Veiverių seniūnijos bendras plotas yra 14 000 ha. Seniūnijoje yra 64 kaimai. Veiveriai istorinio herbo niekada neturėjo. Komisijoje, svarstant naujo herbo idėjas kartu su seniūnijos atstovais, buvo nutarta herbe pavaizduoti ant kalnelio stovinčią pelėdą, kaip šviesos siekio, mokslo simbolį. Skausmo kalnelis primintų pokario rezistentų kovas ir jų auką Tėvynei. Simbolių kalboje pelėda Europoje žinoma kaip išminties ir mokslo deivės Paladės Atėnės simbolinis paukštis. Kadangi pelėda gerai mato nakties metu, ji tapo nemokšiškumo tamsą perskrodžiančios mokslo šviesos simboliu. Dėl skvarbaus paukščio žvilgsnio manoma, kad ji turi pranašiškų savybių. Pelėda iš Antikos legendų atkeliavo į pasakas kaip išminties ir proto atitikmuo. Ji dažnai vaizduojama tupinti ant knygos. Juoda spalva heraldikoje yra mokslą ir išsilavinimą reiškianti spalva. Kalnas visose pasaulio kultūrose reiškia ryšį tarp žemės ir dangaus, dvasinio pakilimo ir sunkiai pasiekiamo aukštesnio išsivystymo galimybę. Auksinė spalva heraldikoje reiškia kilnumą, dorą ir protą. Dailininkas Juozas Galkus parengė Veiverių herbo etaloną. Jį heraldikos komisija aprobavo 2004 m. birželio 10 d.

Praėjusio šimtmečio gale (1897 m.) Veiveriuose buvo 921 gyventojas. Pirmojo pasaulinio karo metais miestelis ir jo apylinkės labai nukentėjo nuo gaisrų, nes čia vyko kautynės. 1918 m. buvo kuriamas valsčius ir vietinė savivaldybė. 1918 m. lapkričio 25 d. sušauktame valsčiaus susirinkime dalyvavo 40 atstovų iš 28 kaimų. Aktyviausi savivaldybių kūrėjai buvo J. Kuklierius, A. Skirpstūnas, K. Lekeckas, K. Kaunas, A. Cinka ir kt. Veiverių valsčiaus viršaičiais (pirmininkais ir seniūnais) buvo M. Lukoševičius, M. Gustaitis, J. Blažaitis, J. Čibirka, L. Pačėsa, M. Andriušis, J. Jankauskas, J. Malonis, A. Vyšniauskas, V. Černiauskas, M. Morkienė-Kazlauskaitė, M. Liungienė, P. Lenčiauskas, M. Kleizienė, V. Ramanauskas. Veiveriuose 1935 m. ūkininkų streiko įvykiai garsiai nuskambėjo per visą Lietuvą. Rugpjūčio 27 d. Veiverių turgaus aikštėje buvo nušautas Gustačių kaimo ūkininkas Juozas Gustaitis. Lengvai buvo sužeisti ir kai kurie policininkai. Sužeisti 7 streikininkai. Valsčiaus centre buvo policijos nuovada ir daboklė. Veiverių valsčius iki pokario priklausė Marijampolės apskričiai. Pokario metais dėl deportacijų į Sibirą ir kitų negandų miestelis buvo sumenkęs. 1959 metais tebuvo 371 gyventojas. Prieš karą miestelyje buvo nemažai krautuvių, keli mėsininkai, pieninė, dvi kalvės, Glambos paminklų dirbtuvė, vaistinė, paštas, Starkevičiaus motorinis malūnas. 1948 m. Veiveriuose buvo sukurtas Vinco Miskevičiaus-Kapsuko kolūkis. Pirmasis pirmininkas buvo V. Jankauskas, brigadininkas V. Liungas. Tuo metu Belevičiuose buvo sukurti dar du maži kolūkėliai – Belevičių ir Vinco Kudirkos. 1951 m. visi trys kolūkiai buvo sujungti ir bendras ūkis su centru Veiveriuose pavadintas „Stalino keliu“. Jam vadovauti pagal partijos nurodymą buvo atkelta net žemės ūkio specialistė E. Draugelienė. Vėliau Veiverių kolūkio pirmininkais buvo V. Migauskas, R. Purvinskas, J. Žėglys, S. Gudynas, V. Gustainis, A. Stanevičius ir paskutinis nuo 1983 m. vadovavęs pirmininkas C. Pacevičius. Jau nuo šio šimtmečio pradžios Veiveriuose ėmė kurtis įvairios organizacijos. 1905 m. buvo įkurtas Blaivybės draugijos skyrius. Buvo choras, o 1907 m. buvo suruoštas pirmasis lietuviškas vakaras. Seminarijoje buvo simfoninis orkestras. Nepriklausomybės metais aktyviai reiškėsi šaulių organizacija. Buvo pastatyti nauji erdvūs P. Gudyno vardo Šaulių namai. 1940 m. buvo baigta statyti pradžios mokykla. Mokyklą ir Šaulių namus projektavo tas pats architektas J. Kovalevskis-Kovas. Mokykloje veikė biblioteka. Prieš karą spaudą, o ypač religinę, aktyviai platino kunigai. Biblioteka veikė net vokiečių okupacijos metais. Mokiniai miestelio visuomenei statė pjeses, o vadovaujant mokytojui P. Varnui bei padedant Kauno jaunimo teatrui buvo pastatyta operetė „Vestuvės Malinavkoje“. 1979 m. susibūrė pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas. Jam vadovavo G. Naruševičiūtė, J. Kreičmonienė bei J. Beikauskienė. Kolektyvas dalyvavo rajoninėse šventėse, konkursuose, respublikinėje dainų ir šokių šventėje.

