Ne. Žodis talpinti reiškia „daryti, kad tilptų“, pvz.: Dobilus talpinome į daržinę.
Internete vieta (bent jau kol kas) neribojama, todėl apie ko talpinimą jame negali būti nė kalbos.
Pavyzdžiui, Nuotraukas reikėtų patalpinti įmonės tinklalapyje (taisoma įdėti į įmonės tinklalapį). Savivaldybės strateginis planas yra patalpintas svetainėje (taisoma paskelbtas, skelbiamas svetainėje, įdėtas į svetainę).

Būviui, būsenai ar požymiui reikšti vartojami pasakymai: tvarka, viskas gerai.
Pavyzdžiui: Galite eiti, viskas tvarkoj (taisoma: tvarka, viskas gerai); Ar jo dokumentai tvarkoje (taisoma: sutvarkyti, tvarkingi).

Galima vartoti lietuviškus žodžius: ženklas; duoti ženklą, skambtelėti, skimbtelėti, pyptelėti.

Pavardės, kurios baigiasi galūne -as, vienaskaitos šauksmininko linksnyje turi galūnę -ai, pvz.: pone Džiautai, pone Sakalai, pone Seniūnai (bet bendrinio žodžio seniūnas šauksmininko forma – seniūne, į pasakų veikėjus kreipiamasi: sakale raibasis, vilke pilke). Tikriniai daiktavardžiai, reiškiantys vyrų vardus, vienaskaitos šauksmininko taip pat turi galūnę -ai, pvz.: Petras – Petrai! Gintaras – Gintarai!

Tikrinių vardų su galūne -is, -ys, -us, -ius šauksmininkas toks pat, kaip ir bendrinių, plg., pone Bizuli ir bičiuli, pone Smaily ir būry, pone Butkau ir sūnau, pone Vėliau ir sodžiau.

Junginį telefonas pasiteiravimui galima keisti tokiais posakiais: pasiteiravimo telefonas, informacinis telefonas, pasiteirauti galima telefonu, informacija teikiama telefonu ir pan.

Lietuviškame tekste po žodžių pagarbiai, su pagarba nededama jokio skyrybos ženklo. Pateisinamas čia galėtų būti tik brūkšnys, rašomas dėl didesnės ekspresijos.

Kompiuterijos termino angl. e-mail  atitikmenys yra du, jų reikšmės šiek tiek skiriasi: elektroninis paštas arba elektroninis laiškas. Sakyti „imeilas“ arba „e-meilas“ yra didelė klaida, žr. Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą.
Rašte gali būti trumpinama – el. laiškas, e. laiškas; el. paštas, e. paštas, el. p., e. p.

Programos pavadinimas „Skype“, be abejo, vartotinas, plg. „Microsoft“, „Linux“, „Samsung“.
Svetimus tikrinius vardus, siekdami tikslumo, perrašome paraidžiui (pvz., dalykiniame stiliuje), o norėdami pritaikyti prie savo kalbos – adaptuojame pagal apytikrį tarimą (pvz., buitinėje vartosenoje ar vaikų literatūroje).
Taigi, atsižvelgus į kontekstą, būtų galima rašyti keleriopai, pvz.:
Kalbėjomės per (arba naudodami) programą „Skype“. (Dalykiniame, moksliniame stiliuje.)
Kalbėjomės per „Skype’ą“. (Praleidus nomenklatūrinį žodį programą reikiamu linksniu teiktinas simbolinis pavadinimas)
Kalbėjomės per skaipą. (Paplitę simboliniai pavadinimai adaptuojami – sulietuvinami pagal apytikrį tarimą – ir virsta bendriniais žodžiais, tada jie rašomi be kabučių mažąja raide).

Vietininkas nevartotinas kaip prielinksnis ar polinksnis laiko tarpui reikšti. Tokia vartosena nusižiūrėta iš rusų kalbos. Pavyzdžiui: Metų bėgyje (taisoma Per metus; Šiais metais) buvo sušaukti keli susirinkimai; Pretenzijos priimamos mėnesio bėgyje (taisoma per mėnesį; mėnesį; visą šį mėnesį). Žr. Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą.

Daiktavardis pravažiavimas nevartotinas reikšme „įvažiavimas“. Todėl turėtų būti Neužstatyti įvažiavimo. Taisytini ir kiti panašūs žodžių junginiai, pvz.: Pravažiavimo nėra (taisoma Įvažiuoti draudžiama, uždrausta, negalima; Nevažiuoti; Kelio nėra; Kelias uždarytas); Praėjimas (taisoma Įėjimas) į kiemą kitoje pusėje.

Netaisyklingas. Veiksmažodis gautis nevartotinas savaimine rezultatine reikšme.
Pavyzdžiui: Gavosi (taisoma Susidarė) kebli padėtis; Dažnai taip gaunasi  (taisoma atsitinka). Gautis tinka tik atsigavimo reikšme: Ligonis po ligos gaunasi.

Vartojamos veiksmažodžio formos nervinti, nervina, nervino. Taigi nervinamės. Pavyzdžiui: Pats nervuojiesi (taisoma  nerviniesi) ir kitus nervuoji (taisoma nervini); Ji labai nervuota (taisoma nervinga) moteris.

Taip, visi trys variantai taisyklingi. Tai rodo tiek „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“, tiek akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ pavyzdžiai:

1. Kam tu naršai svetimus ryšulius? (DŽ); Išnaršė visas pakampes (DŽ);
2. Naršyk skrynioj kiek tik nori, o saldainių vis vien nerasi (LKŽ);
3. Naršo po skrynią (DŽ); Panaršė po skrynią, ieškodama skaros (DŽ).

Taigi taisyklinga sakyti visaip:

1. Trečdalis interneto vartotojų naršo internetą beveik kasdien; Dabar Lietuvos interneto vartotojai naršo interneto svetaines daug dažniau;
2. Daugiau nei pusė paauglių internete naršo be suaugusiųjų priežiūros; Viską galima rasti, šiek tiek panaršius internete;
3. Vis mažesni vaikai naršo po internetą; Tėvai gali naršyti po internetą kartu su vaikais; Idėja parašyti šitą straipsnį kilo nuodugniau panaršius po svetainę.

