Valstybinė kalba – lietuvių kalba

Lietuvių kalba valstybine pirmą kartą pripažinta 1922 metais. Steigiamasis Seimas šią nuostatą įrašė į Lietuvos Konstituciją, ji buvo pakartota 1928, 1938 metų Lietuvos Konstitucijose. Sovietinės okupacijos metais lietuvių kalba, nors ir buvo vartojama kaip gimtoji, neturėjo valstybinės kalbos statuso, buvo siekiama lietuvių kalbą išstumti iš oficialaus valstybės gyvenimo, įstaigose, įmonėse, mokyklose įtvirtinti rusų kalbą ir dvikalbystę. Protestuojant prieš lietuvių tautos rusinimą 1988 m. buvo pasiekta lietuvių kalbos pripažinimo valstybine. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę teisiškai šį lietuvių kalbos statusą įtvirtino 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimtas Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, o galutinai nustatė dabar galiojanti 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucijoje įrašyta: „Valstybinė kalba – lietuvių kalba.“ (14 str.)

Asmenų konsultavimas valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais

Prienų rajono savivaldybės gyventojams, įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms konsultacijos viešųjų užrašų taisyklingumo, reklamos projektų derinimo, juridinių asmenų pavadinimų darymo ir kitais kalbos klausimais teikiamos tel. (0 319) 61 141, el. paštu [email protected] arba atvykus į Savivaldybę (102 kab., Laisvės a. 12).

2026-02-02

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva nuo 2016 metų visoje Lietuvoje vasario–kovo mėnesiais rengiamos Lietuvių kalbos dienos. Tai puiki proga telkti bendruomenę, stiprinti kultūrinį tapatumą ir priminti, kad kalba yra gyvas, mus vienijantis reiškinys.

Šių metų Lietuvių kalbos dienų sostinė – Rokiškis. Iškilminga sostinės titulo suteikimo ceremonija vyks vasario 6 dieną. Iki pat kovo pabaigos Rokiškio mieste ir rajone bus įgyvendinama gyva, bendruomeniška renginių programa, kviečianti kalbą ne tik saugoti, bet ir ja gyventi bei kurti.
Informacija apie Lietuvių kalbos dienų pagrindinius renginius ir renginius, organizuojamus savivaldybėse, skelbiama Kalbos komisijos svetainėje.

Vienuoliktosios Lietuvių kalbos dienos bus švenčiamos ir mūsų krašte. Numatyta daugybė renginių, skatinančių domėtis lietuvių kalba, jos istorija ir tarmėmis, prisiminti kalbą, literatūrą bei kultūrą puoselėjusias asmenybes. Aktyviausiai į veiklas įsitrauks švietimo įstaigos: pačių mažiausiųjų lauks rytmečių pokalbiai apie tėvynę, laisvę, gimtąją kalbą bei duoną, įvairios edukacinės veiklos, o vyresniųjų – protų kovos, dailaus rašto ir raiškaus žodžio konkursai, popietės, kūrybinės dirbtuvės ir kiti renginiai.
Ne vieną renginį planuoja surengti Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka ir jos padaliniai seniūnijose – veiklų atras tiek suaugusieji, tiek jaunimas. Prienų krašto muziejus, rajono kultūros ir laisvalaikio centrai kvies išbandyti savo jėgas viktorinose, rengs kalbos ir literatūros popietes, dainų vakarus. Prienų rajono savivaldybė vėl kvies pasidžiaugti gražiais lietuviškais įmonių pavadinimais ir išrinkti vertą gražiausiojo titulo.
Lietuvių kalbos dienų metu bus prisimenamos svarbios mūsų istorijos datos – Vasario 16-oji ir Kovo 11‑oji, švenčiama Gimtosios kalbos diena, gražiais renginiais pagerbiami iškilūs žmonės. Šiemet minime knygnešio Jurgio Bielinio 180-ąsias gimimo metines. 2026-ieji paskelbti Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metais – bus minimos šio iškilaus švietėjo, rašytojo ir blaivybės sąjūdžio organizatoriaus 225-osios gimimo metinės. Lankytojų lauks parodos, minėjimai ir pokalbiai apie šias asmenybes bei jų veiklą.

Kviečiame aktyviai įsitraukti ir kartu švęsti Lietuvių kalbos dienas.

