentino gamykla, muilo fabrikas, aliejaus spaudykla, keletas siuvyklų, dvi vaistinės, du viešbučiai-restoranai, kino teatras, 20 parduotuvių, du bankai, dr. J. Brunzos 1921 m. įkurtas „Artojo“ kooperatyvas.
1937 m. Prienuose buvo 12 gatvių, 2 aikštės, pastatytos kareivinės.
Prienuose ir apylinkėse aktyviai veikė Lietuvos laisvės kovotojai. Jų atminimą mena pastatyti paminklai Laisvės aikštėje ir „Žiburio“ gimnazijos kiemelyje.
Prienuose ir jų apylinkėse gyveno ir mokėsi žymus kooperatininkas prof. Petras Šalčius ir jo brolis Matas, žinomas pasaulio keliautojas ir rašytojas, katalikų filosofas ir poetas Antanas Maceina, broliai Krikščiūnai – agronomas prof. Jurgis Krikščiūnas, topografas doc. Antanas Krikščiūnas ir pedagogas Matas Krikščiūnas.
„Žiburio“ gimnazija per savo gyvavimo laikotarpį išugdė daug garsių asmenybių. Ją baigė filologijos mokslų daktarai J. Kazlauskas, A. Klimas, J. Palionis; technikos mokslų daktarai L. Ašmantas, V. Joneliūnas; gamtos mokslų daktaras A. Kučinskas; medicinos mokslų daktarai J. Juozaitis, V. Gustas, A. Juocevičius, R. Mikalauskas; rašytojai Just. Marcinkevičius, A. Bieliauskas, V. Bubnys, R. Andrašiūnaitė, V. Ardžiūnas; dailininkai J. Juodis, B. Vilkutaitytė-Gedminienė, J. Petrauskas, A. Plioplienė, V. Alvikas; Muzikos akademijos docentas J. Rimas; Muzikinio teatro solistas G. Maciulevičius; aktorė E. Aukštikalnytė ir kiti.
Dabar vaizdingos Nemuno kilpos, žaliasis Prienų šilas, turininga istorinė praeitis vilioja turistus apsilankyti Prienuose.
Saugomos teritorijos ir lankytinos vietos
Prienų miesto saugomas teritorijas sudaro į miesto teritorijos dalį patenkantis Nemuno kilpų regioninis parkas, draustinis – Didžiųjų Nemuno kilpų hidrografinis draustinis, „Natūra 2000“ teritorijos. Prienų miestas taip pat patenka į Nemuno kilpų regioniniam parkui nustatytą jo buferinės apsaugos zoną.
Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai Prienų miesto teritorijoje yra:
Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia ir Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčios statinių kompleksas;
Žydų žudynių vieta ir kapas; Lietuvos partizanų kapas;
Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta;
Prienų žydų senųjų kapinių dalis;
Prienų, Bagrėno pilkapių vieta;
Bagrėno senosios kapinės;
Prienų parko ir vandens malūno liekanų kompleksas;
Prienų dvarvietė, vad. Butlerio pilimi;
Lietuvos kariuomenės V pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų kompleksas
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio paminklas.
Dvarvietė, Revuonos (miesto) parkas – Dariaus ir Girėno g. pradžia. Piliavietė – Pilies g. pradžia
Pagal 1782 m. dvaro inventoriaus aprašą Prienų dvaras buvęs gana stambus. Iki XX a. pradžios dvaras nunyko. Pilies pamatų liekanų dar buvo randama pirmaisiais XX a. metais. 6–7 dešimtmetyje čia statęsi namus žmonės rasdavo gražių, spalvotų koklių, indų šukių, surūdijusių pinigų. Prie Prienų piliavietės sunaikinimo prisidėjo ne tik žmonės, bet ir Nemunas, intensyviai ardantis krantus. Dvaro teritorijoje XX a. pradžioje pastatytas malūnas, kuriame 1984 m. buvo įkurtas viešbutis „Revuona“. Viešbutis nebeveikia. Šiuo metu vyksta priestato, esančio prie buvusio malūno pastato, rekonstravimo darbai, kuriuos atlikus, bus įrengtas Nemuno kilpų regioninio parko Lankytojų centras. Nemuno kilpų regioninio parko direkcija ieško verslininkų, norinčių investuoti, plėtoti savo verslą ir atgaivinti buvusį viešbutį.