Šie junginiai turi tam tikrų reikšmės skirtumų. Labiausiai skiriasi junginiai su galininku ir junginiai su vietininku bei prielinksnio konstrukcija.
Veiksmažodis naršyti  su galininku daugiau pabrėžia veiksmo poveikį naršomam daiktui. Veiksmažodžio naršyti junginiai su vietininku ar prielinksnio konstrukcija daugiau išryškina veiksmo vietą.

Balansas – tarpusavyje susijusių dydžių pusiausvyra, santykis; tai vaizduojanti lentelė ar suvestinė, pvz.: buhalterinis balansas, prekybos balansas, energijos balansas, ginkluotės balansas. Pusiausvyra: 1. kūno ramybės būsena, išsilyginus veikiančioms jėgoms, pvz.: netekti, nustoti pusiausvyros; sunku išlaikyti pusiausvyrą; 2. prk. darni ko nors būsena, pvz.: politinė pusiausvyra, dvasinė pusiausvyra, išmušti iš pusiausvyros, atgauti pusiausvyrą.
Taigi balansas vartojamas, kai kalbama apie kokį nors nustatomą, išmatuojamą dalykų santykį, pusiausvyra – kalbant apie dvasinius ir kitus sunkiai išmatuojamus ir santykiu neišreiškiamus dalykus: Išlaikyti balansą (geriau pusiausvyrą) tarp kompiuterio ir realaus gyvenimo. Ieškojome balanso (geriau pusiausvyros) tarp įprastų ir neįprastų dalykų.

Ne, netaisyklingi. Pirminė norminė nuimti reikšmė – paimti, pašalinti tai, kas yra viršuje.
Jeigu norima pasakyti, kad iš sąskaitos imama dalis pinigų, tai reikia tik pasirinkti tinkamą priešdėlį: paimti, pasiimti pinigų.
Jeigu svarbu ne tiesioginio ėmimo reikšmė, o kokia kita bankinė operacija (tarkim, iš sąskaitos atskaitomi mokesčiai ar pan.), galėtų tikti nurašyti nuo sąskaitos, atskaityti iš sąskaitos.

Jeigu į svečius atvyksta vyras, jis yra svečias. Jeigu moteris – viešnia (ne svetė). Jeigu kelios moterys – viešnios. Jeigu vien vyrų arba ir vyrų, ir moterų būrelis – tai svečiai.

Eilė gali reikšti vienas paskui kitą einančių daiktų virtinę ir ko nors darymo tvarką; netinka be eilės esančiai grupei ar dideliam skaičiui nusakyti.
Eilė, visa eilė – nevartoti reikšmėmis keletas, dalis, nemaža, daug, daugelis: Visa eilė (= Daugelis) darbuotojų gavo premijas. Eilėje įstaigų (= Kai kuriose įstaigose) mažinamas darbuotojų skaičius.

Prieveiksmis ypač vartojamas tada, kai norima sakinyje ką nors pabrėžti, išskirti, paryškinti, pvz.: Šis pasiūlymas ypač vilioja; Gauta ypač svarbi informacija; Oras jau šaltas, ypač vakarais. Tekste jį dažnai galima pakeisti žodžiais labai, itin, nepaprastai  ir pan.: Šis pasiūlymas labai vilioja, gauta nepaprastai svarbi informacija.
Prieveiksmis ypatingai, padarytas iš būdvardžio ypatingas „išsiskiriantis, nepaprastas“, vartojamas tuo atveju, kai norima pasakyti, kad kas nors daroma nepaprastai, savotiškai, kitaip nei įprasta, pvz.: Kino žvaigždė elgias ( kalba, rengiasi, atrodo…) ypatingai.
Taigi prieveiksmis ypatingai  nevartotinas prieveiksmio ypač reikšme, pvz: ypatingai (taisoma ypač) geras filmas, ypatingai (taisoma ypač) mažos kainos, ypatingai (taisoma ypač) pigu.

Ne. Daiktavardis įpakavimas nevartojamas reikšme pakuotė. Reikėtų sakyti pakuotė yra nemokama.

Išsireiškimas – neteiktinas vertinys. Taisoma: posakis, pasakymas. Pvz.: Mokytojas parinko gražių išsireiškimų (taisoma posakių).

Taisyklingai trumpiname: a. k., asm. k., galima trumpinti ir AK  (keliažodžiai pavadinimai trumpinami visus savarankiškus žodžius žymint pirmosiomis didžiosiomis raidėmis).

Ne, nes antrasis žodis gali būti vertinamas kaip pirmąjį tikslinantis priedėlis – čekis dovana, tačiau tokios darybos pavadinimai nelabai būdingi lietuvių kalbai. Galėtų būti dovaninis čekis, dovanų čekis.

Netaisyklingas. Daikto būviui, būdui ar požymiui reikšti vietininkas rankraštyje nevartotinas, pvz.: Skaičiau šį veikalą rankraštyje (taisoma šio veikalo rankraštį). Poema taip ir liko rankraštyje (taisoma rankraščiu, rankraštis, rankraštinė).

Netaisyklingas, veiksmažodis sekti nevartojamas reikšme „būti, eiti tuoj po to“, pvz.: Toliau seka  (taisoma eina, yra) parašai. Kas seka (taisoma eina, yra) tuoj po žiemos?
Administracinėje kalboje šis žodis dažniausiai vartojamas reikšmėmis 1) „stebėti kieno nors veikimą“, 2) „daryti, kaip kitas daro, mėgdžioti elgesį“.

Ne, pingpongas nevartotina svetimybė; sporto terminas stalo tenisas.

Taip. Sena mįslė išlaikė tokį pat seną žodžio vienas vartojimą su daugiskaitiniais daiktavardžiais. Anksčiau niekaip kitaip nebūdavo sakoma, kaip: vienos durys, vienos žirklės, vieni marškiniai, vieni metai.
Žodžiai vieneri, vienerios į bendrinę kalbą atėjo ne taip jau seniai. Jie imti vartoti pagal analogiją su dauginiais skaitvardžiais dveji, dvejos – devyneri, devynerios. Mat pastarieji skaitvardžiai visada buvo vartojami su daugiskaitiniais daiktavardžiais, pavyzdžiui, dveji metai, trejos žirklės, ketveri marškiniai ir pan. Pamažu visa paradigma susilygino, ir nauji dauginiai skaitvardžiai vieneri, vienerios tapo įprasti.
Tiek pagrindinė, tiek dauginė skaitvardžio vienas forma laikomos bendrinės kalbos normomis. Tačiau pirmenybė teiktina senajai vartosenai – taigi pagrindinei formai vieni, vienos.

