Valstybinė kalba – lietuvių kalba

Lietuvių kalba valstybine pirmą kartą pripažinta 1922 metais. Steigiamasis Seimas šią nuostatą įrašė į Lietuvos Konstituciją, ji buvo pakartota 1928, 1938 metų Lietuvos Konstitucijose. Sovietinės okupacijos metais lietuvių kalba, nors ir buvo vartojama kaip gimtoji, neturėjo valstybinės kalbos statuso, buvo siekiama lietuvių kalbą išstumti iš oficialaus valstybės gyvenimo, įstaigose, įmonėse, mokyklose įtvirtinti rusų kalbą ir dvikalbystę. Protestuojant prieš lietuvių tautos rusinimą 1988 m. buvo pasiekta lietuvių kalbos pripažinimo valstybine. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę teisiškai šį lietuvių kalbos statusą įtvirtino 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimtas Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, o galutinai nustatė dabar galiojanti 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucijoje įrašyta: „Valstybinė kalba – lietuvių kalba.“ (14 str.)

Asmenų konsultavimas valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais

Prienų rajono savivaldybės gyventojams, įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms konsultacijos viešųjų užrašų taisyklingumo, reklamos projektų derinimo, juridinių asmenų pavadinimų darymo ir kitais kalbos klausimais teikiamos tel. (0 319) 61 141, el. paštu [email protected] arba atvykus į Savivaldybę (102 kab., Laisvės a. 12).

Valstybinės kalbos mokėjimas ir egzaminai

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatyme nustatyta, kad valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų vadovai, taip pat tarnautojai ir pareigūnai, policijos, teisėsaugos tarnybų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai, tarnautojai ir pareigūnai turi mokėti valstybinę kalbą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas.

Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijas ir jų taikymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1688 „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Egzaminų organizavimo ir jų išlaikymą patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1687 „Dėl Valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir jų išlaikymą patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Lietuvių kalbos mokėjimo lygio ir valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos nustatymo egzaminus organizuoja (rengia tvarkaraščius, užduotis, vertina, išrašo pažymėjimus) Nacionalinė švietimo agentūra, egzaminus vykdo ir pažymėjimus asmenims išduoda bazinės mokyklos.

Registracija į egzaminus

Registruotis į egzaminus galima Nacionalinės švietimo agentūros elektroninių paslaugų sistemoje.
Nacionalinės švietimo agentūros svetainėje taip pat skelbiamas bazinių mokyklų, kuriose vyksta egzaminai, sąrašas ir 2026 m. egzaminų tvarkaraštis.

Valstybinės kalbos mokėjimo egzaminai Prienų rajone

Prienų rajono savivaldybės mero 2025 m. spalio 22 d. potvarkiu Nr. P1-254 „Dėl Prienų rajono savivaldybės valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos ir lietuvių kalbos mokėjimo lygio nustatymo komisijos sudarymo ir bazinės mokyklos skyrimo“ bazine mokykla, kurioje organizuojami valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos ir lietuvių kalbos mokėjimo lygio nustatymo egzaminai, paskirta Prienų „Žiburio“ gimnazija (J. Basanavičiaus g. 1, Prienai).
Komisijos pirmininkė – Daiva Sabanskienė, Prienų „Žiburio“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
Kontaktai pasiteirauti: el. p. [email protected], tel. +370 319 52 430.

Tiesioginis gyventojų aptarnavimas valstybine kalba nuo 2026 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 7¹ straipsnyje nustatyta, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. prekes parduodantys ir (ar) paslaugas teikiantys juridiniai bei fiziniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai privalo užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu.

Šis reikalavimas netaikomas šalyje laikinai prekes parduodantiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie šia veikla nesiverčia nuolat, pavyzdžiui, prekiaujantiems mugėse ar savo surinktomis miško gėrybėmis. Įstatyme taip pat numatytos išimtys tam tikrais Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nustatytais atvejais.

Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata papildo Valstybinės kalbos įstatymo 6 straipsnį, kuriame nustatyta, jog valstybės ir savivaldos institucijų, gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai, tarnautojai ir pareigūnai turi mokėti valstybinę kalbą pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas.

Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos

Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos apraše nustatytos šios valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos (žemiausia – bazinė, aukščiausia – trečioji): bazinė, pirmoji, antroji ir trečioji. Konkreti darbuotojui taikoma kategorija nustatoma atsižvelgiant į jo pareigas ir minėtame apraše nustatytas sąlygas.

Bazinė valstybinės kalbos mokėjimo kategorija (atitinka lietuvių kalbos mokėjimo A1 lygį) taikoma Lietuvos Respublikoje parduodantiems prekes ir (arba) teikiantiems paslaugas užsieniečiams pirmuosius dvejus metus nuo leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo (šis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai užsieniečiui pirmą kartą išduodamas dokumentas, patvirtinantis ar suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje).  Vėliau dirbti norintys užsieniečiai turėtų mokėti lietuvių kalbą bent A2 lygiu.

Pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija (atitinka lietuvių kalbos mokėjimo A2 lygį) taikoma paslaugų teikimo, gamybos, prekybos, transporto ir kitų sričių darbuotojams, jeigu jie darbo reikalais turi bendrauti su asmenimis ir (ar) pildyti tipinių dokumentų formas (vairuotojai, rūbininkai, padavėjai, pardavėjai ir kiti prekybos darbuotojai, kiti ūkines ir technines funkcijas atliekantys darbuotojai ir pan.).
Antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija (atitinka lietuvių kalbos mokėjimo B1 lygį) taikoma švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitų sričių darbuotojams, valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams, kuriems būtinas ne aukštesnis kaip aukštasis koleginis išsilavinimas, iki 2009 m. įgytas aukštesnysis išsilavinimas arba iki 1995 m. įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas, jeigu jie darbo reikalais turi nuolat bendrauti su asmenimis ir (ar) pildyti tipinių dokumentų formas (išskyrus mokytojus, ugdančius valstybine kalba).
Trečioji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija (atitinka lietuvių kalbos ne žemesnį kaip B2 mokėjimo lygį) taikoma valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovams, valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams, kuriems būtinas aukštasis univrsitetinis arba lygiavertis išsilavinimas, valstybine kalba ugdantiems mokytojams, aviacijos specialistams, užtikrinantiems skrydžių saugą (skrydžių vadovams ir orlaivių įguloms), jūrų ir vidaus vandenų transporto specialistams, atsakingiems už krovinių ar keleivių ir bagažo vežimą (laivų, vežančių keleivius ir (ar) krovinius į (iš) Lietuvos Respublikos jūrų uostus (uostų) kapitonams arba bent vienam iš tokių laivų kapitonų padėjėjų, uostų kapitonams, locmanams), ir pan.

Daugiau informacijos rasite Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarime Nr. 1688 „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 

Svarbu: lietuvių kalbos kursų baigimo pažymėjimas savaime neprilygsta valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją patvirtinančiam dokumentui. Kai asmeniui taikomas reikalavimas įgyti atitinkamą valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, būtina nustatyta tvarka išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą.

Valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimų išimtis asmenims, kuriems suteikta laikinoji apsauga

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 490 nustatyta, kad užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, įdarbinti ir (ar) dirbti savarankiškai valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos. Tačiau ši lengvata nepanaikina Lietuvos Respublikos piliečių teisės būti aptarnaujamiems ir gauti informaciją valstybine kalba.

2026-03-12

Juridinių asmenų pavadinimų sudarymas: ką svarbu žinoti

Juridinių asmenų pavadinimų sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintos Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės. Tos pačios taisyklės taikytinos ir parduotuvių, kavinių ir pan. pavadinimams.