XVII a. viduryje šalia G. V. Butlerio rūmų buvo įkurtas parkas, jį puošusios pavėsinės, šiltnamiai, kanalai ir tvenkiniai. Parko alėjose augo iš kitų kraštų parvežti medžiai. Naujas geometrinio plano parkas įveistas XX a. pirmoje pusėje. Parke 1997 m. pastatyta 10 medinių skulptūrų, sukurtų tema „Gamta – kultūrų versmė“. Jų autoriai – I tarptautinio medžio drožėjų simpoziumo dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Japonijos, Ukrainos ir Čekijos.
XVIII a. architektūros paminklas Popiernė – F. Martišiaus g. 166
Tai buvo viena seniausių ir stambiausių popieriaus gaminių įmonių to meto Lietuvoje. Įdomi popieriaus gaminimo technologija. Drubengio tvenkinyje buvo pūdomi, paskui malami skudurai. Popieriaus masė buvo pilstoma, presuojama rankomis ir gaminamas aukštos kokybės baltas, spalvotas ir vyniojamas popierius bei kartonas. Popieriaus lakštuose buvo įspaudžiamas vandenženklis su Sapiegų herbu ir užrašu „Prienai G. Thierbach“. Gaminiai buvo vežami į Varšuvą, Peterburgą, Maskvą. Vėliau čia buvęs nedidelis degtukų fabrikėlis, kuris sunyko prieš Pirmąjį pasaulinį karą, dar vėliau – malūnas, vilnų karšykla.
Kristaus Apsireiškimo bažnyčia – Kęstučio g. 16A
Pirmoji Prienų katalikų bažnyčia buvo pastatyta apie 1609 m. Netrukus ji sudegė (1655 m.) , o 1674 m. buvo atstatyta. Dabar ji yra dvibokštė. Interjere yra penki didelės meninės vertės barokiniai altoriai, gausiai dekoruoti skulptūromis ir ornamentiniais drožiniais, polichromiškai išdažyti ir paauksuoti. Tai puikus liaudiško medinio baroko paminklas, kultūros paveldo objektas, įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio paminklas – Vytauto g.
Pirmasis paminklas pastatytas 1937 m. prie Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio penktojo pulko kareivinių (autorius – M. Austėjus). 1954 metų rudenį – nugriautas. 1990 m., minint Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio paminklas atstatytas kairiajame Nemuno krante, prie tilto. 2017 m. buvo baigta šio paminklo restauracija.
Paminklas filosofui Antanui Maceinai – prie Kultūros ir laisvalaikio centro, Vytauto g. 35
Gimė 1908 m. sausio 27 d. Bagrėno kaime. 1924 m. baigė „Žiburio“ gimnaziją. Vytauto Didžiojo universitete studijavo literatūrą, filosofiją ir pedagogiką.
Prienuose, prie Kultūros ir laisvalaikio centro, pastatytas paminklas A. Maceinai jo 90-ųjų gimimo metinių proga. Prienų krašto muziejuje veikia teminė ekspozicija „Sunkios prasmės pilna būtis mana“ (pagal A. Maceinos žodžius). Joje apžvelgiamas filosofo gyvenimo ir literatūrinio palikimo kelias, eksponuojamos Maceinos artimųjų, jo paties fotografijos, eilėraščių rinkinio „Gruodas“ viršelio kopija, rankraščio pavyzdys, keletas jo išleistų knygų ir nuotraukos iš renginių, skirtų rašytojo atminimui įamžinti.
Poeto Just. Marcinkevičiaus memorialinis kambarys ir jo tėviškė Važatkiemyje
Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje 2012 m. rugsėjo 28 d. atvėrė duris Poeto Justino Marcinkevičiaus memorialinis kambarys, į kurį tiesiai iš Vilniaus atkeliavo dalis poeto asmeninio archyvo ir daiktų: 2454 įvairūs dokumentai (knygos, periodiniai leidiniai, kvietimai, lankstinukai) lietuvių, rusų, anglų, prancūzų, vengrų, čekų, lenkų, vokiečių kalbomis, knygų lentynos, nuotraukos, medinės skulptūros ir daugybė kitų mažesnių ar didesnių relikvijų. Šis kambarys – Just. Marcinkevičiaus darbo kambario, buvusio Vilniuje, Poeto bute, kopija. Čia galima pajusti Just. Marcinkevičiaus dvasią.