Padalyvis nesant vartotinas su to paties linksnio vardažodžiais kaip ir veiksmažodis nėra, t. y. ne su naudininku, o su kilmininku – nesant ko, pvz.: Raštus pasirašo firmos direktorius, jam nesant (taisoma jo nesant) – direktoriaus pavaduotojas; Posėdžiams vadovauja  komiteto pirmininkas, jam nesant (taisoma jo nesant) – sekretorius.
Primintina, kad daug kur geriau vartoti pasakymus kai nėra, jei nėra, pvz., Sutartis pasirašo pavaduotojas, jei nėra pirmininko.

Kirčiuoti reikia ne šaknyje (normãliai), o galūnėje – normaliaĩ, plg. formalùs – formaliaĩ, legalùs – legaliaĩ, genialùs – genialiaĩ, nes prieveiksmiai, padaryti iš nepastoviai kirčiuojamų daugiaskiemenių būdvardžių, turi kirtį gale.

Veiksmažodis pastebėti vartojamas reikšme „įžiūrėti, pamatyti“. Pvz.: Pastebėjau keletą korektūros klaidų; Pastebėjau, kad trūksta dviejų detalių.
Veiksmažodis pastebėti netinkamai vartojamas tada, kai dalykai, apie kuriuos kalbama, jau yra pastebėti, juos norima tik pristatyti, t. y. iškelti, pabrėžti, pažymėti, išryškinti. Pvz.: Noriu pastebėti (taisoma iškelti, pasakyti) dar vieną problemą; Reikia pastebėti (taisoma pasakyti, pabrėžti), kad ta išvada vis dėlto teisinga.

Veiksmažodis sudalyvauti yra dirbtinai sudarytas žargono žodis. Bendrinėje kalboje nevartotinas. Todėl pasakymus sudalyvauti renginyje, sudalyvauti pasitarime, sudalyvauti konkurse ir pan. būtina taisyti. Pvz.: Ar tu sudalyvautum (taisoma dalyvautum, sutiktum dalyvauti) tokiame realybės šou? Merginos puikiai sudalyvavo (taisoma pasirodė) šlapių marškinėlių konkurse.

Žodis kebãbas yra 2 kirčiuotės (kirtis nepastovus, plg. dgs.: kebãbai, kebãbų, kebabùs), priesagos –inė vedinys galimas, jis išlaiko pamatinio žodžio kirčio vietą ir priegaidę – kebãbinė, kaitant kirtis pastovus (1 kirčiuotė): kebãbinės, į kebãbinę, kebãbinėje… Dar plg.: aparãtas (2) ir aparãtinė (1), arbatà (2) ir arbãtinė (1).

Taisyklingas tarptautinis žodis yra humoras. Jumoras – neteiktina forma, atėjusi iš rusų юмор.
Priebalsį h šiame žodyje taria visos europiečių kalbos, turinčios šį garsą, pvz., latvių humors, estų huumor, ukrainiečių humor, lenkų, čekų, slovakų, danų švedų humor.
Su h rašytini bei tartini ir kiti žodžiai: humoreska, humoristas, humoristinis.

Dėka vartojama su asmenų pavadinimų kilmininku kaip polinksnis (arba kaip prielinksnis): Tėvų dėka (Dėka tėvų) baigė mokslus. Tavo dėka (Dėka tavęs) pasveikau.
Nevartotina veiksmo priežasčiai ir būdui nusakyti: Pasiūlymo įgyvendinimo dėka (taisoma Įgyvendinus pasiūlymą) darbas palengvėjo. Didelių pastangų dėka (taisoma Didelėmis pastangomis; Labai stengdamiesi) darbą baigėme laiku. Atsitiktinumo dėka (taisoma Dėl atsitiktinumo; Atsitiktinai) jis liko nesužeistas.

Šampinionas (šampinjonas) (pranc. champignon – grybas) – nevartotina svetimybė. Taisyklingas žodis pievagrybis.

Ne. Abstrakčiųjų priesagos -imas (-ymas) daiktavardžių naudininkas tikslui, paskirčiai reikšti neteiktinas. Tokie veiksmažodiniai daiktavardžiai gali būti keičiami bendratimi kava išsinešti, o kai kuriais atvejais – reikiamybės atspalvį turinčiais junginiais (kava išsineštinai) arba būdvardžiais (išsineštinė kava).

Skaitmenys po kablelio rodo dešimtąsias, šimtąsias ar mažesnes (t. y. trupmenines) skaičiaus dalis. Su tokiais trupmeniniais skaičiais vartojamas daiktavardžių kilmininkas, pvz.: Už darbą sumokėjo po 5,25 euro; Komanda pelnė 85,3 taško.

Būdvardis abipusis vartotinas reikšme abiejų vienas kitam rodomas, reiškiamas, atliekamas, tarpusavis, pvz., abipusis nuoširdumas, abipusė nauda.
Prieveiksmis vartojamas tik su baigmeniu -iškai (abipùsiškai), netinka forma abipusiai: Archyvų medžiaga galėtų būti naudojama ir kitais abipusiškai (ne abipusiai) suderintais atvejais. Panašia reikšme vartojamas ir pasakymas abiem pusėms: Ieškosime abipusiškai // abiem pusėms (geriau abiem šalims) naudingų sąlygų.

Pareigų pavadinimai sudaromi su vyriškosios giminės daiktavardžiais. Šiuo atveju kalbama apie skyriaus vedėjo pareigas, taigi Vardė Pavardaitė, laikinai einanti skyriaus vedėjo pareigas.  Moterims apibūdinti vartojami moteriškosios giminės daiktavardžiai (giminė derinama), pvz., skyriaus vedėja Vardė Pavardaitė (bet  ji eina skyriaus vedėjo pareigas, – vyriškoji giminė vartojama apibendrintai raiškai).