VEIVERIŲ SENIŪNIJOS ĮŽYMIOS LANKYTINOS VIETOS

 

Eil. Nr. Objekto pavadinimas Adresas Trumpas aprašymas
1. Kryžius iš Mauručių geležinkelio stoties 1941 m., 1944 – 1952 m. tremtų Prienų rajono gyventojų atminimui Mauručių k., Veiverių sen., Prienų r. Sovietams okupavus Lietuvą 1941 m., 1944–1952 metais iš Mauručių geležinkelio stoties į Sibirą buvo ištremta apie 1500 Prienų r. gyventojų.
2. Veiverių mokytojų seminarija Kauno g. 54, Veiverių mstl., Prienų r. Veiverių mokytojų seminarija – nuo XIX a. vidurio iki Pirmojo pasaulinio karo vienintelė Lietuvos mokytojų lietuvių rengimo įstaiga, veikusi Veiveriuose, buvusiose arklių pašto stoties patalpose.
3. Paminklas partizanui
J. Lukšai-Daumantui atminti
Veiverių mstl., Prienų r. Paminklas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio visuomeninės dalies politinio skyriaus viršininko, majoro Juozo Lukšos-Daumanto, Skirmanto, Skrajūno atminimui. Aut. V. Cikana. Pašventintas 1996 m. rugsėjo mėn.
4. Paminklas Lietuvos pedagogui, Veiverių mokytojų seminarijos patriarchui Tomui Ferdinandui Žilinskui Veiverių mstl., Prienų r. 1866 m. T. Žilinskas buvo paskirtas Veiverių pedagoginių kursų lietuvių valstiečių vaikams mokytoju, dėstė matematiką, gamtos mokslus ir lietuvių kalbą.
5. Veiverių krašto istorijos muziejus. Partizano Juozo Lukšos-Daumanto ekspozicija Kauno g. 54, Veiverių mstl., Prienų r. 2008 m. įrengta ekspozicija skirta legendiniam Lietuvos partizanui Juozui Lukšai-Daumantui. Eksponuojami dokumentai, nuotraukos, knygos, asmeniniai daiktai, liudijantys jo didvyrišką kovos kelią. Taip pat supažindinama su J. Lukšos-Daumanto bendražygio Povilo Pečiulaičio-Lakštingalos gyvenimo ir kovos keliu.
Ekspozicijos autorius – dailininkas Artūras Kaminskas.
6. Veiverių Šv. Liudviko bažnyčia Kauno g. 39, Veiverių mstl., Prienų r. J. Godlevskis 1853 m. pastatė dabartinę bažnyčią. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia nuniokota, nugriauta dalis bokšto. Remontuoti pradėta 1922 m. Bažnyčią 1934–1935 m. atnaujino kunigas Mykolas Krupavičius
7. Rimorystės muziejus Kauno g. 39, Veiverių mstl., Prienų r. Veiveriuose įsteigtas ilgamečio parapijos klebono kun. Kazimiero Skučo Rimorystės muziejus, kuriame eksponuojama brikos, važios ir pakinktai.
8. Memorialas – Skausmo kalnelis Veiverių mstl., Prienų r. Šioje vietoje užkasti 1944–1953 m. Veiverių apylinkėse žuvę Tauro apygardos partizanai.
9. Skriaudžių Šv. Lauryno bažnyčia Ramybės g. 8, Skriaudžių k., Veiverių sen., Prienų r. Pilviškių seniūnas Mikalojus Chrapovickis 1759 m. pastatė koplyčią. 1812 m. bažnyčia sudegė, pastatyta laikina. O 1829–1834 m. pastatyta dabartinė bažnyčia.
10. Skriaudžių buities muziejus (Kalendorių ekspozicija) Pr. Puskunigio g. 2, Skriaudžių k., Veiverių sen., Prienų r. Muziejaus rinkinį sudaro XVIII–XX a. lietuvių, daugiausia Suvalkijos regiono, naudoti buities daiktai, patalynė, audiniai, kalvystės, virtuvės, ūkio reikmenys, taip pat daugiau kaip 8 000 įvairaus dydžio ir paskirties 200 pavadinimų kalendoriai iš 58 pasaulio šalių.