2013 m. rugsėjo 7-ąją iškilmingai atidengtas ir pašventintas paminklinis akmuo Poeto gimtinėje Važatkiemyje. Justino Marcinkevičiaus kūrybos skaitymų idėja, gimusi dar 2010-aisiais metais Alksniakiemyje, švenčiant Poeto 80-metį, išaugo į gražų tradicinį renginį, kuris 2018 m. jau penktąjį kartą vyko poeto gimtinėje Važatkiemyje prie paminklinio akmens, įamžinančio šviesų Poeto atminimą ir jo tėviškę.
Vieta, kurioje gyveno Juozos Vilkutaitaitis-Keturakis
Dramaturgas, pirmosios lietuviškos komedijos „Amerika pirtyje“ autorius. J. Vilkutaitis-Keturakis gimė 1869 m. kovo 1 dieną Marijampolės apskrityje, tačiau nemažą gyvenimo dalį praleido Prienų krašte. Buvo išrinktas Marijampolės apskrities 5 apygardos teisėju. Peterburgo teisingumo ministrui patvirtinus jo kandidatūrą, dirbo būstinėje Balbieriškyje. Prieš I pasaulinį karą pasitraukė į Rusijos gilumą. 1919 m. grįžęs į Lietuvą sukūrė Prienų nuovados Taikos teismą. Čia jis 1920 m. pradėjo taikos teisėjo darbą. Po metų į Prienus atsikėlė ir visi kiti gausios Vilkutaičių šeimos nariai. 1931 m. nusipirko seną medinį namelį Vytauto gatvėje, netoli tilto per Nemuną. 1940 m. sovietų valdžia nusavino Vilkutaičių namą. Šeima pasitraukė į Kauną, taip išvengdama tremties į Sibirą. 1944 m. Vilkutaičių šeima pasitraukė į Vakarus. Komedijos „Amerika pirtyje“ autorius mirė 1948 m. Vokietijoje. Buvo palaidotas Augsburgo kapinėse. Po 27-erių metų Juozo Vilkutaičio-Keturakio palaikai perlaidoti šalia žmonos Magdalenos Klyvlendo (JAV) „Visų sielų“ kapinėse. Vilkutaičių namas neišliko. Dabar Prienuose J. Vilkutaičio namų vietoje stovi pastatytas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kęstučiui. Namelio vietą žymi atminimo plokštė su įrašu, kuri įrengta 1989 m., minint 120-ąsias rašytojo gimimo metines.
Poeto, publicisto Jono Mačio-Kėkšto (1867–1902) kapas Prienų kapinėse
Gimė 1867 m. Ingavangyje, Prienų r. 1880–1885 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje. 1884 m. įsitraukė į draudžiamos lietuviškos spaudos platinimą, leido ranka rašytus laikraštėlius. 1885 m. pradėjo bendradarbiauti „Aušroje“. Jo bute 1896–1897 m. buvo redaguojamas „Varpas“ ir „Ūkininkas“. Lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjimo vadovams teikė slaptų žinių apie carinės administracijos veiklą. Dėl to 1900 m. buvo priverstas bėgti iš Lietuvos. 1900 m. pabaigoje nuvyko į JAV. Redagavo „Vienybę lietuvninkų“. Kėkšto poezija išleista po mirties. Į lietuvių poeziją stengėsi įvesti įvairesnių formų, rašė sonetus ir epigramas, vartojo oktavines strofas, laisvai vertė H. Heinės, F. Freiligratho, G. Herwegho, S. Petöfio, M. Hasencleverio, J.W. Goethės, G.E. Lessingo, V. Hugo, A. Puškino, M. Lermontovo, A. Asnyko, J. Vrchlickzo, M. Konopnickos eilėraščius. Atskiri Kėkšto originalūs ir verstiniai eilėraščiai buvo spausdinami poezijos rinkiniuose, išėjusiuose 1902–1908 m. Poetas mirė 1902 m. gruodžio 15 d. Niujorke (JAV).