Lietuvių kalbos dienų renginiai

2025-12-18

Informacija kitakalbiams

Nuo 2026 m. sausio 1 d. visi asmenys, tiesiogiai parduodantys prekes ir teikiantys paslaugas, turės mokėti valstybinę kalbą

Valstybinės kalbos įstatymo 71 straipsnyje nurodoma, kad  nuo 2026 m. pradžios informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas turės būti teikiama valstybine kalba. Tai reiškia, kad prekes parduodantys ar paslaugas teikiantys ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys privalės užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu.
Šis reikalavimas nebus taikomas šalyje laikinai prekes parduodantiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie šia veikla nesiverčia nuolat, pavyzdžiui, kai prekės parduodamos mugių metu arba kai prekiaujama jų pačių surinktomis miško gėrybėmis.
Minėta nuostata tik papildo jau seniai galiojantį Valstybinės kalbos įstatymo 6 straipsnį, kuriame nurodyta, kad valstybės ir savivaldos institucijų, gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai, tarnautojai ir pareigūnai turi mokėti valstybinę kalbą pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas.

2025-11-26 priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriuo nustatyta nauja kalbos mokėjimo reikalavimų tvarka. Daugiau apie naująją tvarką Valstybinės kalbos inspekcijos svetainėje https://vki.lrv.lt/lt/naujienos/vyriausybes-nutarimu-patvirtinta-nauja-kalbos-mokejimo-reikalavimu-tvarka-lSz/

Primintina, kad lietuvių kalbos kursų baigimo pažymėjimas neprilygsta valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimui. Baigus lietuvių kalbos kursus turi būti laikomas egzaminas.

Registracija į egzaminus vykdoma Nacionalinės švietimo agentūros e. paslaugų sistemoje https://www.nsa.smsm.lt/for-foreigners/registracija-i-egzaminus/.
Čia skelbiamas ir bazinių mokyklų, kuriose vyksta egzaminai, sąrašas, ir 2026 m. egzaminų tvarkaraštis.

2025-11-20

Konferencija „Kalbinė integracija: iššūkiai imigrantams ir Lietuvai“

Lapkričio 18-ąją, minint lietuvių kalbos paskelbimo valstybine dieną, Seimo lankytojų centre vyko konferencija „Kalbinė integracija: iššūkiai imigrantams ir Lietuvai“. Tai jau antroji Valstybinės kalbos inspekcijos inicijuota konferencija imigrantų kalbinės integracijos tema.

Šiais metais surengtoje konferencijoje apžvelgti nuomonių tyrimai apie imigrantų integraciją, akcentuota, kad integracijos procesuose turėtų dalyvauti ne tik imigrantai ir valstybės institucijos, bet ir piliečiai, verslas, savivaldybės. Pristatyti valstybės finansuojami kalbos mokymo(si) projektai, Vilniaus miesto savivaldybės įžvalgos ir patirtis. Taip pat aptarti klausimai, susiję su Seimo priimta Valstybinės kalbos įstatymo pataisa, pagal kurią nuo 2026 m. informacija tiesiogiai parduodant prekes ir teikiant paslaugas turės būti teikiama valstybine kalba. Priminta, kad kalbos mokymasis yra ne tik teisė, bet ir pareiga.

Konferencijoje pranešimus skaitė Kalbos inspekcijos viršininkas dr. Audrius Valotka ir pavaduotojas Donatas Smalinskas, Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas, Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsieniečių integracijos grupės patarėja Gražina Genė, patirtimi dalijosi verslo atstovai.

Konferencijos vaizdo įrašas  Seimo „Youtube“ kanale „Atviras Seimas“

2025-09-08

Rugsėjo 8-oji – Tarptautinė raštingumo diena!

Kodėl ir kaip plečiasi žodžio „raštingumas“ reikšmė ir kas šiuo metu ypač svarbu Lietuvai?
Apie tai nuotolinėje dr. Ritos Miliūnaitės paskaitoje „Raštingumas kaip kultūrinio atsparumo dalis“.

Paskaitos nuoroda https://youtube.com/live/JeawtKVtFkY?feature=share

Elektroninis leidinys „Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika“

Leidinys turėtų būti naudingas pedagogams, gimtosios kalbos vartotojams ir savarankiškai lietuvių kalbą studijuojantiems asmenims, juolab kad per keliolika pastarųjų metų nėra pasirodę išsamesnių lietuvių kalbos gramatikos aprašų. Naujoji gramatika leis įvertinti aptariamo kalbos vieneto vietą gramatinėje kalbos sistemoje, geriau suprasti konkrečių atvejų normos apibūdinimą, taikyti normą nepaminėtiems, bet panašiems kalbos vartosenos atvejams.

El. leidinys prieinamas visiems nemokamai VLKK svetainėje.

Keičiasi telefono numerių rašymas

2024 m. kovo mėn. įsigaliojo naujos Nacionalinių ir tarptautinių ryšio numerių rašymo rekomendacijos.
2025 m. įsigalios numeracijos pokyčiai – nacionalinis prefiksas 8 bus pakeistas į 0, o aštuonetu prasidedantys ryšio numeriai nustos veikti. Vietoj aštuoneto, žinoma, galima naudoti ir tarptautinį Lietuvai priskirtą kodą +370.