Daiktavardis rėžimas padarytas iš veiksmažodžio rėžti. Visi žino, kas yra rėžti (1. aštriu įrankiu dalyti, pjauti; 2. brėžti, kirsti; 3. labai skaudėti; 4. šnek. atvirai, tiesiai sakyti ir kt.), tai rėžimas ir bus veiksmo, atliekamo rėžiant, pavadinimas. Kai kurie rėžimu pavadina valstybinę santvarką ar tiksliai nustatytą darbo, poilsio tvarką, objektų parametrus; bet tam yra kitas žodis – režimas, atėjęs iš pranc. regime, o šis kilęs iš lot. regere – „vadovauti“.
Taigi ir rėžimas, ir režimas yra taisyklingi skirtingų reikšmių žodžiai.

Kalbant apie asmenis, iš kurių ko nors reikalaujama, žodžių junginys reikalauti ko nevartotinas, vartotina reikalauti iš ko arba reikalauti su šalutiniu dėmeniu, pvz.: Reikalaukime vadovų (taisoma iš vadovų) gerinti darbo sąlygas (arba: kad vadovai gerintų darbo sąlygas). Pareikalavome administracijos (taisoma iš administracijos) sudaryti sutartis (arba: kad sudarytų sutartis).

Rūpestis yra nerimas, vaizdžiai tariant, galvos skausmas dėl ko nors, o rūpinimasis – veikimas, pastangos siekiant padėti, todėl visai netinka sakyti rūpestis kuo. Jei kuo, tai tik rūpinimasis, pvz., rūpinimasis (ne rūpestis!) pagyvenusiais žmonėmis, beglobiais gyvūnais. O jei jau rūpestis, tai dėl ko, pvz., rūpesčių dėl ko nors turi kiekvienas.

Žodis parodymai tiesiog išverstas iš rusų kalbos показания. Reikšme „prietaiso ar ko kito rodomi duomenys” žodis parodymai nevartotinas. Čia turimas geras lietuviškas terminas rodmenys, vienaskaitos vardininko forma – rodmuo.

Tai skirtingų  reikšmių žodžiai: išmatavimas (dažnai sakoma ir išmatavimai) – tai veiksmas, o matmuo – tai matavimo rezultatas (pavyzdžiui, dydis, numeris ir pan.). Taigi, jei norite sužinoti kokio nors objekto dydį, reikėtų klausi ne išmatavimų, o matmenų, kuriuos galime sužinoti išmatuodami.

Pasakymas turėti gerą laiką yra pažodžiui išverstas iš anglų k. to have a good time. Mes sakome ne turėjau gerą laiką, o maloniai (šauniai, puikiai) praleidau laiką ar pan.

Dažnai pradedame sakinį žodžiais vadovaujantis, atsižvelgiant nepaisydami, koks yra sakinys – su veikėju ar be jo. Vadovaujantis, atsižvelgiant  tinka beasmeniame (kai veikėjo nėra) sakinyje, pvz.: vadovaujantis minėtais teisės aktais, teikiamas sprendimo projektas; atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, skirta lėšų šioms bendruomenėms. Kai sakinyje veikėjas yra, vartojamas pusdalyvis (atitinkamai derinant giminę ir skaičių), pvz.: vadovaudamasis minėtais teisės aktais, Investicijų skyrius (VEIKĖJAS) teikia sprendimo projektą; atsižvelgdami į pateiktus dokumentus, skyrėme (VEIKĖJAS – MES) lėšų šioms bendruomenėms.
*Pirmojo asmens vardu rašomi įsakymai formuluojami taip: Vadovaudamasis (atsižvelgdamas) , pavedu (nurodau, skiriu, siūlau)

Socialinio tinklo pavadinimo „Facebook“ adaptuotas variantas – feisbukas. Jis, kaip ir kiti adaptuoti plačiau paplitusių pavadinimų variantai (tviteris, jutubas, skaipas, instagramas, guglas ir kt.), galimas vartoti. Taigi taisyklingi abu variantai: Daugiau informacijos rasite socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje; Daugiau informacijos rasite feisbuko paskyroje.

Prienų rajono savivaldybė suskirstyta į devynias seniūnijas: Balbieriškio, Išlaužo, Jiezno, Naujosios Ūtos, Pakuonio, Prienų, Stakliškių, Šilavoto, Veiverių.  Vietovardžiai  Balbiẽriškis, Ìšlaužas, Pakúonis, Príenai, Stãkliškės, Šilavótas yra pirmosios kirčiuotės, o tai reiškia, kad kirčiuojami pastoviai, t. y. visuose linksniuose kirčio vieta lieka nepakitusi. Būkime atidūs kirčiuodami vietovardžius Jiẽznas (2), Naujóji Ūtà (4), Veiveriaĩ (3b):
Jiẽznas, Jiẽzno, Jiẽznui,  į Jiẽzną, ties Jieznù, Jieznè;
Naujóji Ūtà, Naujõsios Ūtõs,  Naũjajai Ū̃tai,  į Naũjąją Ū̃tą, ties Naują́ja Ūtà, Naujõjoje Ūtojè;
Veiveriaĩ, Veiverių̃, Veiveriáms, į Veĩverius, ties Veiveriaĩs, Veiveriuosè.

Vietininkas rėmuose vartojamas konkrečiai vietai reikšti:
Nauja fotografija senuose rėmuose.
Dviračių rėmuose iškalti specialūs numeriai.

Kartais rėmuose tiesiog perteklinis:
Spendimo būdo reikia ieškoti pačios „Sodros“ sistemos rėmuose (=pačioje „Sodros“ sistemoje).

Vietininkas rėmuose netinka, kai nusakomas veiksmo būdas, pagrindas:
Darbai privalo būti vykdomi biudžeto rėmuose (=laikantis biudžeto).
Skyrius nagrinėja gyventojų prašymus savo kompetencijos rėmuose (=pagal savo kompetenciją).