Dailininkas Nikodemas Silvanavičius (1834–1919)
Dailininkas nuo 1901 m. gyveno Prienuose ir Birštone (mirė Prienuose). Buvusioje Prienų pašto stotyje jis įsirengė dirbtuvę, kuri per II pasaulinį karą apgriauta, o vėliau atstatyta ir čia įkurtas siuvimo fabrikas. Dabar tai gyvenamasis namas. Čia įrengta memorialinė lenta.
Unikalūs gamtos kampeliai, lankytini gamtos paminklai
Tartoko pelkė
Tartoko pelkės teritorija patenka į Prienų miestą, prie šiaurinės ir vakarinės pusių priartėja Strielčių k., iš rytinės pusės – Bagrėno k. Tartoko pelkė nuolat stebina savo augalais (retomis jų rūšimis) ir didele gamtosaugine verte. Ne veltui teritorija buvo pripažinta esanti Europinės svarbos ir įtraukta į Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“, siekiant išsaugoti retai Europoje sutinkamą gamtinių buveinių tipą – šarmingą žemapelkę. Teritorijoje užregistruotos trys augalų rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą: baltijinė gegūnė, rusvasis vikšrenis, daugiametis patvenis.
Buvusi atvira teritorija apaugo krūmais ir nendrėmis, nustojus čia ūkininkauti. Taip pelkės vertybės arba sunyko, arba joms iškilo išnykimo grėsmė. Buvo nuspręsta pelkę ir aplinkines šlapias pievas atgaivinti. Tad čia vėl gausu saugomų augalų bei gyvūnų rūšių. (NKRP direkcijos specialistų pastebėtos upinių bebrų šeimos, sutinkami perkūno oželiai, pempės, pilkieji garniai, didžiosios antys ir kt.).
Mačiūnų piliakalnis
Leidžiantis nuo Nuotakų kalno matosi piliakalnis, įrengtas kalvoje, Morkūnupio kairiajame krante. Rytinė piliakalnio dalis apardyta statant pastatus, šiaurės rytų šlaitas – tiesiant Kauno–Prienų plentą. Šiaurės vakarų šlaitas nuslinkęs į upelį, dabar jo vietoje tvenkinys. Terasa apardyta apkasų, šiaurės rytų pylimas – duobės. Piliakalnis dirvonuoja, šiaurės vakarų šlaitas apaugęs mišriu mišku. Šlaitai statūs, 12 m aukščio.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.
Naravų piliakalnis
Pasiekiamas keliu Prienai–Naravai pavažiavus 300 m už miško, yra jo dešinėje šiaurėje, keliui pradėjus leistis į Nemuno slėnį. Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto aukštumos kyšulyje. Aikštelė keturkampė, šlaitai statūs, 15 m aukščio.
Žarijų I, Žarijų II piliakalniai
Keliaujant iš Prienų į Pociūnus šalia Bagrėno kaimo šlaituose pūpso du piliakalniai – Žarijų I ir Žarijų II. Pirmasis piliakalnis, žinomas ir Bagrėno pavadinimu, įrengtas Nemuno kairiojo kranto aukštutinės terasos pakraštyje. Šlaitai statūs, 18 m aukščio. Pylimo išorinis 10 m aukščio šlaitas leidžiasi į 24 m ilgio, 32 m pločio, 4 m gylio griovį. 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos, grublėtos ir žiestos keramikos.
Pasiekiamas Strielčių–Pociūnų keliu pravažiavus Bagrėną, prieš pirmąjį didesnį kelio posūkį į kairę pasukus į dešinę (P), 120 m link sodybos (yra 100 m į P nuo jos, miško pakraštyje).
Antrasis piliakalnis yra 350 m į rytus nuo pirmojo. Jis įrengtas Nemuno aukštutinės terasos kyšulyje.
