Teisės aktai

Išorinė reklama

Viešieji užrašai

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 4 dalis
Rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai.

Išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiaisiais planais ar bendraisiais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais.

Valstybinės kalbos įstatymo 2, 17, 18 ir 23 straipsniai
Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba.
Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose.

Tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis.
Užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba.

Visi viešieji užrašai turi būti taisyklingi.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. N-5 (136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“ 1, 2 punktai

Tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji rašytinė ir garsinė informacija, įskaitant viešuosius užrašus, transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti teikiama ir užsienio kalbomis. Viešaisiais užrašais laikoma rašytinė informacija, esanti viešojoje erdvėje ir (arba) skirta visuomenei informuoti.

Rašytinė ir garsinė informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė, o jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba.

Įmonių pavadinimai

Lietuvos Respublikoje steigiamų įmonių, įstaigų ir organizacijų (juridinių asmenų) pavadinimų sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas ir Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės (patvirtintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2 (91); pakeistos 2013 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. N-2 (138)). Tos pačios taisyklės taikytinos ir parduotuvių, kavinių ir pan. pavadinimams.

• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas: 2.40 straipsnis. Juridinio asmens pavadinimo sudarymas
  1. Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę.
  2. Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio.
  3. Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.
• Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas
  • 16 straipsnis. Visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų.
• Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės
  • I. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Šios taisyklės reglamentuoja Lietuvos Respublikoje steigiamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei jų filialų simbolinių pavadinimų darymą ir rašymą.
    2. Simboliniai pavadinimai daromi iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme.
    3. Įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimams, daromiems iš žodžių ar žodžių junginių, turinčių tiesioginę reikšmę, taikomi kitais teisės aktais nustatyti darymo ir rašymo reikalavimai.II. TEIKTINI SIMBOLINIAI PAVADINIMAI4. Simboliniais pavadinimais gali eiti bendrinėje lietuvių kalboje vartojami žodžiai ir tam tikri žodžių junginiai.
    4.1. Vienažodžiai simboliniai pavadinimai gali būti daromi iš upių ar ežerų vardų, žmonių ir mitologinių vardų, augalų, gyvūnų, gamtos reiškinių pavadinimų ar kitokių daiktavardžių, pvz.: „Šešupė“, „Nijolė“, „Žemyna“, „Vėjopatis“, „Sedula“, „Stumbras“, „Nektaras“, „Aušra“, „Vasara“, „Kaitra“, „Forumas“, „Elektronas“, „Kometa“, „Klumpė“.
    4.2. Simboliniai pavadinimai gali būti daromi iš daiktavardžių su pažyminiais – daiktavardžiais, būdvardžiais (paprastai įvardžiuotinės formos), skaitvardžiais, pvz.: „Lietuvos spauda“, „Nemuno baldai“, „Rokiškio pienas“, „Ūkininkų viltis“, „Vilniaus prekyba“, „Turto investicijos“, „Baltoji lelija“, „Pirmoji kregždutė“, „Trys riešutėliai“. Pažyminiu einantys kiekiniai skaitvardžiai gali būti rašomi skaitmenimis, pvz.: „7 meno dienos“, „33 laipteliai“.
    4.3. Simbolinius pavadinimus galima daryti iš nelinksniuojamų lietuvių kalbos žodžių, įvairių žodžių formų, daiktavardžių su prielinksniais ir kitokių prasmingų konstrukcijų, pvz.: „Iki“, „Ačiū“, „Užsuk“, „Dviese“, „Šalia kelio“, „Prie universiteto“, „Tik tau“.
    5. Galimi dirbtiniai simboliniai pavadinimai, gramatine sandara panašūs į lietuvių kalbos žodžius.
    5.1. Dirbtiniai simboliniai pavadinimai gali būti daromi iš bendrinėje lietuvių kalboje vartojamų žodžių su įvairiomis priesagomis ar galūnėmis, pvz.: „Aukštuva“, „Rieduva“, „Grindukas“, „Alaušė“.
    5.2. Galimi iš sutrumpinimų ar kitaip dirbtinai sudaryti ir lietuviškomis raidėmis rašomi simboliniai pavadinimai, kurių pabaiga atitinka lietuvišką galūnę, pvz.: „Eksma“, „Sodra“, „Teksa“, „Sekoma“, „Alfeksas“, „Elmatronas“, „Gantas“, „Ulgis“, „Manselis“.
    5.3. Galimi pavadinimai, sudaryti iš dirbtinio žodžio su jam priklausomais gramatiškai susijusiais dėmenimis, pvz.: „Viralitos gyvybės draudimas“, „Ganto statyba“, „Manselio langai“, „Naujoji ringuva“.
    6. Simboliniais pavadinimais gali eiti antikinių (senovės graikų ir lotynų) kalbų žodžiai, ypač jei įmonės, įstaigos, organizacijos veikla yra kultūrinio ar humanitarinio pobūdžio, pvz.: „Alfa“, „Libra“, „Lingua“, „Littera“, „Caritas“.
    7. Iš susijungusių įmonių, įstaigų ar organizacijų simbolinių pavadinimų gali būti sudarytas jungtinis simbolinis pavadinimas, pvz.: „Pavasaris-Gelma“, „Santara-Šviesa“, „Tachema-Rida“.
    8. Simboliniai pavadinimai rašomi su kabutėmis ir pradedami didžiąja raide. Daugiažodžių pavadinimų didžiąja raide rašomas tik pirmasis žodis (ir į pavadinimą įeinantys tikriniai daiktavardžiai), pvz.: „Naujoji rūta“, „Sėkmingos investicijos raktas“, „Pas Juozapą“.
    Pastaba. Prieš simbolinį pavadinimą einantis žodis ar žodžių junginys, žymintis įmonės, įstaigos ar organizacijos teisinę formą arba rūšinį pavadinimą, sakinio viduje rašomas mažosiomis raidėmis, pvz.: akcinė bendrovė „Ragutis“, viešoji įstaiga „Užupio takas“, uždaroji akcinė bendrovė leidykla „Muzika“. Teisinę formą galima nurodyti santrumpa, pvz.: AB „Ragutis“, VšĮ „Užupio takas“. Teisinė forma ar jos santrumpa gali būti rašoma ir po simbolinio pavadinimo, pvz.: „Ragutis“, akcinė bendrovė arba „Ragutis“, AB.III. NETEIKTINI SIMBOLINIAI PAVADINIMAI9. Simboliniai pavadinimai negali būti sudaryti iš nenorminių žodžių (arba su jais) ar nenorminės darybos būdu.
    9.1. Simboliniai pavadinimai nedaromi iš lietuvių kalbos klaidomis laikomų svetimybių (barbarizmų) ar hibridų, kitų nenorminių žodžių, pvz.: „Bantas“, „Cementovkė“, „Čipsas“, „Gerbūvis“, „Rinkė“.
    9.2. Neteiktini lietuvių kalbos žodžių darybos taisyklėms prieštaraujantys sudurtiniai simboliniai pavadinimai, pvz.: „Lietūkprekyba“, „Pienocentras“, „Metaloprekyba“.
    9.3. Neteiktini simboliniai pavadinimai iš begalūnių dirbtinių žodžių, pvz.: „Teko“, „Kage“, „Mansel“, „Galarg“, „Grigen“, „Intaks“.
    9.4. Neteiktini simboliniai pavadinimai, kuriuos sudarantys žodžiai nesusieti gramatiškai (linksniu, gimine, skaičiumi), pvz.: „Ranga investicijos“, „Arnika draudimas“.
    9.5. Neteiktini simboliniai pavadinimai su rašybos klaidomis, pvz.: „Varijantas“, „Bilijardo oazė“, „SeKoMa“, „MeBeTa“, „ATiLa“.
    10. Simboliniais pavadinimais nelaikytini tokie pavadinimai, kurių pagrindinis žodis yra įmonės, įstaigos ar organizacijos rūšinis pavadinimas, pvz.: „Joniškio pieninė“, „Klaipėdos vaikų ligoninė“, „Žirmūnų vaistinė“, „Architektų dirbtuvės“, „Kompiuterijos centras“, „Klaipėdos kelionių agentūra“. Tokie pavadinimai yra tiesioginės reikšmės ir rašytini be kabučių.