Siųsti žinutę... o gal geriau pasakyti, pranešti, teigti, tvirtinti; (aiškiai) įspėti;
(akivaizdžiai) parodyti; pranešti (naujieną)
Siunčiame aiškią žinutę: sąžiningas verslas rinkoje konkuruoja sėkmingai ir sukuria didesnę vertę.
Suvienydami jėgas mados namai kvietė moteris iš visų trijų Baltijos šalių burtis kartu ir siuntė žinutę, jog grožis yra įvairus.
Kiekvienas reportažas siunčia vieną ir tą pačią žinutę, lyg būtų užstrigusi plokštelė.
Tai kokią žinutę Lietuvos valdžia siunčia visiems, išvykusiems iš Lietuvos?
Rožinėmis barzdomis pasipuošę bėgikai siunčia žinutę moterims – pasitikrinkite!

Siųsti žinutę…
Mokytojos vardu siuntė įžeidžiančias žinutes.
Įsilaužę į nepilnametės socialinio tinklo paskyrą siuntė žinutes ir nuotraukas.
Žinutes ji siuntė iš dviejų telefono numerių.

pagalba – parama, pagelbėjimas, padėjimas.
su kieno pagalba – pasakymas yra vartojamas su asmenų,
bendrijų, organizacijų pavadinimais.
Pasistatė namus su kaimynų pagalba.

Konstrukcija su pagalba netinka kalbant apie įrankio, mechanizmo ar kokios kitos priemonės,
kartais net abstrakčios, naudojimą.

Namo sistemos valdomos kompiuterio pagalba  (=kompiuteriu).
Ilgalaikių stebėjimų pagalba (=Atliekant ilgalaikius stebėjimus)
nustatomos elgesio priežastys.

Žirniai azotu netręšiami, nes juo apsirūpina patys gumbelinių bakterijų pagalba (=nes jo gauna iš gumbelinių bakterijų).
Šio kūrinio pagalba (=Pasiremiant šiuo kūriniu) galima atsakyti į daugelį klausimų.

Teoriškai galimi abu variantai.

Pirmasis variantas, kai neiginys rašomas atskirai nuo daiktavardžio darbo, reiškia viso junginio darbo diena neigimą: darbo diena – laikas, kai dirbama, ne darbo diena – laikas, kai nedirbama (pvz., ilsimasi, švenčiama).
Daugiau pavyzdžių: ne ginčo metu (plg. ginčo metu), ne konkurso tvarka (plg. konkurso tvarka), ne darbo valandos (plg. darbo valandos).
Paskelbta dar viena ne darbo diena – lapkričio 2-oji.
Sekmadienis – ne darbo diena.

Neiginys kartu su daiktavardžiu darbas sudaro kitos reikšmės žodį – nedarbas. Jis reiškia darbui priešingą reiškinį („darbo nebuvimas, neturėjimas“). Socialinės apsaugos terminų žodyne nurodyta, kad nedarbas (angl. unemployment) – padėtis, kai asmuo ne savo noru neturi mokamo darbo ir, būdamas darbingas, negali jo rasti. Daugiau terminų: nedarbo draudimas, nedarbo lygis, nedarbo mažinimas, nedarbo rizika.
Pirmoji mano nedarbo diena (esu bedarbė) buvo sunki. Žmonės bijo nedarbo.
Konferencijoje aptartas ir nedarbo mažinimo Lietuvoje klausimas.

Pirmoji prielinksnio iš reikšmė – žymėti veiksmą išorės link nuo pasakytos vietos, pvz.: Vėjas pučia iš vakarų; Iš eglynų staugia vilkas; Stebėti gatvę iš penkto aukšto ir pan.
Taigi junginiai darbas iš namų, dirbti iš namų taisyklingi.

Nevartotinos svetimybės on-line pakaitai yra prijungtas, prisijungęs (prie tinklo); prijungtinis; tiesiogiai; internetinis.
Renginiui, vykstančiam naudojantis ryšio priemonėmis, apibūdinti tinka žodžiai internetinis (internetu, per internetą), nuotolinis, elektroninis, virtualusis, tiesioginis (tiesiogiai internetu).
Pavyzdžiui: Gegužės mėnesį planuojamas nuotolinis seminaras mokytojams. Virtualieji renginiai Lietuvoje tampa vis populiaresni. Rytoj vyks tiesioginė projekto pristatymo konferencija.

Daiktavardžiai su tarptautiniais priešdėliais (anti-, eks-, meta-, super-, vice- ir pan.) savo galūnėmis nesiskiria nuo pamatinių daiktavardžių. Bendrinėje kalboje teiktina forma – antikūnas.
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamas tik žodis antikūnas biol. „baltymas, organizme neutralizuojantis svetimus baltymus ar bakterijas“.

Gatvės pavadinimą sudaro gatvės vardas ir gatvės tipo nuoroda.

Gatvės vardas rašomas didžiąja raide; kai jį sudaro du ar daugiau žodžių – visi savarankiški žodžiai rašomi didžiąja raide.
Prienų rajone dažniausiai gatvių vardais eina augalų pavadinimai (Liepų g., Medetkų g., Alyvų g., Bruknių g., Karklų g., Erškėtrožių g.), gamtos ir kitokių reiškinių bei objektų pavadinimai (Aušros g., Vėjo g., Slėnio g., Parko g., Piliakalnio g., Mokyklos g.), vietovardžiai (Nemuno g., Verknės g., Vilniaus g., Alytaus pl., Butrimonių g., Lapupio g.), taip pat abstrakčios reikšmės daiktavardžiai (Taikos g., Jaunystės g., Tiesos tak., Šviesos g., Ramybės g.). Nemažai gatvių su garsių žmonių vardais ir pavardėmis, slapyvardžiais (J. Lukšos g., Greimų g., J. Brundzos, Maironio g., V. Mykolaičio-Putino g.). Rečiau gatvių vardais eina gyvūnų pavadinimai (Povų g., Vyturių g., Žiogų g., Lakštingalų g.), apibūdinamosios reikšmės žodžiai (Tylioji g., Siauroji g., Žalioji g., Naujoji g., Kalvotoji g.), asmenų pavadinimai (Dzūkų g., Partizanų g., Kaimynų g., Girininkų g.).