Šlaitai statūs, 10¬–20 m aukščio. Upelis nuplovė didžiąją dalį aikštelės iš šiaurinės pusės. Gamta po truputį užkariauja juos abu ir nuo Nemuno kranto atskirti piliakalnius jau labai sunku, tačiau privažiavus nuo šlaito viršaus atsiveria nuostabus vaizdas į dalį Nemuno kilpos. 1,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
II pasiekiamas pavažiavus keliu link Pociūnų, už miško pasukus į dešinę (PV) už sodybos į laukus vedančiu lauko keliuku, už 300 m lauko gale paėjus į dešinę (ŠV) 100 m (yra miško pakraštyje).
Abu piliakalniai datuojami I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.
Paukščių stebėjimo apžvalgos aikštelė prie Bagrėno (Paupio g. gale)
Nemuno salų ruože, kuris prasideda 1,4 km žemiau Prienų tilto ir tęsiasi žemyn upe 3,9 km, yra susidariusios keturios smėlio salos, kurių bendras plotas apima 2,3 ha teritoriją. Šioje atkarpoje apsistoja kelių šimtų klykuolių, didžiųjų dančiasnapių, didžiųjų ančių būriai, peri tūkstantinės rudagalvių kirų kolonijos, glaudžiasi upinės ir mažosios žuvėdros, krantiniai tilvikai, upiniai kirlikai, raudonkojai tulikai bei pempės. Antroje vasaros pusėje, atsitvėrus didžiuliams smėlio ir dumblo plotams, prasideda tilvikinių paukščių migracija, kurios metu galima sutikti beveik visas Lietuvoje priskaičiuotas tilvikų rūšis. Rudenį čia susirenka didžiuliai įvairių ančių ir gulbių būriai. Tarp jų laikosi ir retos antys, mažosios bei giesmininkės gulbės. Įprasti tapo ir baltieji garniai. Migracijų metu galima pamatyti ir parskrendančius ar trumpam apsistojančius maitintis plėšriuosius paukščius – jūrinius erelius, juoduosius peslius, erelius žuvininkus, sakalus keleivius. Paukščius patogiausia stebėti prie kelio Prienai–Rūdupis kairiajame Nemuno krante esančios apžvalgos aikštelės.
Giraitiškių poilsiavietė
Poilsiavietė įsikūrusi Prienų šile ant Nemuno kranto. Ji pradėta statyti 1968 metais, įrengiant pirmus būtinus statinius, laužavietes, baldų komplektus, tualetus bei informacinį stendą. Šioje poilsiavietėje kasmet vyksta įvairūs renginiai, sąskrydžiai. Lauko baldai ir inventorius atnaujinami ir papildomi naujais kasmet.
Turizmas, apgyvendinimo paslaugos
Sodyba „Druskų miškas“ (Bičiulių g. 13, Alksniakiemio k.)
Ji įkurta prie Didžiųjų Nemuno kilpų paslaptingai ošiančio Alksniakiemio (Druskų) miško glėbyje. Čia sukurta galimybė atitrūkti nuo miesto šurmulio, atsipalaiduoti ir surengti tikrą, elegantišką ir šiltą šventę. Sodyboje gausu įvairių pramogų: nuo biliardo iki lauko tinklinio aikštyno, nuo duonos-picų kepimo iki žuvies rūkymo, nuo pasivaikščiojimų miške samanų kilimais iki pirties ir šokių po atviru dangumi.
Komfortišką sodybos kompleksą, kuriame vienu metu gali ilsėtis iki 120 svečių, sudaro Didysis pramogų namas, Pagrindinis svečių namas ir trys mažesni svečių nameliai. Sodybos kompleksas nuomojamas tik vienai svečių grupei, todėl niekas netrukdys jums džiaugtis privatumu, laisve ir erdve. Žalios vejos, kruopščiai įrengti gėlynai, malonus miško pavėsis sukuria stilingoms šventėms ir poilsiui nuteikiančią atmosferą.
Sodyba „Bagrėnžaris“
Ji yra įsikūrusi vienkiemyje, ant tvenkinio kranto, gražioje, ramioje vietoje, tik 29 km nuo Kauno, 5 km iki Prienų, 5 km iki Pociūnų aerodromo. Sodyba skirta ramiai pailsėti, atsipalaiduoti. Čia galite švęsti įvairias šventes. Lankytojai turi galimybę išsimaudyti tvenkinyje, į kurį priteka šaltinio vanduo, iš saunos įšokti į baseiną, pripildytą šaltinio vandens, atsipalaiduoti kubile, pažvejoti, pasisupti sūpynėse, išmėginti kitas pramogas.