Telefonų numerių rašymo pavyzdžiai
Nacionaliniai ryšio numeriai:
Tel. (0 319) 61 102 – fiksuotojo ryšio numeris;
Mob. 0 687 52 345 – mobiliojo ryšio numeris.

Tarptautiniai ryšio numeriai:
Tel. +370 319 61 102 – fiksuotojo ryšio numeris;
Mob. +370 687 52 345 – mobiliojo ryšio numeris.

Pastaba. Nurodant telefonų numerius po sutrumpinimų tel. arba mob. dvitaškis dedamas, kai pateikiami du ar daugiau numerių; jei nurodomas tik vienas numeris, dvitaškio nereikia.

Viešųjų užrašų tikrinimo metodinė medžiaga

Valstybinės kalbos inspekcijos parengtoje metodinėje medžiagoje pateikiami „viešojo užrašo“, „viešosios informacijos“ ir kitų aktualių sąvokų išaiškinimai, taip pat pateikiama viešųjų užrašų pavyzdžių, įvertintų pagal galiojančius teisės aktus, nubrėžiama takoskyra tarp viešojo užrašo ir prekių ženklo, tarp viešosios ir privačios erdvės, aptariami kitų kalbų vartojimo viešuosiuose užrašuose aspektai ir kt.

Ši metodinė medžiaga turėtų būti naudinga reklamos agentūroms, restoranų, kavinių ir barų, klinikų ir grožio salonų savininkams, prekybos centrams ir kitam verslui.

Juridinių asmenų pavadinimai

Pavadinimo parinkimas įmonei yra vienas svarbiausių pirmųjų žingsnių steigiant įmonę. Pavadinimas – ne tik įrašas Juridinių asmenų registre, bet ir verslo sėkmės dalis. Jis nuolatinis įmonės palydovas: naudojamas antspaude ir teisiniuose dokumentuose, atidarant banko sąskaitą, iškabose, reklamoje, registruojant prekės ženklą ir pan., todėl labai svarbu prieš registruojant įmonę pasitikrinti, ar pavadinimas atitinka juridinių asmenų pavadinimų sudarymą reglamentuojančius teisės aktus: Civilinį kodeksą (240 str.), Valstybinės kalbos įstatymą ir Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisykles, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2 (91). Tos pačios taisyklės taikytinos parduotuvių, kavinių ir pan. pavadinimams.

Registrų centrui pateiktus pavadinimus tikrindavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ekspertai, tačiau nuo 2020 metų, pakeitus juridinių asmenų registravimo tvarką, šios paslaugos atsisakyta ir juridiniai asmenys patys privalo užtikrinti, kad jų registruojami pavadinimai būtų sudaromi nepažeidžiant lietuvių kalbos normų.

Konsultacijas dėl pavadinimų taisyklingumo nemokamai teikia Valstybinė lietuvių kalbos komisija tel. (0 5) 272 4520, el. p. [email protected]; pasitarti visada galima su savivaldybės kalbos tvarkytoju.

Valstybinės kalbos mokėjimas, egzaminai

Valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų vadovai, taip pat tarnautojai ir pareigūnai, policijos, teisėsaugos tarnybų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai, tarnautojai ir pareigūnai turi mokėti valstybinę kalbą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas. Valstybinės kalbos mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1688 „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų  nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1687 „Dėl Valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir jų išlaikymą patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Prienų rajono savivaldybės mero 2025 m. spalio 22 d. potvarkiu Nr. P1-254 „Dėl Prienų rajono savivaldybės valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos ir lietuvių kalbos mokėjimo lygio nustatymo komisijos sudarymo ir bazinės mokyklos skyrimo“ sudaryta Prienų rajono savivaldybės valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos ir lietuvių kalbos mokėjimo lygio nustatymo komisija ir bazine mokykla, kurioje dirbs ši komisija, paskirta Prienų „Žiburio“ gimnazija. Komisijos pirmininkė – Daiva Sabanskienė, Prienų „Žiburio“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui (el. p. [email protected], tel.: +370 319 52430, +370 611 51402).

VALSTYBINĖS KALBOS PRIEŽIŪRA

Atsakingas specialistas 

Vaida Peleckienė, Bendrojo skyriaus vyr. specialistė (kalbos tvarkytoja), Laisvės a. 12, 102 kab., tel. (0 319) 61 141, el. p. [email protected]

Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė – valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 str. 12 p.). Įgyvendinant šią funkciją kontroliuojama, kaip Prienų rajono savivaldybės teritorijoje laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą ir taisyklingumą. Prienų rajono savivaldybės fiziniai ir juridiniai asmenys konsultuojami kalbos klausimais; derinami išorinės reklamos projektai.

KALBOS PATARIMAI