Šiuo metu seniūnijoje yra Veiverių Tomo Žilinsko gimnazija, kurioje mokosi 539 mokiniai (2018 m.). Gimnazijai vadovauja Audronė Raibužienė, mokykloje dirba 39 pedagogai. Daugiau informacijos mokyklos svetainėje (http://www.vtzg.lt). Skriaudžių pagrindinė mokykla, kurioje mokosi 140 mokinių (2018 m.). Mokyklos direktorė Renata Liagienė, mokykloje dirba 40 pedagogų. Daugiau informacijos mokyklos svetainėje (http://www.mokykla.eu/). Veiverių kultūros židinys – Antano Kučingio meno mokykla. Iš pradžių ji įsikūrė kukliose buvusio malūno patalpose. Dabar perkelta į senosios seminarijos patalpas. Šios mokyklos pirmasis direktorius buvo Jonas Derbutis. Nuo 2005 m. mokyklai vadovauja Mindaugas Labanauskas. Meno mokykloje mokosi 120 mokinių, dirba 17 pedagogų (2018 m.). Daugiau informacijos mokyklos svetainėje (http://www.kucingis.lt).

Veiverių kultūros ir laisvalaikio centre veikia 5 mėgėjų meno kolektyvai: Skriaudžių ansamblis „Kanklės“ (vad. Elena Sakavičiūtė), vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Kankliukai“ (vad. Vilma Pučkienė), vokalinis moterų ansamblis „Radasta“ (vad. Aurelija Bereišienė), šokių ansamblis „Pasaga“ (vad. Jadvyga Beikauskienė), vokalo studija „Cukraus pudra“ (vad. Dominykas Šimonis). Daugiau informacijos apie Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro veiklą rasite svetainėje (http://www.veiveriaiklc.lt).

Veiverių seniūnijos teritorijoje įsikūrusi VšĮ „Veiveriečių sveikata“, vadovė gydytoja Aldona Leonavičienė, VšĮ Veiverių pirminės sveikatos priežiūros centras, vadovė vyr. gydytoja Lina Kazlauskienė.

Seniūnijoje yra nemažai smulkaus verslo įmonių ir keletas stambesnių įmonių: UAB „Skriaudžių medis“, UAB „Agrokoncernas“, UAB „Veiverių skonis“, UAB „Alsena“, UAB „Sauruva“.