Juridinių asmenų pavadinimus vertino Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Konsultacijos dėl juridinio asmens pavadinimo atitikties lietuvių bendrinės kalbos normoms VĮ Registrų centrui buvo teikiamos nuo 2013 m. gegužės 1 d.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. privalomos kalbos ekspertizės atsisakyta. Norint išvengti netinkamo įmonės pavadinimo registravimo ir su tuo susijusių neigiamų pasekmių, dėl įmonių pavadinimų nemokamai galima konsultuotis su Kalbos komisija el. paštu [email protected] arba tel. (0 5) 272 4520.

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainėje VLKK.lt pateiktą informaciją

Valstybinės kalbos mokėjimas, egzaminai

Valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų vadovai, taip pat tarnautojai ir pareigūnai, policijos, teisėsaugos tarnybų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai, tarnautojai ir pareigūnai turi mokėti valstybinę kalbą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas. Valstybinės kalbos mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1688 „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų  nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1687 „Dėl Valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir jų išlaikymą patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A3-164 „Dėl Prienų rajono savivaldybės valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos nustatymo komisijos sudarymo ir bazinės mokyklos skyrimo“ sudaryta Prienų rajono savivaldybės valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos nustatymo komisija ir bazine mokykla, kurioje dirbs ši komisija, paskirta Prienų „Žiburio“ gimnazija. Komisijos pirmininkė – Daiva Sabanskienė, Prienų „Žiburio“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui (el. p. [email protected], tel.: +370 319 52430, +370 611 51402).

Kita informacija

VALSTYBINĖS KALBOS PRIEŽIŪRA

Atsakingas specialistas 

Vaida Peleckienė, Bendrojo skyriaus vyr. specialistė (kalbos tvarkytoja), Laisvės a. 12, 102 kab., tel. (0 319) 61 141, el. p. [email protected]

Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė – valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 str. 12 p.). Įgyvendinant šią funkciją kontroliuojama, kaip Prienų rajono savivaldybės teritorijoje laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą ir taisyklingumą. Prienų rajono savivaldybės fiziniai ir juridiniai asmenys konsultuojami kalbos klausimais; derinami išorinės reklamos projektai.

KALBOS PATARIMAI