Atkreiptinas dėmesys į pavadinimų, sudarytų iš kelių žodžių, rašymą. Tokių pavadinimų Prienų rajone nedaug, jie turi būti rašomi taip: Naujojo Gyvenimo g., Kalnų Sodo g., Saulės Vaikų g., Senojo Malūno g.

Gatvės tipo nuoroda rašoma mažąja raide.
Daugelį gatvės tipo nuorodų įprasta trumpinti: gatvė – g., skersgatvis – skg., akligatvis – aklg., alėja – al., prospektas – pr., aikštė – a., skveras – skv. Paprastai netrumpinamos rečiau vartojamos nuorodos; prireikus trumpinama taip: takas – tak., plentas – pl., kelias – kel., kl., aplinkkelis – aplinkl., vieškelis – vieškl., krantinė – krant.

Dažniausi pavadinimai su nuoroda gatvė (g.). Prienų rajone kitokių gatvės tipo nuorodų nėra daug: Laisvės a., Nepriklausomybės a., Mykolo Krupavičiaus al., Rožių tak., Gėlių tak., Minties tak., Astrų skg., Kauno pl., Alytaus pl. ir kt.

Gatvių pavadinimai, kaip sudedamosios adreso dalys, į kitas kalbas neverčiami. Prireikus rišliame tekste gali būti verčiama gatvės tipo nuoroda ar jos sutrumpinimas.

(Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. gruodžio 2 d. rekomendacija Nr. 14 (R-2) „Dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo“)

Viruso sukeliamos ligos pavadinimas rašomas didžiosiomis raidėmis, be kabučių: COVID-19. Ligos pavadinimą sudaro angl. junginio Coronavirus disease 2019 santrumpa.
Be kabučių rašomi ir kiti pavadinimai, kuriuos sudaro santrumpos: SŪRS (sunkus ūmus respiracinis sindromas; lietuviškuose tekstuose pavartojama ir angliško šio viruso pavadinimo Severe acute respiratory sindrome santrumpa SARS), ARRS (Artimųjų Rytų respiracinis sindromas; labiau paplitusi angl. pavadinimo Middle East respiratoty sindrome santrumpa MERS).

Paprastai virusų pavadinimai rašomi vienu žodžiu – koronavirusas, rotavirusas, norovirusas, adenovirusas, enterovirusas ir pan.
Iš dviejų žodžių sudaryti pavadinimai, kurių pirmasis žodis yra tikrinis, rašomi didžiąja raide, pvz.: Ebolos virusas (nuo upės pavadinimo), Zikos virusas (nuo miško pavadinimo) ir pan.

Nelietuviškos kilmės dėmenys ir priešdėliai aero-, agro-, anti-, audio-, auto-, avia-, bio-, eks-, etno- foto-, hidro-, infra-, makro-, mikro-, pop-, pseudo-, stereo-, super-, termo-, trans-, turbo-, ultra-, vice- ir pan. lietuvių kalboje vieni nevartojami. Jie rašomi kartu su kitais dėmenimis ir su jais sudaro sudurtinius žodžius: aeroklubas, biochemija, fotorobotas, mikrorajonas, vicemeras.

Prie pagrindinio dėmens gali būti prijungiami ir du tokie dėmenys, jei visas žodis reiškia vieną sąvoką, pvz.: aerofotonuotrauka (iš lėktuvo padaryta nuotrauka); automotoklubas (automobilininkų ir motociklininkų klubas).
Kai minimi du atskiri daiktai, jiems pavadinti su tais dėmenimis sudaromi du atskiri žodžiai arba pirmasis dėmuo rašomas su brūkšneliu, antrasis – kartu su pagrindiniu dėmeniu, pvz.: audioaparatūra ir videoaparatūra arba audio- ir videoaparatūra; mikroekonomika ir makroekonomika arba mikro- ir makroekonomika.

Keletas kitų kalbų kilmės žodžių lietuvių kalboje vartojami ir kaip savarankiški žodžiai, ir kaip žodžių sudedamosios dalys, pvz.: elektra ir elektro-, radijas ir radijo-, kinas ir kino-. Jie ir rašomi dvejopai: elektros lemputė, elektros prekės, elektromagnetas, elektrotechnika; radijo imtuvas, radijo stotis, radioaktyvus, radiotelegrama; kino teatras, kino režisierius, kino festivalis, kinofiksacija.

Atskirai nuo kitų žodžių rašomi nekaitomi kitų kalbų žodžiai, jei jie lietuvių kalboje turi savarankiško žodžio reikšmę, pvz.: alfa dalelė, maksi sijonas, mini suknelė, veto teisė.

Taigi rašytina:
videokonferencija; vaizdo konferencija
Dėmenį video- galima keisti lietuvišku atitikmeniu vaizdo.
superžmogus; puikus, ypatingas žmogus
Kaip atskiras žodis super gali būti vartojamas ne su daiktavardžiu, o vienas.
Pvz.: Koks puikus šiandien oras! Super! Tokia vartosena būdinga šnekamajai kalbai.
popmuzika

Siūloma adaptuota forma – mesendžeris. Mesendžeris – nemokama interneto tekstinių, vaizdo ir garso pranešimų bei pokalbių programėlė, sukurta 2011 m. bendrovės „Facebook“.

Vieningas – pasižymintis vienybe, susitelkimu, todėl paprastai tinka kalbant apie žmonių grupę, būrį, bendruomenę: vieninga tauta, vieninga bendruomenė, vieninga šalis ir pan.
Negali būti vieninga valiuta, pagalbos sistema ar programa, negali būti vieningas telefonas, fondas, vieningos taisyklės ar kainos, vieningi kriterijai ar mokesčiai, nes tai neturi nieko bendra su vienybe.
Taisyklinga ne vieninga, o bendra valiuta; ne vieninga, o viena, vienoda, bendra pagalbos sistema ar programa; ne vieningas, o bendras fondas; ne vieningos, o vienodos, bendros taisyklės; ne vieningi, o vienodi, bendri kriterijai; ne vieningi, o vienodi mokesčiai; ne vieningos, o vienodos kainos.