ĮŽYMŪS VEIVERIŲ KRAŠTO ŽMONĖS

Vytautas Alenskas. Gyveno Skriaudžiuose, parašė knygą apie kankles.
Danutė Brazytė-Bindokienė. Rašytoja. Mokėsi Veiveriuose.
Bronė Buivydaitė-Mičiulienė (slapyvardis Tyrų Duktė). Rašytoja, poetė. Mokytojavo Veiveriuose. Išleido 3 poezijos knygas, romaną, keletą apysakų.
Marija Černeckytė-Sims. Rašytoja, poetė. Gimė 1906 m. Juodbūdyje, mirė 1985 m. Detroite. Nuo 1928 m. gyveno JAV. Išleido poezijos rinkinius „Eilėraščiai iš užjūrio“, „Mano dainos“, „Ant kryžkelių senų“.
Kazys Genys (slapyvardis A. Dagilis). Gimė 1898 m. Skriaudžiuose, mirė 1979 m. Pensilvanijoje. Poetas. Nuo 1913 m. gyveno JAV. Eilėraščius skelbė leidiniuose „Laisvė“ , „Kova“, „Atžalos“, „Švyturys“.
Juozas Gustaitis. Gimė 1912 m. Londone. Su tėvais grįžo į Skriaudžius. Nusipelnęs meno veikėjas, aktorius, muzikinio, o vėliau Operos ir baleto teatro režisierius. Nuo 1962 m. Konservatorijos dėstytojas. Parašė pjesę „Obelys žydės“, libretus kai kurioms A. Raičiūno ir V. Klovos operoms.
Stasys Yla. Kurį laiką gyveno Skriaudžiuose. Muzikologas, vargonininkas.
Anastazija Kairiūkštytė. Gimė ir užaugo netoli Skriaudžių kaimo. 1955 m. baigė Veiverių vidurinę mokyklą. Mokslininkė, istorikė. Rašė straisnius apie Rytų Lietuvos istorines problemas.
Adelė Kazlauskienė. Gyveno Gustaičių kaime. Daininkė, liaudies dainų žinovė.
Jonas Kirlys. Spaudos kolecionierius, įvairių straipsnių apie Veiverių seminariją ir kt. autorius. Veiverių vidurinės mokyklos direktorius (1940–1941).
Genadijus Konopliovas. Ekonomikos mokslų daktaras, „Tauro“ banko ir korporacijos „Lietverslas“ įkūrėjas. Lietuvoje ir užsienyje buvo žinomas verslininkas, privatinės nuosavybės atkūrimo teoretikas ir praktikas, vienas iš Nuosavybės Saugos Kongreso steigėjų. Augo Veiveriuose, baigė Veiverių vidurinę mokyklą.
Juozas Kudirka. Gimė ir užaugo netoli Skriaudžių kaimo. Etnografas, istorijos mokslų kandidatas. Išleido nemažai leidinių etnografijos tematika. Monografijos „Veiverių mokytojų seminarija“ autorius.
Jonas Minginas. Gyveno Veiveriuose. Buvęs VVP instituto dekanas. Rūpinosi senuoju seminarijos parku.
Marija Natkevičaitė-Ivanauskienė. Tado Ivanausko žmona. Gimė 19052 m. netoli Veiverių.
Kostas Ostrauskas. Gimė 1926 m. Veiveriuose. Gyveno JAV. Dramaturgas. Parašė daug pjesių, novelių, kritikos straipsnių.
Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė. Kilusi iš Skriaudžių. Literatė, poetė, dramaturgė.
Leonas Puskunigis. Gyveno Skriaudžiuose. Prano Puskunigio, kanklių gaivintojo, sūnus. Buvęs Štuthofo kalinys. Parašė prisiminimus apie Štuthofą. Kūrė ir atliko savo dainas.
Ignas Skučas. Gimė 1943 m. Juodbūdyje. Inžinierius elektrikas. Technikos mokslų kandidatas. Parašė darbų apie mechaninių sistemų pusiau natūrinį modeliavimą. Iki 1980 m. padarė 52 išradimus.
Alfredas Smailys. Baigęs Veiverių gimnaziją. Chirurgas. Profesorius. Mokslų daktaras. Iki 1983 m. padarė 22 išradimus. Vadovėlio „Klinikinė chirurgija“ bendraautoris.
Pranas Stepulis. Gyveno Skriaudžiuose. Konservatorijos profesorius, liaudies instrumentų katedros vedėjas.
Vladas Suchotskis-Audronaša. Gimė 1904 m. Mauručiuose. Išleido eilėraščių rinkinius, apysakas, pjeses saviveiklai.
Antanas Urbanavičius. Ilgametis Veiverių gydytojas. Veiverių ligoninei vadovavo 1950–1976 m. Išėjęs dirbti į Elektrėnus, nenutraukė ryšių su Veiveriais ir savo senais pacientais. Palaidotas Veiverių kapinėse. Jo kapą lanko ne tik artimieji, bet ir daugybė buvusių pacientų.
Marcelė Vainikonienė. Ilgametė, nusipelniusi mokytoja. Pradėjo dirbti Veiveriuose dar prieš karą. Mokė daugelio kartų vaikus.
Angelė Vyšniauskienė. Gimė Skriaudžiuose. Etnografė. Dirbo istorijos institute. Aktyviai reiškėsi spaudoje.
Pranas Gudynas. Gimė 1900 m. Mauručių kaime. Baigė Veiverių mokytojų seminariją. 1920 m. įstojo į karo mokyklą ir, ją baigęs, mokėsi aukštųjų karininkų kursuose. Jis žuvo 1929 m. priešais Kauno muzikinį teatrą, eidamas tarnybines pareigas – saugodamas tuometinį ministrą pirmininką prof. Voldemarą.
Antanas Lukša. Būsimasis laisvės kovotojas gimė Veiverių valsčiaus Juodbūdžio kaime ūkininkų Simano ir Onos Lukšų šeimoje. Šeimoje augo dar trys broliai, būsimi partizanai Jurgis (1920–1947), Juozas (1921–1951) ir Stasys (1926–1947), žuvę kovose. Prasidėjus atgimimui, aktyviai dalyvavo politinių kalinių ir tremtinių visuomeniniame gyvenime. Ilgametis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) pirmininkas ir valdybos pirmininkas, LPKTS Garbės pirmininkas. 1999 m. suteiktas dimisijos kapitono laipsnis. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.), Vyčio Kryžiaus ordino komandoro kryžiumi (2003 m.).