Atkreipiame dėmesį, kad Registrų centrui pateikti registruoti pavadinimai nėra vertinami kalbos specialistų. Juridiniai asmenys patys atsako už tai, kad jų pavadinimai būtų taisyklingi.

Pastaraisiais metais registruojama labai daug netaisyklingų pavadinimų, todėl, norėdami padėti išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų, primename, kad:
• simboliniai (sudaryti iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme) pavadinimai turėtų būti rašomi su kabutėmis, pvz.: MB „Šypsenos partneriai“, MB „Justo statyba“;
• bendrinės kalbos normų neatitinka pavadinimai, kuriuos sudarantys žodžiai nesusieti tarpusavyje, pvz., MB Aurista projektai (turi būti „Auristos projektai“);
• netaisyklingais laikomi didžiosiomis raidėmis parašyti pavadinimai, pvz., MB „METOVA“ (turi būti MB „Metova“); taip pat tie keliažodžiai pavadinimai, kurių visi žodžiai pradedami rašyti didžiąja raide (didžiąja raide rašomas tik pirmasis žodis ir į pavadinimą įeinantys tikriniai daiktavardžiai), pvz., MB Judėjimo Linija (turi būti MB „Judėjimo linija“);
• neigiamai vertinami pavadinimai, sudaryti iš lietuvių kalbai nebūdingų raidžių derinių, pvz.: UAB „Vishta“; MB Astrogabii;
• neteiktini pavadinimai iš begalūnių dirbtinių žodžių, pvz.: MB Autorem, MB Filoleks; taip pat iš įvairių raidžių ir skaičių derinių, pvz., MB DT-99;
• bendrinės kalbos normų neatitinka pavadinimai, sudaryti iš kitų kalbų žodžių arba kitų kalbų ir lietuviškų žodžių derinių, pvz.: MB Vellaro Motors, MB „Sun of Monaco“, MB JI art, MB „Renovacija new“.

Nemokamas konsultacijas dėl juridinių asmenų pavadinimų taisyklingumo teikia Valstybinė lietuvių kalbos komisija (tel. (0 5) 272 4520, el. p. [email protected]) ir savivaldybės kalbos tvarkytojas (tel. (0 319) 61 141, el. p. [email protected]).

2026-02-02

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva nuo 2016 metų visoje Lietuvoje vasario–kovo mėnesiais rengiamos Lietuvių kalbos dienos. Tai puiki proga telkti bendruomenę, stiprinti kultūrinį tapatumą ir priminti, kad kalba yra gyvas, mus vienijantis reiškinys.

Šių metų Lietuvių kalbos dienų sostinė – Rokiškis. Iškilminga sostinės titulo suteikimo ceremonija vyks vasario 6 dieną. Iki pat kovo pabaigos Rokiškio mieste ir rajone bus įgyvendinama gyva, bendruomeniška renginių programa, kviečianti kalbą ne tik saugoti, bet ir ja gyventi bei kurti.
Informacija apie Lietuvių kalbos dienų pagrindinius renginius ir renginius, organizuojamus savivaldybėse, skelbiama Kalbos komisijos svetainėje.