Sodyba „Rojaus kampelis“ (Naravų k.)
Salė vestuvėms ir kitoms šventėms sodyboje.
Rasos sodyba (Kauno pl. 34, Mačiūnų k.).
Sodyba puikiai tinka poilsiui, žvejybai, banketams, vaikų ir suaugusiųjų stovykloms, įmonių ir organizacijų sąskrydžiams.
Sodyba „Nemuno įlanka“ (Nemuno g. 22, Naravų k.)
Tvenkinys, šalia Nemunas.
Verslas
Prienų seniūnijos teritorijoje veikia apie 300 įvairių įmonių bei bendrovių.
UAB „Prienų butų ūkis“ atlieka komunalines paslaugas, administruoja daugiabučius namus, rūpinasi daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo klausimais. Nuo programos įgyvendinimo pradžios iš viso atnaujinta (modernizuota) 31 daugiabutis namas.
UAB „Prienų vandenys“ vartotojams centralizuotai tiekia vandenį, vykdo nuotekų šalinimo paslaugas.
UAB „Hidrosta“ – didžiausia hidrostatybos įmonė Prienų rajone, savo veiklą vykdanti nuo 1959 metų, teikianti paslaugas visoje Lietuvoje.
UAB „Rūdupis“ – atestuota statybos ir langų gamybos įmonė, veikianti nuo 1948 metų. Pagrindinė veiklos sritis – medinių ir aliumininių langų gamyba, statyba. 96 procentai gaminių eksportuojami į kitas šalis. Pagrindinės eksporto šalys: Anglija, Airija, Vokietija, Švedija, JAV, Prancūzija, Ukraina, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Rusija, Latvija.
UAB „Wilara“ – viena pagrindinių bitininkystės reikmenų įmonių Lietuvoje, turinti didžiausią Baltijos šalyse prekių bitininkams parduotuvę ir gausiausią pasiūlą. Importuojamo ir gaminamo inventoriaus nuolat daugėja: kokybiški medsukiai, tradiciniai ir aukštiniai aviliai, vaškuolės, dūminės, atakiavimo ir filtravimo priemonės, bitininko apranga ir kt.
UAB „Strielčių lentpjūvė“ (Strielčių k.)
Bendrovė įkurta 1994 m. Įmonės pagrindinė veikla yra medžio apdirbimas – tai įvairių matmenų statybinė mediena, obliuota mediena, beveik visa lauko bei vidaus apdaila, skiedros stogui, tiesmetrinių medienos dirbinių gamyba: grindjuostės, durų apvadai, gultai pirtims, apdailos kampai, grindų bei terasinės lentos, lauko, vidaus ir pirties dailylentės. Taip pat medienos džiovinimas.
Įmonė gamina ekologišką kurą – medžio pjuvenų briketus. Didžiąją jų dalį eksportuoja į Daniją, Vokietiją.
„Sportinė aviacija ir Ko“
1969 m. Lietuvos aviacijos sporto federacija įkūrė Prienų eksperimentines sportinės aviacijos dirbtuves, kurios tais pačiais metais pagamino pirmąjį pradinio mokymo medinės konstrukcijos sklandytuvą BRO 11M „Zylė“. 1971 dirbtuvės tapo Prienų eksperimentine sportinės aviacijos gamykla. 1972 sukūrė ir išbandė pirmąjį rekordinį (aukštos klasės) plastikinės konstrukcijos sklandytuvą „BK 7 Lietuva“. 1983 m. gamykloje dirbo daugiau kaip 580 darbuotojų. 1989 m. pertvarkyta į Valstybinę aviacijos gamyklą, 1995 m. tapo akcine bendrove „Sportinė aviacija“. Projektuoja, gamina LAK 17, LAK 19, LAK 20 tipų (nuo 2010 m. ir LAK 17B FES modifikacijos su elektriniu varikliu) ir remontuoja sklandytuvus bei gamina įvairius gaminius. Per savo gyvavimo laikotarpį sukūrė 20 sklandytuvų tipų ir modifikacijų, daugiau kaip 400 „Sportinės aviacijos ir Ko“ pagamintų sklandytuvų skraido 30 šalių (eksportuojama daugiau kaip 80 proc. produkcijos). Be šios bendrovės, sklandytuvus pasaulyje gamina tik keturios įmonės: trys Vokietijoje ir viena Pietų Afrikos Respublikoje. Nuo 2010 metų vadinama „Sportinė aviacija ir Ko“.