Seniūnijoje yra 11 seniūnaitijų:

 

Seniūnaitijos pavadinimas Seniūnaitis (-ė) Kontaktai
Veiverių–Gyvių Ramunė Celiešienė tel. 8 653 71106, el. p. rambalina@gmail.com
Čiurlių–Veiverių Angelė Danisevičienė tel. 8 676 12872, el. p. angele.daniseviciene@gmail.com
Veiverių–Belevičių Jonas Kvietkauskas tel. 8 699 45759, el. p. kvietkauskas.jonas@gmail.com
Kuprių Vaidas Latvaitis tel. 8 677 37622, el. p. gruntkasa@gmail.com
Naujojo Klebiškio Juozas Vilkas tel. 8 682 54856
Skriaudžių–Kampinių Aldona Grėbliauskienė tel. 8 612 23793, el. p. aldonag.37@gmail.com
Šmurų–Skriaudžių Aurelija Januškevičiūtė tel. 8 639 30838, el. p. aurelija.1993@yahoo.com
Mauručių Agnė Kavaliauskienė tel. 8 622 47013, el. p. agnedanise@gmail.com
Juodbūdžio Jolita Kairiūkštienė tel. 8 674 49724, el. p. jolita200@gmail.com
Padrečių Romualda Logvinenko tel. 8 685 64118, el. p. romualda1959@gmail.com
Papilvio Remigijus Ulevičius tel. 8 614 18445, el. p. remis.u1980@gmail.com

Seniūnijų ataskaitos ir planai