Vienuoliktosios Lietuvių kalbos dienos bus švenčiamos ir mūsų krašte. Numatyta daugybė renginių, skatinančių domėtis lietuvių kalba, jos istorija ir tarmėmis, prisiminti kalbą, literatūrą bei kultūrą puoselėjusias asmenybes. Aktyviausiai į veiklas įsitrauks švietimo įstaigos: pačių mažiausiųjų lauks rytmečių pokalbiai apie tėvynę, laisvę, gimtąją kalbą bei duoną, įvairios edukacinės veiklos, o vyresniųjų – protų kovos, dailaus rašto ir raiškaus žodžio konkursai, popietės, kūrybinės dirbtuvės ir kiti renginiai.
Ne vieną renginį planuoja surengti Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka ir jos padaliniai seniūnijose – veiklų atras tiek suaugusieji, tiek jaunimas. Prienų krašto muziejus, rajono kultūros ir laisvalaikio centrai kvies išbandyti savo jėgas viktorinose, rengs kalbos ir literatūros popietes, dainų vakarus. Prienų rajono savivaldybė vėl kvies pasidžiaugti gražiais lietuviškais įmonių pavadinimais ir išrinkti vertą gražiausiojo titulo.
Lietuvių kalbos dienų metu bus prisimenamos svarbios mūsų istorijos datos – Vasario 16-oji ir Kovo 11‑oji, švenčiama Gimtosios kalbos diena, gražiais renginiais pagerbiami iškilūs žmonės. Šiemet minime knygnešio Jurgio Bielinio 180-ąsias gimimo metines. 2026-ieji paskelbti Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metais – bus minimos šio iškilaus švietėjo, rašytojo ir blaivybės sąjūdžio organizatoriaus 225-osios gimimo metinės. Lankytojų lauks parodos, minėjimai ir pokalbiai apie šias asmenybes bei jų veiklą.

Kviečiame aktyviai įsitraukti ir kartu švęsti Lietuvių kalbos dienas.

Lietuvių kalbos dienų renginiai

2025-12-18

Informacija kitakalbiams

Nuo 2026 m. sausio 1 d. visi asmenys, tiesiogiai parduodantys prekes ir teikiantys paslaugas, turės mokėti valstybinę kalbą

Valstybinės kalbos įstatymo 71 straipsnyje nurodoma, kad  nuo 2026 m. pradžios informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas turės būti teikiama valstybine kalba. Tai reiškia, kad prekes parduodantys ar paslaugas teikiantys ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys privalės užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu.
Šis reikalavimas nebus taikomas šalyje laikinai prekes parduodantiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie šia veikla nesiverčia nuolat, pavyzdžiui, kai prekės parduodamos mugių metu arba kai prekiaujama jų pačių surinktomis miško gėrybėmis.
Minėta nuostata tik papildo jau seniai galiojantį Valstybinės kalbos įstatymo 6 straipsnį, kuriame nurodyta, kad valstybės ir savivaldos institucijų, gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai, tarnautojai ir pareigūnai turi mokėti valstybinę kalbą pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas.

2025-11-26 priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriuo nustatyta nauja kalbos mokėjimo reikalavimų tvarka. Daugiau apie naująją tvarką Valstybinės kalbos inspekcijos svetainėje https://vki.lrv.lt/lt/naujienos/vyriausybes-nutarimu-patvirtinta-nauja-kalbos-mokejimo-reikalavimu-tvarka-lSz/

Primintina, kad lietuvių kalbos kursų baigimo pažymėjimas neprilygsta valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimui. Baigus lietuvių kalbos kursus turi būti laikomas egzaminas.

Registracija į egzaminus vykdoma Nacionalinės švietimo agentūros e. paslaugų sistemoje https://www.nsa.smsm.lt/for-foreigners/registracija-i-egzaminus/.
Čia skelbiamas ir bazinių mokyklų, kuriose vyksta egzaminai, sąrašas, ir 2026 m. egzaminų tvarkaraštis.

2025-11-20

Konferencija „Kalbinė integracija: iššūkiai imigrantams ir Lietuvai“

Lapkričio 18-ąją, minint lietuvių kalbos paskelbimo valstybine dieną, Seimo lankytojų centre vyko konferencija „Kalbinė integracija: iššūkiai imigrantams ir Lietuvai“. Tai jau antroji Valstybinės kalbos inspekcijos inicijuota konferencija imigrantų kalbinės integracijos tema.