Įmonė „Termikas“
Jau 25 metus dirba orlaivių, variklių ir sklandytuvų pasaulinėje rinkoje. Pagrindinis bendrovės tikslas teikti aukštos kokybės atnaujintus YAK tipo orlaivius, atlikti jų techninę priežiūrą, remontą, remontuoti variklius ir sraigtus.
Kauno apskrities sklandymo klubas
Tai didžiausias sklandymo klubas Baltijos šalyse, turintis gilias sklandymo tradicijas, užauginęs ne vieną sklandytoją, žinomą ne tik Lietuvoje.
Čia vykdomi pramoginiai, apžvalginiai, mokomieji, akrobatiniai skrydžiai sklandytuvu bei apžvalginiai skrydžiai lėktuvu. Čia vykdomi įvairūs pasaulio bei Lietuvos atviros klasės sklandymo čempionatai. Vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai angare.
Kauno parašiutininkų klubas (Padangių g., Pociūnai)
Šis klubas veikia jau 26-erius metus. Pastaruoju metu klube atliekama iki 10000 įvairių šuolių parašiutu. Beveik kiekvieną savaitgalį čia galima sutikti Lenkijos, Latvijos, Rusijos ar kitų kaimyninių šalių piliečių. Liepos viduryje nuo 1999 m. organizuojamas parašiutininkų sąskrydis – „Pociūnai Boogie“.
Parašiutininkų klubas kartu su partneriais ir rėmėjais Pociūnų aerodrome rengia jau tradicine tampančią šventę „Diena su aviacija“. Ji pritraukia ne tik gausų būrį dalyvių, bet ir žiūrovų.
Sveikatos priežiūra
Prienuose yra dvi savivaldybei pavaldžios sveikatos priežiūros įstaigos – VšĮ Prienų ligoninė ir VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras bei 2 privačios sveikatos priežiūros įstaigos. VšĮ Prienų ligoninė – gydymo įstaiga, teikianti antrinio lygio ambulatorines ir stacionarines bei pirminio lygio stacionarines (slauga ir palaikomasis gydymas) asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Įstaiga aptarnauja Prienų rajono ir Birštono savivaldybės gyventojus. Ligoninėje dirba 216 darbuotojų. Stacionare gydoma 2000–2500 ligonių per metus, o priėmimo skubios pagalbos skyriuje kasmet suteikiama paslaugų apie 10 tūkst. pacientų. VšĮ Prienų rajono PSPC dirba 133 darbuotojai. Medicinines paslaugas teikia 26 gydytojai, 58 slaugos specialistai. Įstaiga aptarnauja apie 16 tūkst. gyventojų.
Įžymūs žmonės Prienų krašto muziejaus akcijos 100 IŠKILIAUSIŲ PRIENŲ KRAŠTO ASMENYBIŲ metu išrinktas šimtukas
Seniūnaitijos
Seniūnaitijos pavadinimas | Seniūnaitis (-ė) | Kontaktai |
Centro | Vilma Malinauskienė | +370 671 80156 [email protected] |
Nemuno kranto | Antanas Bendinskas | +370 670 73207 [email protected] |
Kęstučio g. | Dalius Juodsnukis | +370 686 39099 [email protected] |
Paprienės | Stasė Dumalakienė | +370 650 56600 [email protected] |
Beržyno | Audrius Kadiša | +370 679 55223 [email protected] |
Kalno | Alvydas Barščevičius | +370 685 65659 [email protected] |
Strielčių | Darius Varanavičius | +370 685 47184 [email protected] |