Su veiksmažodžiu klausyti(s) galininkas nevartotinas objektui reikšti; vartotinas kilmininkas klausyti(s) ko. Taigi taisyklingas pasakymas – klausiau radijo laidos.
Daugiau pavyzdžių: Klausyk manęs (ne mane), ką pasakysiu. Klausausi muzikos (ne muziką).
Su veiksmažodžiu išklausyti gali būti vartojamas ir galininkas, ir kilmininkas. Pavyzdžiui: Mokytojas išklausė mane iki galo. Mokytojas išklausė manęs iki galo.
Tėvas visada išklauso vaiką. Tėvas visada išklauso vaiko.

Kaip kreiptis į sutuoktinius, kai vyro pavardė baigiasi galūne -a (-ia) arba -ė: Valãtkos ar Valatkaĩ (Valatka), Dailìdės ar Dailidžiaĩ (Dailidė)?

Klaida nelaikytinas nė vienas iš variantų, tačiau daugiskaita su baigmeniu –ai ir kirčiu galūnėje pabrėžtinai rodo, kad kalbama apie sutuoktinius, šeimą, porą – Valatkaĩ, Dailidžiaĩ. Tai vadinamoji kuopinė daugiskaita. Kai kuriose tarmėse aiškiai atskiriami vienos giminės vyrai – Valatkos, Dailidės, ir sutuoktiniai – Valatkai, Dailidžiai.

Įdomu tai, kad kalbant apie sutuoktinius naudojama (dažniausiai pačioje giminėje) ne tik pavardė, bet ir vyro vardas, pvz., Alvydaĩ, Virgiaĩ, Juozaĩ.

Ši tema išsamiai aptarta prof. habil. dr. Bonifaco Stundžios paskaitoje „Ar Drungai ir Gerviai gali būti pavardžių Drunga, Gervė daugiskaita? (VU, Lituanistikos atradimai, Youtube.com, 2022-04-14).

Paskaitoje pateikiami du pavardžių Drunga, Gervė daugiskaitos modeliai:

Profesoriaus teigimu, labiau paplitusi daugiskaitos forma su kirčiuota galūne -(i)ai. Pasitaiko atvejų, kai vartojamos abi daugiskaitos, tik skiriasi jų reikšmės: pirmoji dgs., gramatinė, žymi asmenų su tuo pačiu asmenvardžiu skaičių; antroji dgs., kuopinė, žymi šeimas, tai, kas neskaidoma.

Paskaitoje įdomiai pateikiami dviejų daugiskaitų reliktai tarp bendrinių žodžių, aptariamos dvi daugiskaitos kitose kalbose.

Atliktų tyrimų rezultatai įtikina, kad kalbėdami apie sutuoktinius, šeimą, porą turėtume rinktis daugiskaitą su baigmeniu –ai ir kirčiu galūnėje, pvz.:

Valatka – Valatkai; Jonyka – Jonykai; Pauža – Paužai; Loda – Lodai; Ramoška – Ramoškai; Deltuva – Deltuvai; Šliumpa – Šliumpai; Norvaiša – Norvaišai; Klydžia – Klydžiai; Stundžia – Stundžiai; Lapė – Lapiai; Dailidė – Dailidžiai; Blimkė – Blimkiai; Pempė – Pempiai; Makselė – Makseliai.

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama keletas žodžio „pilnas“ reikšmių:

1. „visiškai užimtas, pripildytas, nepraimtas“, pvz.: Kibiras pilnas vandens. Salė pilna žmonių.
2. „daug turintis“, pvz.: Obelis pilna žiedų. Diktante pilna klaidų. Kelias pilnas duobių.
3. perkeltinė reikšmė „apimtas, kupinas (jausmo, rūpesčio, ypatybės)“, pvz.: Jis pilnas sumanymų. Širdis pilna meilės. Pilnas kaprizų.

Žodžio „pilnas“ nereikia vartoti baigtinio kiekio reikšme, kai priešingas dalykas nereiškia sutrumpinimo. Tokiais atvejais tinka žodis „visas“:

Jis dirba visu (ne pilnu) etatu.

Sumokėjo visą (ne pilną) bilieto kainą.

Rinkimų komisijos dirba visu (ne pilnu) pajėgumu.

„Pilnas“ nevartojamas ir tada, kai kalbama apie išsamumą, tikrumą, tvirtumą ar kitokias ypatybes:

Reikia išsamesnių (ne pilnesnių) duomenų.

Turime tvirtą (ne pilną) pagrindą tikėtis sėkmės.

Tomis reikšmėmis, kuriomis nevartojamas būdvardis „pilnas“, nevartojamas ir prieveiksmis „pilnai“. Pvz.: Stengiamės kuo pilniau (taisoma kuo geriau) patenkinti gyventojų poreikius. Specialistai pilnai (taisoma nuodugniai, išsamiai) ištyrė skundą. Pilnai (taisoma Visiškai) sutinku su Jūsų nuomone. Tekstas pilnai (taisoma Visas tekstas) išverstas į lietuvių kalbą. Būstas pilnai (taisoma visiškai) suremontuotas.

Dažnai pasitaikantys netaisyklingi žodžių junginiai:

pilnai parengtas sprendimo projektas (taisoma iki galo, tinkamai parengtas sprendimo projektas)

pilnai pritariu (taisoma visiškai pritariu)

pilnai padengė išlaidas (taisoma padengė visas išlaidas)

pilnai atsakė (taisoma išsamiai atsakė)

pilnai įrengtas būstas (taisoma iki galo, visiškai įrengtas būstas)

pilnai atsiskaitė (taisoma visiškai atsiskaitė)

dirbu nepilną darbo dieną (taisoma dirbu ne visą darbo dieną)

pilna kaina (taisoma visa kaina)

pilnas etatas, krūvis (taisoma visas etatas, krūvis)

pilnai naudojamos lėšos (taisoma naudojamos visos lėšos, tinkamai naudojamos lėšos)

gauna pilną pensiją (gauna visą (viso dydžio) pensiją)

Kirčiavimo sistemos pagrindas priešpaskutinio skiemens taisyklė: jeigu kaitomo žodžio antras nuo galo kirčiuotas skiemuo yra trumpas arba turi tvirtagalę priegaidę, tai tam tikruose linksniuose turi būti kirčiuojama galūnė:

• moteriškosios giminės vienaskaitos vardininke su galūne -a;

• vienaskaitos įnagininke, kurio galūnė vienskiemenė;

• vyriškosios giminės vienaskaitos vietininke, kurio galūnė -e;

• daugiskaitos galininke.