Šiais metais surengtoje konferencijoje apžvelgti nuomonių tyrimai apie imigrantų integraciją, akcentuota, kad integracijos procesuose turėtų dalyvauti ne tik imigrantai ir valstybės institucijos, bet ir piliečiai, verslas, savivaldybės. Pristatyti valstybės finansuojami kalbos mokymo(si) projektai, Vilniaus miesto savivaldybės įžvalgos ir patirtis. Taip pat aptarti klausimai, susiję su Seimo priimta Valstybinės kalbos įstatymo pataisa, pagal kurią nuo 2026 m. informacija tiesiogiai parduodant prekes ir teikiant paslaugas turės būti teikiama valstybine kalba. Priminta, kad kalbos mokymasis yra ne tik teisė, bet ir pareiga.

Konferencijoje pranešimus skaitė Kalbos inspekcijos viršininkas dr. Audrius Valotka ir pavaduotojas Donatas Smalinskas, Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas, Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsieniečių integracijos grupės patarėja Gražina Genė, patirtimi dalijosi verslo atstovai.

Konferencijos vaizdo įrašas  Seimo „Youtube“ kanale „Atviras Seimas“

2025-09-08

Rugsėjo 8-oji – Tarptautinė raštingumo diena!

Kodėl ir kaip plečiasi žodžio „raštingumas“ reikšmė ir kas šiuo metu ypač svarbu Lietuvai?
Apie tai nuotolinėje dr. Ritos Miliūnaitės paskaitoje „Raštingumas kaip kultūrinio atsparumo dalis“.

Paskaitos nuoroda https://youtube.com/live/JeawtKVtFkY?feature=share

Elektroninis leidinys „Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika“

Leidinys turėtų būti naudingas pedagogams, gimtosios kalbos vartotojams ir savarankiškai lietuvių kalbą studijuojantiems asmenims, juolab kad per keliolika pastarųjų metų nėra pasirodę išsamesnių lietuvių kalbos gramatikos aprašų. Naujoji gramatika leis įvertinti aptariamo kalbos vieneto vietą gramatinėje kalbos sistemoje, geriau suprasti konkrečių atvejų normos apibūdinimą, taikyti normą nepaminėtiems, bet panašiems kalbos vartosenos atvejams.

El. leidinys prieinamas visiems nemokamai VLKK svetainėje.

Keičiasi telefono numerių rašymas

2024 m. kovo mėn. įsigaliojo naujos Nacionalinių ir tarptautinių ryšio numerių rašymo rekomendacijos.
2025 m. įsigalios numeracijos pokyčiai – nacionalinis prefiksas 8 bus pakeistas į 0, o aštuonetu prasidedantys ryšio numeriai nustos veikti. Vietoj aštuoneto, žinoma, galima naudoti ir tarptautinį Lietuvai priskirtą kodą +370.

Telefonų numerių rašymo pavyzdžiai
Nacionaliniai ryšio numeriai:
Tel. (0 319) 61 102 – fiksuotojo ryšio numeris;
Mob. 0 687 52 345 – mobiliojo ryšio numeris.

Tarptautiniai ryšio numeriai:
Tel. +370 319 61 102 – fiksuotojo ryšio numeris;
Mob. +370 687 52 345 – mobiliojo ryšio numeris.

Pastaba. Nurodant telefonų numerius po sutrumpinimų tel. arba mob. dvitaškis dedamas, kai pateikiami du ar daugiau numerių; jei nurodomas tik vienas numeris, dvitaškio nereikia.

VALSTYBINĖS KALBOS PRIEŽIŪRA

Atsakingas specialistas 

Vaida Peleckienė, Bendrojo skyriaus vyr. specialistė (kalbos tvarkytoja), Laisvės a. 12, 102 kab., tel. (0 319) 61 141, el. p. [email protected]

Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė – valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 str. 12 p.). Įgyvendinant šią funkciją kontroliuojama, kaip Prienų rajono savivaldybės teritorijoje laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą ir taisyklingumą. Prienų rajono savivaldybės fiziniai ir juridiniai asmenys konsultuojami kalbos klausimais; derinami išorinės reklamos projektai.

KALBOS PATARIMAI