Įsidėmėkime:

projèktas, objèktas, komitètas, internètas, biudžètas, leidìmas susitikìmas, tyrìmas, pranešìmas, procèsas, rodìklis, kilomètras, dokumeñtas, argumeñtas, pacieñtas, rezultãtas, komentãras, motỹvas, dalỹvis, dalỹkas, vadõvas, atstõvas, tur̃tas, taisỹklė, iniciatyvà (iniciatỹvą), valiutà (valiùtą), problemà (problèmą), agentūrà (agentū̃rą), kultūrà (kultū̃rą)

Pastoviai kirčiuojami žodžiai:

kláusimas, rìzika, káina, są́skaita, ãkcija, iñdėlis, núoma, téisė, idė́ja, demokrãtija, galimýbė, vertýbė, bendróvė, konkùrsas, varžýbos, naujíena ir kt.

P. S. Pateiktos įvairiuose pasitarimuose dažniausiai pasitaikančios kirčiavimo klaidos.

Taisyklingas variantas nurodytas skliausteliuose po lygybės ženklo.

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama žodžio aptarnauti reikšmė „patenkinti reikalus, reikmes“. Galime aptarnauti pirkėjus, lankytojus, paslaugų gavėjus. Jei esame aptarnaujami mandagiai ir greitai, tai galime pasidžiaugti greitu ir mandagiu aptarnavimu. Vartojama ir sangrąžinė žodžio forma – pirkėjai raginami apsitarnauti savitarnos kasose.

Taigi žodžiai aptarnauti, aptarnavimas vartojami tik kalbant apie žmones. Kitais atvejais šie žodžiai netinka, todėl negali būti aptarnaujami daugiabučiai namai, automobiliai, maršrutai, sąskaitos, mokėjimo kortelės ir pan. Kartais vietoj žodžio aptarnavimas labiau tinka paslaugos, o konkretiems veiksmams žymėti patartina vartoti tuos veiksmus reiškiančius žodžius: ne medicininis aptarnavimas, o gydymas, medicinos paslaugos, medicinos pagalbos teikimas.

Dažnai pasitaikantys netaisyklingi žodžių junginiai:

maršrutą Prienai–Išlaužas per Dambravą aptarnauja Vardenio Pavardenio įmonė

(taisoma maršrutu Prienai–Išlaužas per Dambravą keleivius veža Vardenio Pavardenio įmonė)

įmonė daugiabučius aptarnauja (taisoma prižiūri) pagal sudarytą sutartį

automobilių techninio aptarnavimo centras (taisoma techninės apžiūros) centras

servise aptarnaujami (taisoma remontuojami) sunkvežimiai

įmonės sąskaitą aptarnauja (taisoma tvarko) Šiaulių bankas

mokėjimo kortelių aptarnavimo (taisoma paslaugų) tinklas

Dažniausiai sveikinamės labas rytas, laba diena, labas vakaras – priklausomai nuo paros meto. Visiškai tinkami ir labą rytą, labą dieną, labą vakarą. Pasakymai gera diena ar gerą dieną – dirbtinoki junginiai.

Sveikinamasi ir vienu žodžiu labas, ir iš jo pasidarytomis maloninėmis formomis labutis, labutė (pastarosios tinka artimesniems santykiams, tai familiarūs pasisveikinimai); dar – sveikas, sveikutis, sveikutė.

Siūlant, kviečiant, prašant ir raginant vartotinas žodelis prašom, pvz.: Prašom sėstis. Prašom dalyvauti posėdyje. Prašom pasakyti.

Žodelis prašom gali būti sakomas tiek vieno asmens, tiek kolektyvo vardu. Atkreiptinas dėmesys, kad šis jaustukas vartojamas su bendratimi ir eina prieš ją – tik Prašom sėstis. Netinka sakyti nei Prašom, sėskitės, nei Sėskitės, prašom ar Sėskitės, prašau.

Jei baiminamės, kad siūlymas ar kvietimas gali nuskambėti pernelyg primygtinai, galima sakyti prašyčiau, prašytume. Pvz.: Prašytume pateikti ataskaitą. Prašyčiau leisti mane nemokamų atostogų. Tačiau galimi ir kiti asmeniniai esamojo laiko pasakymai, pvz.: Prašau skirti žemės sklypą. Prašome pateikti ataskaitą.

Jei neišgirdome ar nesupratome pašnekovo ir norime, kad jis pakartotų, ką sakęs, nesakykime prašau?. Kokį raiškos būdą pasirinkti, priklauso nuo kalbėjimo aplinkybių.

Kalbant su artimais žmonėmis (kuriems sakoma „tu“), galima sakyti ką?, kaip sakai?, tinka ir nesupratau? ar pan.

Jeigu kreipiamasi „jūs“, patys paprasčiausi pasakymai Kaip sakėt? ar Ką sakot?. Mandagesni pasakymai: Atsiprašau, neišgirdau / nenugirdau. Atleiskit, neišgirdau. Gal galėtumėt pakartoti? Atsiprašau, prašyčiau pakartoti.

Atsisveikindami sakome sudie (sudiev, sudievu). Tinkami pasakymai ir viso labo, viso gero. Atsisveikindami su artimesniais žmonėmis galime sakyti: Iki pasimatymo, iki kito karto, iki rytojaus, iki vakaro… Labai artimam žmogui galima ir trumpai tarstelti: Viso! Iki!

Atsisveikinant nereikėtų piktnaudžiauti neaiškios kilmės žodžiu atia (ate). Jis laikomas vaikų kalbos žodeliu ir oficialiajai kalbai netinka.

Įprastiniai dėkojimo žodžiai yra ačiū ir dėkui. Dėkojant reikėtų vengti verstinės konstrukcijos didelis ačiū, didelis dėkui. Geriau labai ačiū, nuoširdžiai ačiū, dėkui, labai dėkoju. Nesakykime ir nuoširdus ačiū, geriau nuoširdžiai (iš visos širdies) dėkoju.